Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjai Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Arūnei Alimantei-Kakoškinai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Remigijui Stundžai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis, prašymą atkurti nuosavybės teises į bendraturčių M. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (mirties data nėra žinoma) Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, turėtą 0,1190 ha ploto žemės sklypą Nr. 120, pateikė M. B. duktė T. P. ir jos sūnus B. P. .

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 01-240 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1162 nuosavybės teisės į minėtą žemę yra atkurtos T. P. . B. P. T. P. sūnui ir buvusio savininko M. B. vaikaičiui, neatkurtos nuosavybės teisės į šią žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nesant teisinio pagrindo.

Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-657 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 6357 T. P. atkurtos nuosavybės teisės į M. B. ir A. P. žemės sklypo ½ dalį (0,0595 ha) grąžinant natūra tokio pat ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

M. B. ir A. P. nuosavybės teises į žemės sklypą, buvusį Kleboniškio kaime, patvirtina Kauno valstybinio archyvo 1992 m. vasario 27 d. pažymėjimo Nr. B-122 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. spalio 11 pažymėjimo Nr. 4-115 priedai – 1940 m. liepos 6 d. patvirtinto 1939 m. Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Kleboniškio kaimo žemės išskirstymo viensėdžiais plano bei jo eksplikacijos ištraukos.

Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1992 m. gegužės 7d. rašte Nr. 886, adresuotame T. P. , nurodyta, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), archyvinėje techninės apskaitos byloje yra 1937 m. Lietuvos žemės tvarkymo departamento matininko pažymėjimas, pagal kurį M. B. ir A. P. Žemės sklypą valdė lygiomis dalimis.

Iš pateiktų giminystės ryšį su buvusiais savininkais įrodančių dokumentų matyti, jog 1947 m. liepos 10 d. išduoto T. P. (B.) gimimo pažymėjimo Nr. 58 1325 nuoraše, nurodyta, jog T. P. tėvas buvo M. B. , tačiau motina - O. R. , o ne A. P. . Jokių kitų dokumentų įrodančių T. P. giminystės ryšį su A. P. arba dokumentų, įrodančių, kad pastaroji testamentu savo turtą, paliko T. P. , o taip pat A. P. mirties liudijimo nėra. Taigi, išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 14 punkto nuostatomis - T. P. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises tik į savo tėvo M. B. žemės sklypo ½ dalį, t. y. į 0,0595 ha žemės plotą, kurį jos tėvas M. B. minėtoje vietovėje valdė nuosavybės teise.

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 01-240, „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1162, T. P. atkurtos nuosavybės teisės į M. B. Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje turėtą Žemės sklypo ½ dalį (0,0595 ha) perduodant neatlygintinai nuosavybėn tokio pat ploto naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini)). Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiais administraciniais aktais T. P. pagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo M. B. nuosavybės teise turėtą žemės sklypo dalį ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas susijęs su M. B. turėta sklypo dalimi turėjo būti užbaigtas.

Tačiau Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-657, „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 6357, T. P. atkurtos nuosavybės teisės į likusią aptariamo žemės sklypo ½ dalį (0,0595 ha) grąžinant natūra tokio pat ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuose administraciniuose aktuose nurodyta, jog T. P. atkuriamos nuosavybės teisės į M. B. ir A. P. turėto žemės sklypo ½ dalį (0,0595 ha). Kadangi į M. B. nuosavybės teise turėtą sklypo dalį nuosavybės teisės T. P. atkurtos visa apimtimi dar 1998 m. sausio 19 d. administraciniais aktais, akivaizdu, jog 2006 m. sausio 19 d. administraciniais aktais T. P. , pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į A. P. turėtą žemės sklypo dalį.

2006 m. sausio 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr.02-01-657 bei sprendimas Nr. 6357 yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., kadangi, kaip jau minėta, nuosavybės teisės T. P. į jos tėvo M. B. nuosavybės teise turėtą žemės sklypo dalį buvo atkurtos 1998 m. sausio 19 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 01-240 bei sprendimu Nr. 1162, o dokumentų patvirtinančių teisę atkurti nuosavybės teises į A. P. nuosavybės teise turėtą žemės sklypo dalį pateikta nebuvo.

Pagal Kauno valstybinio archyvo 1992 m. vasario 27 d. pažymėjimo Nr. B-122 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. spalio 11 pažymėjimo Nr. 4-115 priedus - 1940 m. liepos 6 d. patvirtintas 1939 m. Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Kleboniškio kaimo žemės išskirstymo į viensėdžiais planas bei jo eksplikacijos ištrauka patvirtina, kad M. B. ir A. P. iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje turėjo 0,1190 ha ploto žemės sklypą Nr. 120 kurį, kaip nurodyta Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1992 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 886, adresuotame T. P. , bendraturčiai valdė lygiomis dalimis. Atkreiptinas dėmesys į 1947 m. liepos 10 d. išduotą T. P. (B.) gimimo pažymėjimo Nr. 581325 nuorašą, kuriame nurodyta, kad T. P. tėvas buvo M. B. , o motina - O. R. , o ne A. P. , kuri, kaip jau minėta, kartu su M. B. bendraturčio teisėmis valdė žemės sklypą. T. P. giminystės ryšį su A. P. patvirtinančių dokumentų arba dokumentų, įrodančių, kad pastaroji testamentu savo turtą paliko T. P. , Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje nėra. Taigi, pagal pateiktus turimus dokumentus, T. P. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises tik į žemės sklypo ½ dalį, t. y. į 0,0595 ha žemės plotą, kurį jos tėvas M. B. minėtoje vietovėje valdė nuosavybės teise.

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 01-240 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1162 T. P. atkurtos nuosavybės teisės į M. B. priklausiusią žemės sklypo ½ dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn tokio pat ploto naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini). Šiais administraciniais aktais T. P. pagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. B. nuosavybės teise turėtą visą žemės sklypo dalį (0,0595 ha), todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas į šią žemės sklypo dalį buvo užbaigtas.

Tačiau Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-657 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste" ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 6357 T. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemės sklypo dalį, t. y. į tą žemės sklypo ½ dalį, kurią nuosavybės teisėmis valdė M. B. bendraturtė A. P. , grąžinant natūra 0,0595 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje nėra dokumentų, patvirtinančių T. P. ir A. P. giminystės ryšį, taip pat dokumentų, įrodančių, kad A. P. testamentu savo turtą paliko T. P. , todėl Kauno apskrities viršininkas neturėjo teisinio pagrindo T. P. atkurti nuosavybės teisių į A. P. turėtą žemės sklypo dalį ir grąžinti natūra minėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėja pagrįstai prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 02-01-657.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 02-01-657 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste"; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 5357 dėl T. P. nuosavybės teisių į 0,0595 ha žemės plotą atkūrimo grąžinant natūra 0,0595 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Bylos medžiaga nustatyta, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į bendraturčių M. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (mirties data nėra žinoma) Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, turėtą 0,1190 ha ploto žemės sklypą Nr. 120, pateikė M. B. duktė T. P. ir jos sūnus B. P. .

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 01-240 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1162 nuosavybės teisės į minėtą žemę yra atkurtos T. P. .

B. P. T. P. sūnui ir buvusio savininko M. B. vaikaičiui, neatkurtos nuosavybės teisės į šią žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nesant teisinio pagrindo.

Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-657 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 6357 T. P. atkurtos nuosavybės teisės į M. B. ir A. P. žemės sklypo ½ dalį (0,0595 ha) grąžinant natūra tokio pat ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

M. B. ir A. P. nuosavybės teises į žemės sklypą buvusį Kleboniškio kaime, patvirtina Kauno valstybinio archyvo 1992 m. vasario 27 d. pažymėjimo Nr. B-122 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. spalio 11 pažymėjimo Nr. 4-115 priedai - 1940 m. liepos 6 d. patvirtinto 1939 m. Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Kleboniškio kaimo žemės išskirstymo viensėdžiais plano bei jo eksplikacijos ištraukos. Pažymėtina, kad Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro 1992 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 886, adresuotame T. P. , nurodyta, kad namų valdos Vasarvietės g. 11, Kaune, archyvinėje techninės apskaitos byloje yra 1937 m. Lietuvos žemės tvarkymo departamento matininko pažymėjimas, pagal kurį M. B. ir A. P. žemės sklypą valdė lygiomis dalimis.

Iš pateiktų giminystės ryšį su buvusiais savininkais įrodančių dokumentų matyti, jog 1947 m. liepos 10 d. išduoto T. P. (B.) gimimo pažymėjimo Nr. 581325 nuoraše, nurodyta, jog T. P. tėvas buvo M. B. , tačiau motina - O. R. , o ne A. P. . Kitų dokumentų įrodančių T. P. giminystės ryšį su A. P. arba dokumentų, įrodančių, kad pastaroji testamentu savo turtą, paliko T. P. , o taip pat A. P. mirties liudijimo nėra. Taigi, išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 14 punkto nuostatomis - T. P. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises tik į savo tėvo M. B. žemės sklypo ½ dalį, t. y. į 0,0595 ha žemės plotą, kurį jos tėvas M. B. minėtoje vietovėje valdė nuosavybės teise.

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 01-240, „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1162, T. P. atkurtos nuosavybės teisės į M. B. Kleboniškio kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje turėtą žemės sklypo ½ dalį (0,0595 ha) perduodant neatlygintinai nuosavybėn tokio pat ploto naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini). Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiais administraciniais aktais T. P. pagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo M. B. nuosavybės teise turėtą žemės sklypo dalį ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas, susijęs su M. B. turėta sklypo dalimi, turėjo būti užbaigtas.

Tačiau Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-657, „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 6357, T. P. atkurtos nuosavybės teisės į likusią aptariamo žemės sklypo ½ dalį (0,0595 ha) grąžinant natūra tokio pat ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuose administraciniuose aktuose nurodyta, jog T. P. atkuriamos nuosavybės teisės į M. B. ir A. P. turėto žemės sklypo ½ dalį (0,0595 ha). Kadangi į M. B. nuosavybės teise turėtą sklypo dalį nuosavybės teisės T. P. atkurtos visa apimtimi dar 1998 m. sausio 19 d. administraciniais aktais, akivaizdu, jog 2006 m. sausio 19 d. administraciniais aktais T. P. , pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į A. P. turėtą žemės sklypo dalį.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) turėtą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą gali būti atkurtos jo savininkui, o jeigu buvęs turto savininkas yra miręs, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta eilės tvarka asmenims, susijusiems su buvusiu savininku giminystės ryšiais, o taip pat asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir asmenims, kuriems iki 2001 m. gruodžio 31 d. yra perleistos teisės atkurti nuosavybės teises (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dokumentai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 12 punkte išvardyti dokumentai, kuriais patvirtinama buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, tarp kurių yra ir ištraukos iš kaimų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, o 14 punkte nurodyta kokie dokumentai laikomi patvirtinančiais giminystės ryšį su buvusiu nekilnojamojo turto savininku. Kaip nurodyta Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (nuosavybės teisių ar (ir) giminystės ryšio su buvusiu savininku) nustatymo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse, numatyta, jog piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, turėjo būti pateikti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nagrinėjančiai institucijai iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, jei piliečiai yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, - iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šiose Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio dalyse taip pat nurodyta, kad asmenims, praleidusiems terminus atlikti minėtus veiksmus, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.

Kaip jau ištirta aukščiau, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje nėra dokumentų, patvirtinančių T. P. ir A. P. giminystės ryšį, taip pat dokumentų, įrodančių, kad A. P. testamentu savo turtą paliko T. P. , todėl Kauno apskrities viršininkas neturėjo teisinio pagrindo T. P. atkurti nuosavybės teisių į A. P. turėtą žemės sklypo dalį ir grąžinti natūra minėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėja pagrįstai prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 02-01-657 ir sprendimą Nr. 6357.

Panaikintas administracinis aktas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms sukelia iš esmės tuos pačius padarinius kaip ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytas imperatyvios įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, kuris dėl šios priežasties pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-518/2011, 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007). Kaip nurodyta Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi pritaikius restituciją T. P. turėtų grąžinti valstybei neteisėtai įsigytą 0,0595 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, minėtais neteisėtais ir todėl naikintinais administraciniais aktais T. P. natūra grąžintas šis žemės sklypas 2007 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4567 buvo perleistas R. S. . Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. A-1798 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo" patvirtintu detaliuoju planu, žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kurie taip pat buvo minėto piliečio nuosavybė, buvo sujungti į vieną 0,0905 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Pagal 2011 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4VJ-16798 šio žemės sklypo 0,0592 ha dydžio dalis perleista A. Š. , o pagal 2013 m. vasario 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4VJ-844 to paties žemės sklypo 0,0313 ha dydžio dalis perleista M. V. .

Vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 3 dalimi savininkas turi teisę visais atvejais išreikalauti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį daiktą, kai daiktas valdytojo neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Vadovaujantis šia CK nuostata iš atsakovės T. P. pagal Kauno apskrities viršininko 2006-01-19 įsakymą Nr. 02-01-657 ir sprendimą Nr. 6357 gautas neatlygintinai grąžinant natūra 0,0595 ha žemės sklypas unikaliu Nr. 4400-0781-7445, esantis (duomenys neskelbtini), taikant restituciją gali būti grąžintas jos buvusiam savininkui - Lietuvos Respublikai, natūra. Tačiau iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas atlygintinio sandorio pagrindu įgytas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.). Sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintini sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos (CK 6.153 str. 1 d.).

Minėtų CK nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal ginčijamus administracinius aktus T. P. , neatlygintinai įgytą ir vėliau parduotą 0,0595 ha žemės sklypas unikaliu Nr. 4400-0781-7445, esantį (duomenys neskelbtini) iš trečiųjų asmenų (pirkėjų ir tolimesnių įgijėjų) būtų galima išreikalauti natūra tik nuginčijus jų sąžiningumą. Duomenų, kad tretieji asmenys pagal pirkimo - pardavimo sutartis įgydami ginčo žemės sklypą žinojo apie aplinkybes dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nėra, todėl pastarųjų asmenų sąžiningumo prezumpcijos paneigti nėra galimybės. Tuo pačiu nenustatyta CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išreikalavimas natūra. Taigi, nustatyta, kad nurodyto žemės sklypo restitucija natūra negalima, o pagal CK 6.146 straipsnį tais atvejais, kad restitucija natūra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ar dėl to, jog prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo - natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos T. P. , kurios atžvilgiu turėtų būti taikoma restitucija sumokant ekvivalentą pinigais, yra mirusi, o teisių perėmėjų šiai dienia nėra, todėl restitucijos taikyti nėra galimybės, kadangi nėra asmens (asmenų), kurio atžvilgiu restitucija turėtų būti taikoma.

Nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007; 2009 m. liepos 31 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3 J9/2009; 2009 m. spalio 9 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimas, atsižvelgiant į šio instituto svarbą, specifiką bei ypatingas jo susiformavimo aplinkybes lemia ir tokio instituto svarbą, o kartu ir viešąjį interesą (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-853/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje A-438-394/2010).

Išvardintos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisės į A. P. valdytą žemę atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, netinkamai nustačius pretendentą į nusavinto turto savininko žemę (neįrodžius giminystės ryšio tarp buvusios savininkės ir pretendentės). Neteisingai nustatytas pretendentas(-ė), sąlygojo ir valstybės interesų pažeidimą. Pažymėtina, kad šiuo metu nuosavybės teisės pretendentei T. P. neteisėtai yra atkurtos į A. P. turėtą 0,0595 ha žemę (iš bendrai nuosavybės teise turėto su M. B. lygiomis dalimis 0,1190 ha žemės sklypo Kleboniškio km. Pažaislio valsč.).

Kadangi 2006 m. sausio 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 6357 bei įsakymu Nr. 02-01-657 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste", T. P. be teisinio pagrindo atkurtos nuosavybės teisės į A. P. žemės sklypo dalį (0,0595 ha) grąžinant natūra tokio pat ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šis 0,595 ha žemės sklypas turėjo likti valstybei ir T. P. grąžintas negalėjo būti. Atsižvelgus į tai, kad ginčijama dalis žemės sklypo (priklaususio A. P. ) iki tol priklausiusio valstybei, grąžinta be pagrindo, šia dalimi turto T. P. praturtėjo nepagrįstai. Ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkūrimo procese, kurių pažeidimas reikštų, kad pažeisti ir valstybės interesai, nes valstybinė žemė nuosavybės teisių atkūrimui neatlygintinai perleista nesant įstatyme numatytų pagrindų. Neteisėtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais valstybės turtas nepagrįstai perduotas privatinėn nuosavybėn panaikinimas, yra viešojo intereso dalis. Teisingo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas, kaip konstitucinė vertybė yra reikšminga visai visuomenei.

Esant tokiai situacijai pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 02-01-657 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kauno mieste".

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 5357 dėl T. P. nuosavybės teisių į 0,0595 ha žemės plotą atkūrimo grąžinant natūra 0,0595 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai, ar per Kauno apygardos administracinį teismą.