Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. Š., jos ir atsakovo bei trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, A. Š., atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui,

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.–S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui G. J. su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, A. Š., valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsau­gos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovė su atsakovu buvo susituokę, tačiau bendrą gyvenimą faktiškai nutraukė (duomenys neskelbtini). Jų santuoka Alytaus apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė pradėjo gyventi su trečiuoju asmeniu A. Š., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė dvyniai – A. ir A. (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su vaikų tėvu A. Š.

(duomenys neskelbtini) gimusių dvynių A. ir A. tėvu gimimo įraše nurodytas atsakovas tik todėl, kad vaikai gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo. Šalys atliko DNR tyrimą, kuris patvirtino, kad A. biologinis tėvas yra ne atsakovas, o A. Š. Kadangi A. ir A. yra dvyniai, A. tėvystės nustatymo tyrimas neatliktas, šalys pripažįsta, kad ir A. yra A. Š. dukra.

Ieškovė yra susituokusi su vaikų tėvu, jie yra šeima, A. ir A. yra jų vaikai, tačiau jų gimimo liudijimuose jų tėvu yra nurodytas atsakovas, kas neatitinka faktinės situacijos.

Atsižvelgusi į tai, prašo vaikų gimimo įrašo duomenis apie (duomenys neskelbtini) gimusių A. ir A. tėvą nuginčyti, siekdama įteisinti tikrąją tėvystę.

Atsakovas su ieškiniu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Atsakovas dar iki ieškovės ieškinio žinojo, kad ieškovės vaikų gimimo liudijimuose tėvu įrašytas jis, nors faktiškai nėra jų biologinis tėvas, kadangi dar iki vaikams gimstant, jis su ieškove buvo nutraukęs faktinius santykius, todėl (duomenys neskelbtini) dvyniai negali būti jo vaikai. Dėl šių aplinkybių jis sutinka ir siekia, kad (duomenys neskelbtini) gimusių dvynių tėvystė būtų nuginčyta, nes jis nėra jų tėvas ir tokių santykių su jais nepuoselėja.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta. Sprendimas įsiteisėjo ir santuoka laikoma nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė dvyniai A. ir A., kurių tėvu įrašytas atsakovas, kadangi vaikai gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo. Tyrimas patvirtina, kad A. tėvas yra A. Š. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

(duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo sprendimu D. J. (iki santuokos – A.) ir G. J. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo D. J. palikta ikisantuokinė pavardė – A. (t. 1, b. l. 7–8). Iš vaikų gimimo pažymėjimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9–10). Išvada patvirtina, kad atlikus biologinės tėvystės nustatymo tyrimą, kuriame dalyvavo galimas tėvas A. Š. ir vaikas A. A., nustatyta, kad tiriamas vyras yra vaiko tėvas su 99,99999 procentų tikimybe (t. 1, b. l. 11). Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. Š. ir D. A. susituokė, po santuokos jos pavardė – Š. (t. 1, b. l. 12). Gimimo įrašai patvirtina, kad A. ir A. gimimo įraše, duomenyse apie tėvą, nurodyta, kad jų tėvas – G. J. (t. 1, b. l. 13–14). Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad A. ir A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas G. J. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 2 dalimi, nes santuoka tarp G. J. ir D. J. nutraukta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22–28).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl termino tėvystei ginčyti

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Įvertinus tai, kad ieškovė apie tėvystė, kurią siekia nuginčyti, sužinojo (duomenys neskelbtini), kai buvo išduoti vaikų gimimo liudijimai, jos ieškinys teisme gautas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus vos trims mėnesiams po to, kai ieškovės sužinojo apie duomenis apie vaikų tėvą, nurodytus vaikų gimimo liudijime, spręstina, kad ieškovė CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

II. Dėl tėvystės nuginčijimo

CK 3.149 straipsnio, nustatančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Šalių paaiškinimais, santuokos nutraukimo ir gimimo įrašais nustatyta, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio negyveno santuokinio gyvenimo, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyveno santuokinį gyvenimą su trečiuoju asmeniu A. Š., su kuriuo vėliau ir susituokė. Šalių santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), todėl šalių santuoka laikoma nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). A. ir A. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, tačiau tyrimo išvada patvirtina, kad A., taigi ir A., kadangi jie yra dvyniai, tėvas yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo ir ieškovės sutuoktinis A. Š.

Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). Taigi būtent šios normos pagrindu atsakovas įrašytas vaikų tėvu, nors nėra biologinis vaikų tėvas.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovas negali būti ieškovės vaikų tėvas, nes tyrimo išvada nustatyta, kad jų tėvas yra A. Š.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės vaikai dar kūdikiai, tarp jų ir atsakovo nėra susiformavę šeimos santykiai, mažamečiai gyvena kartu su trečiuoju asmeniu, kuris yra jų tėvas ir rūpinasi jais, valstybės institucija, duodanti išvadą, nurodė, kad toks tėvystės nuginčijimas atitinka vaikų interesus, nes jie turi biologinį tėvą, kuris pasirengęs tėvystę įteisinti.

Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir tėvystę nuginčyti.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė neprašo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškinį priėmus, dalyvaujantiems asmenims buvo siunčiami procesiniai dokumentai, dėl ko valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 8,96 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovei pradėjus santuokinį gyvenimą su kitu partneriu, iki santuokos nutraukimo, nuo atsakovo veiksmų nepriklausė aplinkybė, ar jis bus nurodytas vaikų tėvu, nes vaikai gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iš esmės dėl susidariusių išlaidų atsakinga ieškovė. Atsižvelgus į tai, iš ieškovės priteistina 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje – duomenys apie tėvą – įrašytas G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nėra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.