- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- 1-2884-1096/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26486-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį – 5 MGL dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 6 MGL dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine 13 parų arešto bausme;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 19 parų arešto bausme, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, turto vertę atitinkančios pinigų sumos (300 Eur)) konfiskavimas (arešto bausmę atliko ir iš pataisos įstaigos paleistas 2021 m. birželio 30 d.);
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 55 parų arešto bausme, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metus, turto konfiskavimas;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. 2023 m. liepos 16 d. apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo daugiabučio namo laiptinėje, tarp pirmo-antro aukšto, ant laiptų pakopų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę - motiną V. Š., tai yra tarp jų kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, kaire ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, t. y. smakrą, dėl ko ji nugara nukrito ant laiptų, tokiu būdu tyčia padarė nukentėjusiajai V. Š. poodinę kraujosruvą pasmakrėje ir dešiniame sėdmenyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus, paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nukentėjusiąją tik pastūmė. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 84, 90, 94), paaiškino, kad savo parodymus supranta, pastūmė mamą, gal per stipriai pastūmė, sukėlė fizinį skausmą. Patvirtino, kad skaitė kaltinamąjį aktą. Nežino kaip mamai galėjo atsirasti poodinė kraujosruva pasmakrėje, kuri nurodyta specialisto išvadoje. Mamos duotų parodymų neskaitė. Pažymėjo, kad su mama šiuo metu santykiai normalūs. Paskutiniu metu gyveno Klaipėdoje. Norėtų Vilniuje gyventi su mama, kadangi ten jo namai. Gyventų iš savo pajamų, eitų dirbti. Mamos atsiprašė už šį įvykį, kalbėjosi. Supranta, kad negalima taip elgtis. Nurodo, kad įvykio metu buvo vartojęs alkoholį. Neprisiminė, ar įvykio metu atvykę pareigūnai tikrino jo neblaivumą. Paaiškino, kad galėjo būti nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Alkoholinius gėrimus vartojo su draugais, o vėliau namie. Nurodė, kad viskas surašyta kaltinamajame akte, kodėl pastūmė mamą. Mamą pastūmė, kadangi įvyko žodinis konfliktas. Minėtas pastūmimas įvyko laiptinėje (2 t., b. l. 9-11).
Papildomai uždavus klausimus nurodė, kad iki suėmimo dirbo, dirbo nelegaliai. Negali tiksliai paaiškinti iš ko gyveno iki suėmimo, tačiau pragyvendavo. Į rankas gaudavo nemažai pinigų. Norėtų toliau gyventi su tėvais. Paskutiniu laiku su mama nesikalbėjo, nes neturėjo galimybės. Pažymėjo, kad neturi priklausomybės alkoholiui ir neturi poreikio nuo jo gydytis. Be to, nėra sumokėjęs administracinių nuobaudų. Tiksliai nežino, kiek turi įsiskolinimų (2 t., b. l. 54).
Nukentėjusioji V. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną sūnus buvo namie, žiūrėjo televizorių. Ta programa jai su vyru nepatinka ir jie nežiūrėjo, sėdėjo virtuvėje, žaidė kortomis. Tada atėjo sūnus M. Š. ir pradėjo prie jos kabinėtis. Ji išbėgo į laiptinę, o sūnus išbėgo paskui ją ir pasakė „Niekur tu neisi, nekviesi policijos“. Dažnai sūnus sako „Aš jūsų nekenčiu, kad jūs greičiau padvėstumėte“. Ji nori, kad jos sūnus dirbtų ir gyventų atskirai nuo jų. Šis įvykis yra nebe pirmas, daug kartų atleisdavo sūnui. Tėvą taip pat buvo ankščiau sumušęs. Pažymėjo, jog, kai ji išbėgo į laiptinę, sūnus sudavė jai į smakrą ir paskui ji išbėgo į gatvę, iškvietė policiją. Į smakrą sudavė kumščiu. Smūgis suduotas buvo dešine ranka. Nuo smūgio ji nukrito. Po viso to buvo labai sunku valgyti. Be to, nukrito ant laiptų, susitrenkė apatinę nugaros dalį. Toje vietoje, kur buvo suduotas smūgis, buvo mėlynė, taip pat mėlynių buvo aukščiau sėdmenų. Suduotas smūgis buvo vienas. Patvirtino, kad iškvietė policiją. Ji turėjo telefoną, kuriuo kvietė policiją, kadangi sūnus buvo daug kartų atėmęs telefoną, kai jam užeidavo, todėl šį kartą ji įsidėjo iškarto, kad turėtų. Nurodo, kad iš namų bėgo, nes ji buvo sūnaus, pastarasis visą laiką mušasi. Minėtas konfliktas vyko virtuvėje, tuo metu buvo ji ir vyras. Vyras matė visą konfliktą. Įvykio dieną su vyru buvo išgėrusi alaus. Be to, prisimena, kad buvo nustatinėjamas neblaivumas, tačiau koks tiksliai buvo nustatytas, neatsimena. Paaiškino, kad viską atsimena, kadangi tai nebe pirmas kartas, kai sūnus prieš ją smurtauja. Ji nori, kad pastarasis negrasintų ir gyventų atskirai (2 t., b. l. 12-13).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas L. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prisiminti įvykį iš teismo posėdžių salėje esančių žmonių, sunku. Teismui pagarsinus pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą (1 t., b. l. 9-12), liudytojas nurodė, kad neprisimena šio įvykio. Tačiau patvirtino, kad įvykį filmavo BODY kamera. Atvykus į įvykio vietą du pareigūnai filmuoja BODY kameromis (2 t., b. l. 52).
Liudytojas V. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra teisiamojo tėvas, nukentėjusioji V. Š. yra jo žmona. Įvykio dieną jie su žmona žaidė kortomis. Priėjo sūnus, pradėjo „reikštis“, o kas įvyko laiptinėje nežino, jis nebuvo išėjęs. Sakydamas „reikštis“, jis turi omenyje, kad pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Negalėjo pasakyti, kodėl žmona išėjo iš buto. Grįžusi žmona namo, nieko nepasakojo apie įvykį. O vėliau jis pats neklausinėjo žmonos apie įvykį. Kiek jam žinoma, sūnus sudavė žmonai. Neatkreipė dėmesio į žymes ant žmonos kūno po sudavimo. Taip pat negalėjo pasakyti, ar pas žmoną buvo mėlynės. Jis išeina į darbą 5.00 val. ryto ir grįžta vėlai. Tik vakare ir ryte mato žmoną. Jeigu būtų buvusios mėlynės, tai būtų pastebėjęs. Po įvykio iš karto nematė mėlynių ant žmonos kūno. Ankščiau būdavo, kad sūnus naudodavo smurtą jo ar jo žmonos atžvilgiu, bet vis atleisdavo sūnui. Pažymėjo, kad po įvykio žmona į butą sugrįžo gal po 15 minučių, tačiau sūnus atgal į butą negrįžo. Jam šiuo metu nėra žinoma, ar sūnus su mama bendrauja, sūnus buvo atsiuntęs laišką iš Kauno, prašė tablečių nuo kosulio. Jo santykiai su sūnumi normalūs. Negalėjo pasakyti, kodėl vyksta nesutarimai su mama. Kartais būna, kad pasiginčija su sūnumi ir viskas praeina. Tą vakarą sūnus gal buvo išgėręs, tačiau sūnus nevartojo alkoholio sistemingai. Jam žinoma, kad sūnui buvo nustatytas įpareigojimas nesiartinti prie mamos, tačiau, jeigu ateina, ar sūnų pamaitina. Nurodė, kad sūnus dirbo, statybose, stogdengiu, Naujoje Vilnioje (2 t., b. l. 52-53).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 17 d. įtariamuoju apklaustas M. Š. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Sutiko duoti parodymus. Priklausomybių nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi, priklausomybių ligų centre negulėjęs, įskaitose nėra įrašytas. Galvos traumų neturėjęs. Papasakojo, kad 2023 m. liepos 16 d. vakare, kada tiksliai neprisimena, grįžo namo, pažymoje nurodytu adresu, buvo išgėręs, norėjo persirengti. Įėjus į namus, pamatė, kad mama V. Š. kartu su tėčiu V. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Pradėjo su jais kalbėtis, ką tiksliai kalbėjo, neprisimena, ir prasidėjo žodinis konfliktas tarp jo ir mamos. Dėl ko tiksliai, neprisimena, kadangi visi buvo išgėrę. Jis norėjo išeiti iš namų, ji jam neleido, pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Jis išėjo į laiptinę. Ar jis pirmas išėjo, ar pirma išėjo mama, jis neprisiminė. Laiptinėje ji vėl pradėjo rėkti, ką tiksliai, neprisiminė. Prisimenė, kad ji jį sulaikinėjo, pasakė, kad jam čia negalima, rėkė, kad policija, policija, jis tuo momentu ją nuo savęs pastūmė, kad galėtų išeiti. Ji nuo pastūmimo atsisėdo ant laiptų, kadangi konfliktas vyko ant laiptų pakopų, tai po pastūmimo ji ant tų pakopų ir atsisėdo. Jis apsisuko ir išėjo. Ar konflikto metu jis jai grasino, neprisiminė. Ji dažnai, kai būna išgėrus, kalba nesąmones, o paskui, kai išsiblaivo, dėl to gailisi. Po kurio laiko, jam paskambino tėvas, kad grįžtų namo. Jis grįžo, pažiūrėjo kartu su mama ir tėvu televizorių ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko jį pažadino mama, kad atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, kad yra sulaikomas, kad pasiimtų daiktus ir jį išsivedė. Neprisipažino, kad smurtavo prieš savo mamą, jos nemušė, tik ją pastūmė nuo savęs, kad galėtų išeiti. Daugiau nieko pasakyti negalėjo (1 t., b. l. 84-86).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 29 d. įtariamuoju apklaustas M. Š. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, įtarimo esmę suprato. Visiškai sutinka su savo parodymais, kuriuos davė šio ikiteisminio tyrimo metu kaip pirmą kartą buvo apklaustas įtariamuoju, juos prisimena. Prašo jais ir vadovautis. Prieš motiną tikrai jokios fizinės jėgos, kaip smūgių sudavimas, nenaudojo. Motina V. dažnai vartoja alkoholį, tą įvykio dieną ji irgi buvo neblaivi. Tik būdama neblaivi ji išprovokuoja konfliktus, žodis po žodžio kažkaip išeina. Daugiau papildyti savo parodymų neturi ko (1 t., b. l. 90-91).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 6 d. papildomai įtariamuoju apklausta M. Š. parodė, kad su savo parodymais, kuriuos davė šio ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas įtariamuoju sutinka ir nori juos papildyti. Parodo, kad 2023 liepos 16 d. įvykusio konflikto metu jis tikrai pastūmė savo motiną V. Š., kliudė veido sritį, galimai per stipriai, dėl ko ji krito ant laiptų. Dėl tokių jo veiksmų mamai tikrai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko jis šiuo metu labai gailisi. Motinos atsiprašė, pradėjo keisti savo elgesį, nevartoja alkoholio, nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. pradeda dirbti UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam areštą su atidėjimu, kadangi nenori būti atleistas iš darbo (1 t., b. l. 94-95).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti liudytojos nukentėjusiosios V. Š. parodymai, kad 2023 m. liepos 16 d. apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje, t. y. gyvenamojo daugiabučio namo laiptinėje tarp jos neblaivaus sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jos sūnus jai grasino susidorojimu, sakydamas „kažkada aš jus užmušiu, aš jus papjausiu, jums blogai bus ir man blogai bus“. Ji turi pagrindo manyti, jog sūnus gali taip padaryti. Taip pat konflikto metu bendro naudojimo patalpoje, t. y. laiptinėje tarp pirmo-antro aukšto ant laiptų pakopų, jos sūnus M. Š. su kaire ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, t. y. smakrą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po smūgio ji nukrito ant laiptų ir taip pat pajuto fizinį skausmą per vidurį nugaros srityje. Tuo metu jos sūnus M. Š. nuėjo link buto, o vėliau pasišalino iš namų, kad jos sūnus galėjo pasišalinti nežino. Maždaug prieš dvi savaites buvo kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriuo metu jos sūnus M. Š. gavo orderį. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Dėl tokių sūnaus veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 9-13).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 24 d. papildomai liudytoja nukentėjusioji apklausta V. Š. parodė, kad su savo parodymais, kurios ji davė 2023 m. liepos 16 d. apklausos metu ji sutinka. Parodo, kad jos sūnus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena su ja ir jos sutuoktiniu V. Š. vieno kambario bute adresu (duomenys neskelbtini). Kito gyvenamojo būsto sūnus neturi. Butas nurodytu adresu priklauso jai, paveldėjo jį iš tetos, tačiau dokumentų dar neįformino. Sūnus šiuo metu nedirba. Gali pasakyti, kad jis jos su vyru negerbia, nuolat įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, išsako grasinančio pobūdžio žodžius, dabar jau neprisimins kokius, tačiau tai labai nemalonu (veiksmų jokių nesiėmė grasinimams įgyvendinti) sako, kad jų nekenčia. Negali pasakyti, kad piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau jo nevengia. Taip pat mato, kad retkarčiais rūko kažkokį keistą tabako gaminį, pasidaro kaip „zombi“. Jis labai problematiškas. Kartais dėl jo elgesio skambina policijai. 2023 m. liepos 16 d. apie 18.30 val. ji su vyru V. Š. buvo namuose, virtuvėje, žaidė kortomis, gėrė alų. Sūnus M. Š. buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Netrukus sūnus užėjo į virtuvę ir pradėjo su jais konfliktuoti, net dabar neprisimena dėl ko, kaip visada vartojo necenzūrinius žodžius, buvo neblaivus. Ji paėmė telefoną ir išėjo iš buto, norėjo išvengti konflikto. Tačiau sūnus į laiptinę išėjo jai iš paskos, ir vartodamas necenzūrinius žodžius su kaire ranka, kumščiu, sudavė jai į smakrą. Jai labai skaudėjo. Nuo smūgio ji neteko lyg svaros ir nukrito, tarsi atsisėdo ant laiptų (ties viduriu visų laiptų), pajuto skausmą per vidurį nugaros. Tuo metu sūnus nuėjo į butą, net jai nepadėjo atsikelti, o vėliau visai išėjo iš namų. Kai atsikėlė nuo laiptų, išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Įvykio dieną nuo medicininės pagalbos ji atsisakė, tačiau vėliau atliko teismo medicinos ekspertizę. Nurodyto įvykio metu sūnus negrasino, o tik panaudojo prieš ją fizinę jėgą, t. y. sudavė į smakrą. Jų konflikto su sūnumi niekas nematė, laiptinėje buvo dviese. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai yra išaiškinta, jo neteiks. Nori, kad sūnus atsakytų už savo veiksmus, nori gyventi ramiai (1 t., b. l. 31-33).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 6 d. liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad gyvena su žmona V. Š. ir sūnumi M. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Apie 2023 m. liepos 16 d. konfliktą tarp žmonos V. Š. ir sūnaus M. Š. nieko paliudyti reikšmingo neturi. Pamena tik, kad buvo namuose po darbo. Su žmona kažkiek alaus išgėrė. Sūnus M. Š. buvo namuose, kiek atsimena, buvo irgi neblaivus. Dėl ko tarp žmonos ir sūnaus kilo konfliktas nepamena, to nesureikšmino, nes kiekvienoje šeimoje tai būna. Nepamena, kad žmona V. Š. sakytų, kad sūnus jai sudavė. Pats asmeniškai to nematė. Jo akivaizdoje sūnus prieš V. Š. niekada fizinio smurto nenaudojo. Sūnus nedažnai namuose triukšmauja, negali skųstis dėl jo elgesio. Dažniausiai jie konfliktuoja su V. Š.. Iš namų į darbą išvažiuoja 5 valandą, grįžta po 18.00 val. net ir vėliau, todėl su jų ginčais nesusiduria. Daugiau paliudyti neturi ko (1 t., b. l. 43-45).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. liepos 16 d. 18.50 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjai trenkė sūnus per veidą, grasina užmušti. Pranešėja pabėgo iš buto, Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 5-6).
Iš 2023 m. liepos 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad gyvenamojo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinė. Nurodytu adresu matomas penkių aukštų gyvenamasis daugiabutis namas. Priėjus prie pirmos laiptinės durų, metalinių durų virš kurių pažymėta numeracija (duomenys neskelbtini). Įėjus pro laiptinės duris matomas pirmo aukšto koridorius kreminės spalvos sienomis ir baltos spalvos lubomis. Užlipus laiptais iš pirmo aukšto į antrą, dešinėje pusėje matoma elektros skaitiklių skydinė, kairėje pusėje metalinės pilkos spalvos pašto dėžutės. Įvykio vietos apžiūros metu nieko paimta nebuvo (1 t., b. l. 9-13).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliu – ir VPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. G.-M. (A. G. – M.) pagal 2023 m. liepos 16 d. V. Š. pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2023 m. liepos 16 d. apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje, t. y. gyvenamojo daugiabučio namo laiptinėje, jos sūnus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, sudavė vieną smūgį į smakrą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Prašo dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 9-13).
Iš 2023 m. liepos 16 d. pateikto alkotesterio kvito matyti, kad V. Š. 2023 m. liepos 16 d. 19.21 val. patikrinus blaivumą alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0104, nustatytas 1,58 promilių neblaivumas. Patikros sertifikatas Nr. 1938539, galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d. (1 t., b. l. 25-26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2245/2023(01) nurodyta, kad V. Š. padaryta poodinės kraujosruvos pasmakrėje ir dešiniajame sėdmenyje, kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. liepos 16 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti sužalojimus padariusius daiktus, negalima. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui sudavus vieną smūgį į pasmakrę ir nukentėjusiajai nugriuvus aukštielninkai, atsitrenkiant į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 30).
Iš 2023 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas - skambučio pradžia 2023 m. liepos 16 d. 18 47 40) apimtis - 429 KB, trukmė - 2,27 min. Garso įraše girdimas BPC operatoriaus bendravimas su moterimi- ikiteisminio tyrimo duomenimis nukentėjusiąja V. Š.. Skambinanti moteris nurodo, kad nori iškviesti policiją dėl savo sūnaus. Nurodo adresą - (duomenys neskelbtini). Į operatoriaus klausimą - ką sūnaus blogo padarė, moteris atsako (balsas susijaudinęs) - sūnus davė per veidą, visą laiką grasina, prieš porą savaičių buvo kviesta policija, jis grasina, kad užmuš. Nepilnamečių vaikų namuose nėra. Nuo medikų pagalbos atsisakė, tik per veidą, smakrą, davė. Sūnui bus (duomenys neskelbtini). Pranešėja išbėgo į lauką, sūnus ir vyras namuose. Moteris nurodo savo duomenis – V. Š.. Kitų tyrimui reikšmingų duomenų garso įraše nėra. Po apžiūros garso įrašas įrašomas į CD-R laikmeną (1 t., b. l. 34-35).
Iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo, garso įrašas PSS-20230716-190337UTC+0300 (apimtis- 502 MB, trukmė- 12:58 min.) (ikiteisminio tyrimo duomenimis filmuoja Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. Body kamera). Vaizdo, garso įraše matoma, kaip policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina prie daugiabučio namo laiptinės, skambina domofonu, kai duris atidaromos, kyla laiptais prie buto antrame aukšte. Skambina į (duomenys neskelbtini) buto durų skambutį. Duris atidaro moteris- ikiteisminio tyrimo duomenimis pareiškėja V. Š.. Moteris nurodo, kad sūnus jau išėjo. Pareigūnai užeina į butą. Pareigūnas L. L. paklausia pareiškėjos, kas atsitiko. Pareiškėja aiškina, kad jis (sūnus) visą laiką grasina „kad jie padvėstų“. Pareigūnas L. L. nueina su pareiškėja į virtuvę, o pareigūnas M. K. nueina į kambarį, kuriame ant sofos guli vyras (ikiteisminio tyrimo duomenimis tai V. Š.), žiūri televizorių. Pareigūnas paklausia kas atsitiko, tačiau vyras negali paaiškinti nes nemoka lietuvių. 4:45 min įrašo pareigūnas M. K. stovi koridoriuje, Body kamera nukreipta į virtuvę, kur kalbasi pareiškėja su pareigūnu L. L.) Girdima, kaip pareiškėja rusų kalba nurodo, kad ji patyrė fizinį skausmą, ji nukrito ant laiptų, viskas vyko laiptinėje. 12:00 min įrašo pareiškėja pareigūnams rodo, kur viskas įvyko, kur ji krito. (visi išėję į namo laiptinę). Kitų tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo, garso įraše nėra.
Vaizdo, garso įrašas PSS-20230716-190336UTC+0300 (apimtis- 502 MB, trukmė- 13:00min.) Ikiteisminio tyrimo duomenimis filmuoja Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio L. L. Body kamera. Vaizdo, garso įraše matoma, kaip policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina prie daugiabučio namo laiptinės, skambina domofonu, kai duris atidaromos, kyla laiptais prie buto antrame aukšte. Skambina į (duomenys neskelbtini) buto durų skambutį. Duris atidaro moteris- ikiteisminio tyrimo duomenimis pareiškėja V. Š.. Moteris nurodo, kad sūnus jau išėjo. Pareigūnai užeina į butą. Pareigūnas L. L. paklausia pareiškėjos, kas atsitiko. Pareiškėja aiškina, kad jis (sūnus) visą laiką grasina „kad jie padvėstų“. Pareigūnas L. L. nueina su pareiškėja į virtuvę, kur toliau bendrauja. Moteris verkia, susijaudinusi. Pareigūnui nurodo, kad visą laiką jis (sūnus) grasina, sako, kad nekenčia, nori, kad jie padvėstų, kad vieną dieną užmuš. Po to pranešėja pradeda aiškinti rusų kalba, kad mano, kad sūnui reikia pas psichologą. Nurodo, kad jos mama sirgo (duomenys neskelbtini), galvoja, kad sūnui liga perėjo. Visą laiką sūnus sako, kad jų nekenčia, kad mes mirtume, kad nekenčia giminių. Šiandien jai sudavė į žandikaulį (ranka rodo žandikaulio-smakro sritį). Sudavė kaire ranka, ji nukrito. Niekas nematė. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji nukrito. Viskas vyko laiptinėje. Sudavė vieną kartą. Prieš kelias savaites buvo kviesta policija ir sūnui įteikė įspėjimą, kad prie jo nesiartintų. Namo vėl įleido, nes sūnus ir jai jo gaila. 15 dienų orderį jam išrašė prieš dvi savaites. Nuo medikų pagalbos atsisakė, sako tik kad skauda. Pareigūnas nurodo, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitų naujų tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo, garso įraše nėra.
Vaizdo, garso įrašas PSS-20230716-192022UTC+0300 (apimtis- 30,2 MB, trukmė- 00:46 min.) (ikiteisminio tyrimo duomenimis filmuoja Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio L. L. Body kamera). Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo, garso įraše nėra. Po apžiūros vaizdo, garso įrašai įkeliami į DVD-R laikmeną (1 t., b. l. 37-39).
Iš 2023 m. liepos 17 d. pateikto alkotesterio kvito matyti, kad M. Š. 2023 m. liepos 17 d. 01.10 val. patikrinus blaivumą alkotesteriu „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133, nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Patikros sertifikatas Nr. 1937170, galioja iki 2023 m. lapkričio 12 d. (1 t., b. l. 46-47).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis M. Š. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, tačiau paaiškino, kad pastūmė mamą. Nurodė, kad gal per stipriai pastūmė. Parodė, kad pastūmė už galvos (2 t., b. l. 10). Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. iš esmės parodė tą patį, kad norėdamas išeiti, pastūmė nuo savęs mamą. Ji nuo pastūmimo atsisėdo ant laiptų pakopų (1 t., b. l. 84). Vėliau apklausiamas parodė, kad sutinka su anksčiau duotais parodymais ir prašė jais vadovautis. Papildomai paaiškino, kad fizinės jėgos, kaip smūgių sudavimas, nebuvo (1 t., b. l. 90). Dar kartą papildomai apklausiamas parodė, kad pastūmė savo motiną V., kliudė veido sritį, galimai per stipriai, dėl ko ji nukrito ant laiptų. Labai gailisi, mamos atsiprašė (1 t., b. l. 94).
Nukentėjusioji V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus M. Š. sudavė į smakrą, nuo ko ji nukrito ant laiptų. Nukrito dėl smūgio. Parodė, kad nukrito ir susimušė apatinę nugaros dalį, aukščiau sėdmenų. Toje vietoje, kur trenkė buvo mėlynė, buvo mėlynė ir aukščiau sėdmenų. Pažymėjo, kad buvo vienas smūgis (2 t., b. l. 12; 1 t., b. l. 31-33). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duoti parodymai (1 t., b. l. 31-33), įvykio suvestinė ( 1 t., b. l. 5), pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 9-13), apžiūros protokolai (1 t., b. l. 34-35, 37-39) ir kita bylos medžiaga. Be to, nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 2245/2023(01), kurioje nuodyta, kad V. Š. padaryta poodinės kraujosruvos pasmakrėje ir dešiniame sėdmenyje, kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai įvykio padarymo metu, t .y 2023 m. liepos 16 d. V. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kitam asmeniui sudavus vieną smūgį į pasmakrę ir nukentėjusiajai nugriuvus aukštielninkai, atsitrenkiant į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 30).
Minėti duomenys apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. smurtavo mamos atžvilgiu. Byloje pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad M. Š. 2023 m. liepos 16 d. apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo daugiabučio namo laiptinėje, tarp pirmo-antro aukšto, ant laiptų pakopų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę - motiną V. Š., tai yra tarp jų kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, kaire ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, t. y. smakrą, dėl ko ji nugara nukrito ant laiptų, tokiu būdu tyčia padarė nukentėjusiajai V. Š. poodinę kraujosruvą pasmakrėje ir dešiniame sėdmenyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą. Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo M. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Š., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis tyčinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai. Teismas atsižvelgia į tai, kad buvo suduotas vienas smūgis į veidą, dėl kurio nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė (1 t., b. l. 160).
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad M. Š. yra jauno darbingo amžiaus, nevedęs, bylos nagrinėjimo metu oficialiai nedirbo (2 t., b. l. 9, 54), anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117), administracine tvarka baustas, už nesilaikymo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo orderio, būdamas neblaivus įžeidinėjo policijos pareigūnus, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 112-116), teistas, už melagingą pranešimą apie nusikaltimą, nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, bei už nusikaltimus susijusius su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, smurtinius nusikaltimus (kaltinamasis 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtaudamas prieš savo šeimos narį (tėvą) sukėlė fizinį skausmą), transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 106-111). Atkreiptinas dėmesys, kad M. Š. 2023 m. liepos 2 d. buvo surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (1 t., b. l. 104-105). Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.
Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis). Veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas1.68 prom. neblaivumas, 1 t., b. l. 46-47), kas teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai laikoma atsakomybe sunkinančia aplinkybe.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. Š. už nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą vieną iš griežtesnių bausmių rūšių – areštą, nustatant artimą maksimaliam terminui, t. y. 80 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. Š. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. liepos 17 d. 01.40 val. iki 2023 m. liepos 18 d. 13.10 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 56-59, 61) ir suėmime nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. (2 t., b. l. 20-22; 57-58) išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. Š., nesiartinti prie V. Š., nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. Š., nesilankyti V. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 57-58), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, kurie prisegti prie baudžiamosios bylos vidinės viršelio pusės nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. Š. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. liepos 17 d. 01.40 val. iki 2023 m. liepos 18 d. 13.10 val. (dvi dienos), ir suėmime nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. Š., nesiartinti prie V. Š., nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. Š., nesilankyti V. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, kurie prisegti prie baudžiamosios bylos vidinės viršelio pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1) Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini)); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. (duomenys neskelbtini))).
2) Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.
3) Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.