Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, vertėjaujant Natalijai Reut, Irinai Dikčilingienei, išnagrinėjo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), studijuojančio MRU, administracinė tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., 2014-03-01 apie 02.00 val., Subačiaus g. 115B, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Rover“, v/n (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologinės sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčius automobilius „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), ir „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti 3 automobiliai. Vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 14, 133, 234 punktų reikalavimus ir tokiose A. G. veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

A. G. teismo posėdžio savo kaltę dėl svetimo turto (automobilių) apgadinimo pripažįsta. Nurodė, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės 2014-03-01 vairavo automobilį „Rover“ ir dėl savo neatidumo atsitrenkė į stovinčius automobilius. Pasak A. G. jis dar stovėjo įvykio vietoje, tačiau vėliau nuvažiavo. A. G. teigimu, jis nuosavų pajamų neturi, mokosi, reikia mokėti už studijas, todėl paėmė kreditą. Gyvena su motina ir jaunesniu broliu. Šeimos pajamos yra nedidelės, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, todėl prašo teismo esant galimybei neskirti didelės baudos.

Liudytoja S. M. paaiškino, kad yra automobilio „VW Golf“ savininkė. 2014-03-01 vakare pastatė savo automobilį šalia šaligatvio ir nuėjo namo. Išėjus ryte į lauką ir priėjusi prie savo automobilio pamatė, kad pats automobilis yra pariedėjęs į priekį apie 10-15 metru atstumu, t.y. kitoje vietoje, nei buvo paliktas iš vakaro. Atidžiau apžiūrėjus „VW Golf“ pamatė, kad apgadinta priekinė dalis iš vairuotojo pusės.

Liudytojas G. M. paaiškino, kad jam telefonu paskambino žmonės ir pranešė, kad naktį išgirdo triukšmą, matė šalia automobilio „VW Golf“ kažkokį vaikiną. Šalia įvykio vietos ant kelio važiuojamosios dalies buvo matytos gulinčios išbarstytos stiklo šukės, kurios G. M. surinko ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad yra automobilio „Opel Vectra“ savininkas. 2014-03-01 vakarė automobilį paliko stovėti prie savo gyvenamosios vietos. Ryte priėjus prie stovinčio automobilio pastebėjo, jog yra apgadinimo žymės prekinėje dalyje iš vairuotojo pusės. Eismo įvykio aplinkybės liudytojui nėra žinomos.

Liudytojas Romualdas Gecevičius paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad tyrimo medžiagoje buvo surinktą pakankamai objektyvių duomenų, kad 2014-03-01 eismo įvykį sukėlė A. G.. Be to, šį vairuotoja atpažino ir įvykio liudininkai. A. G. liudytojas surašė ATP protokolą.

Teismo vertinimu tyrimo medžiagoje surinktą pakankamai duomenų, kad 2014-03-01 apie 02.00 val. Subačiaus g. 115 B, Vilniuje eismo įvykį dėl savo neatidumo ir neatsargumo sukėlė teisės vairuoti transporto priemonės neturintis A. G., kuris nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės atsitrenkė ir apgadino kitus stovinčius automobilius „Opel Vectra“ ir „VW Golf“ bei pasišalino iš įvykio vietos. Be A. G. prisipažinimo jo kaltę įrodyta ir kitais duomenimis, o būtent – liudytojų G. M., S. M., E. K. paaiškinimais, kurie nurodė, jog automobiliai „Opel Vectra“ ir „VW Golf“ iš vakaro buvo paliktos techniškai tvarkingos, o 2014-03-01 ryte pastebėjo, jog ant automobilių buvo matyti apgadinimo žymės. Bylos duomenimis, automobilių „Opel Vectra“ ir „VW Golf“ apgadinimai nėra dideli.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad A. G. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadinti tris automobiliai, žmonės nenukentėjo. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, A. G. administracinėmis nuobaudomis nėra baustas, neteistas, yra jauno amžiaus, studijuoja MRU, nuolatinių pajamų neturi, šeimoje yra išlaikomos iš mamos pajamų, kurios nėra didelės, pažeidėjo šeimoje taip pat yra išlaikomas ir A. G. jaunesnysis brolis.

Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. G. paskirtos didelės baudos dydis bei automobilio konfiskavimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos (automobilio konfiskavimo) rūšies jam neskirti bei mažinti piniginės baudos dydį. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 500 (penkių šimtų) Lt baudą.

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti A. G. galutinę bausmę – 1000 (vieno tūkstančio) Lt baudą.

Išaiškinti pažeidėjui kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.