- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-87-135-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00368-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- M. J., M. V., R. L., D. J.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-135/2012
Teisėjas Nerijus Masiulis Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00368-2010-8
2012 m. vasario 15 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Nuosprendžiu M. J. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – ir išieškota iš jo valstybės naudai 130 Lt.
Nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. V., R. L. ir D. J., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nuteistas už tai, kad 2010-11-04, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su R. L., iš M. V. įgijo perforatorių „Bochamer“, 60 Lt vertės, lagaminą su akumuliatoriniu suktuvu „Makita“, krovikliu ir 3 baterijomis, 500 Lt vertės, bei M. J. asmeniškai iš M. V. įgijo 200 Lt, kurie buvo gauti nusikalstamu būdu, t.y. 2010-11-03 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) pavogti iš Z. T. gyvenamojo namo, taip įgijo turtą žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Vėliau tęsdami savo nusikalstamą veiką 2010-11-04 apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, pardavė A. R. gautą perforatorių „Bochamer“ – 60 Lt vertės už 80 Lt, ir 2010-11-04 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, pardavė A. R. gautą lagaminą su akumuliatoriniu suktuvu „Makita“, krovikliu ir 3 baterijomis – 500 Lt vertės už 150 Lt, pinigus pasidalijo per pusę, taip realizavo turtą žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu.
Nuteistasis M. J. skundžia nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Mano, kad yra nuteistas per griežtai laisvės atėmimo bausme, kadangi kaltę pripažino, nurodė, kad vagystėje nedalyvavo ir žinojo tik tai, jog daiktai yra vogti. Nurodo, kad gyvena su drauge, augina 5 metų vaiką, dirbdavo pas ūkininkus ir išlaikydavo šeimą, vogtų daiktų niekam pirkti nesiūlė ir tik žinojo, kad tai buvo vogti daiktai. Prašo teismo peržiūrėti jam paskirtą bausmę, savo kaltę suprato per tą laiką, kurį praleido įkalinimo vietoje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisingai.
Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmę nuteistajam, įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad M. J. praeityje teistas devynis kartus, ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę bei apibūdina didesnį asmens pavojingumą, o į šias aplinkybes teismui privalu atsižvelgti skiriant ir individualizuojant bausmę. Be to, nauja tyčinė nusikalstama veika padaryta neišnykus ir nesant panaikintam ankstesniam teistumui taip pat už tyčinius nusikaltimus. LR BK 27 straipsnis nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. LR BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad M. J. anksčiau teistas devynis kartus, naują tyčinį nusikaltimą įvykdė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinį nusikaltimą, teisėjų kolegijos manymu, M. J. pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, teisėjų kolegijos manymu, neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę. Be to, įvertintina ir tai, jog anksčiau taikyta už paskutinį teistumą laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis, neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą.
Nustatydamas paskirtosios bausmės dydį pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos manymu, tinkamai atsižvelgė į LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, tinkamai nustatė, kad yra viena M. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra M. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. LR BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad net ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, o nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei esant pavojingai dėl ankstesnių teistumų nuteistojo asmenybei, teismas skyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nelaikytinas per griežtu.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į padaryto nusikaltimo bei paties nuteistojo pavojingumą, paskirta bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Taip pat teisėjų kolegija mano, jog paskirtoji bausmė ir jos vykdymo metu kylantys apribojimai bei jų trukmė atitinka proporcingumo reikalavimus, siekiant nubausti nuteistąjį ir kartu nepažeisti jo kitų teisėtų interesų ir šių apribojimų pobūdis ir trukmė yra būtini apginti viešąjį interesą bei užtikrinti teisingumo principą.
Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.