Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2022-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1-288/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-03-14
Bylos Nr.
A6.-1-288/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01803-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Liuba Kymantienė (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. Č.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
  • 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1-288/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01803-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 7.11; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. kovo 14 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė
sekretoriaujant Editai Ugianskienei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. Č.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovu nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. spalio 27 d.

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 24 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra – 1.846.927,05 eurų

2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) pateikimo teismui dienos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo – 1.842.184,83 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1437-1043/2021 iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 26 d.-10-26.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais), užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANI) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo grindžia žemiau išdėstytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos sudarė – 1 831 684,20 eurų, iš jų – 1 129 068,60 eurų PVM, 133 588,34 eurų PVM baudos, – 569 027,26 eurų PVM delspinigių. Teikiant pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir baudos paskyrimo mokestinė nepriemoka – 1 846 927,05 eurų, iš jų – 1 129 068,60 eurų PVM, – 133 588,34 eurų PVM baudos, – 584 270,11 eurų PVM delspinigių. Pridėtinės vertės mokesčio – 1.129.068,60 eurų skola susidarė už 2012 metų sausio, vasario, kovo, balandžio gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius.

Bendrovė VMI prie FM teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčio sumų nesumokėjo. VMI prie FM siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką, taikė šiuos išieškojimo veiksmus, 2021 m. kovo 18 d. Nr. (23.31-08) 464-350, raginimas – 1978120,67 eurų. 2021 m. balandžio 19 d Nr. (23.31-08) 467-12152, nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – 1811360,40 eurų. 2021 m. gegužės 11 d. Nr. (23.31-08) 467-116855, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto – 1811360,40 eurų. Viso išieškojimo metu, buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės, tačiau nesėkmingai. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

VSDFV duomenimis, Bendrovė VSDFV biudžetui neskolinga, tačiau joje nedirba nė vienas darbuotojas, todėl darytina išvada, kad Bendrovė jokios veiklos nevykdo.

Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutiniai pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo už 2014 metus, gavimo data 2015 m. rugpjūčio 3 d. Už 2015, 2016, 2017, 018, 2019, 2020 metus finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik 2021 m. rugsėjo 14 d. Šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė jau nuo 2015 metų nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų laiku ir tinkamai.

2021 m. kovo 18 d. VMI prie FM surašė raginimą Nr. (23.31-08) 464-350, kuriuo mokesčių mokėtojas AB (duomenys neskelbtini) buvo raginamas per 20 dienų nuo raginimo įteikimo sumokėti nurodytas sumas. Šį raginimą Ž. Č. perskaitė 2021 m. kovo 18 d.

Ž. Č. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma 2021 m. kovo 18 d. Perskaitė Raginimą Nr. 2021m. kovo 18 d. Nr. (23.31-08) 464-350, todėl galima daryti išvadą, kad vadovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini) atsirado 2021 m. kovo 18 d. perskaičius minėtą raginimą.

Šalies argumentai

Bendrovės vadovas Ž. Č., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Tačiau į teismą nesikreipė, savo pareigos neįvykdė ir pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM teises.

Pažymi, kad JANI nuostatos įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje (byloje Nr. 2A-617-115/2013) pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus, rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/20H, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir, kad Bendrovės vadovas, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, konstatuotina, kad buvęs UAB (duomenys neskelbtini) vadovas Ž. Č., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kad Ž. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nuo 2006 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. spalio 27 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, t. y., kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Ž. Č. turėdamas pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šio pareiškimo nepateikdamas, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Bendrovei 2021 m. spalio 14 d. iškelta nemokumo (bankroto) byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, nemokumo (bankroto) byla iškelta pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo neįvykdė.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

VMI prie FM vertinimu Ž. Č. administracinės nuobaudos skyrimo terminas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui turėtų būti skaičiuotinas nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., kai VMI prie FM su pareiškimu „Dėl bankroto bylos iškėlimo“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama iškelti Bendrovei bankroto bylą ir tuo metu paaiškėjo daromas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119,120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti, todėl prašoma UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui Ž. Č., už laiku neinicijuotą UAB (duomenys neskelbtini) “, į. k. (duomenys neskelbtini), nemokumo procesą paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos vidurkį 2 200 eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. Č. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nesutinka tu pareiškėjo pareiškime dėstomomis aplinkybėmis, kuriose pareiškėjas nurodo, kad bendrovės vadovas jau nuo 2006 m. gegužės 18 d. turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą bendrovei. Nurodo, kad pareiškėjas nutyli bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad pareiškėjas tik 2019 m. kovo 21 d. Patikrinimo aktu Nr. (7.45) FR0680-97, papildomai apskaičiavo mokesčių mokėtojai UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės 1 336 635,47 eurų dydžio mokestį bei inter alia nusprendė negrąžinti bendrovei 103 973,59 eurų dydžio PVM skirtumo už 2012 metus.

Taigi, šio ginčo ištakos nesiekia pareiškėjo nurodomų 2006 metų, o pats ginčas su pareiškėju prasidėjo tik po to, kai Bendrovė pareikalavo grąžinti 103‘973,59 eurų dydžio PVM skirtumą už 2012 metus. Tik 2021 m. sausį, o bendrovės veikla buvo sustabdyta, pranešant apie tai pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka.

Formali pareiga inicijuoti juridinio asmens nemokumo procedūrą pareiškėjui kilo ne nuo 2006 m. gegužės 18 d., kaip teigiama pareiškėjo skunde, o tik nuo to momento, kai Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. sausio 11 d. išnagrinėjo mokestinę/administracinę bylą Nr. eA-4491-968/2020 dėl pareiškėjo surašyto 2019 m. kovo 21 d. patikrinimo akto Nr. (7.45) R0 bei pasibaigė terminas kreiptis į tarptautinius teismus su peticija. Pareiškėjas pažymėjo, kad būtent šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridiniam asmeniui pritaikyto lengvatinio PVM mokesčio pagrįstumo ir iš to išplaukiančios pareigos pareiškėjui VMI grąžinti Juridiniam asmeniui priklausančią PVM permoką. Šioje byloje spendėsi sudėtingi tarptautinės teisės, susijusios su PVM mokesčių mokėjimu, klausimai, buvo remiamasis ir ESTT teismų praktika, kuri Juridinio asmens vadovo nuomone buvo palanki Juridiniam asmeniui. Juridiniam asmeniui gavus neigiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą, asmuo traukiamas atsakomybėn, svarstė galimybę kreipti į tarptautinius teismus ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, dėl Juridinio asmens pažeistų teisių gynimo. Tuo metu dar negaliojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 protokolas, todėl peticijai pateikti j EŽTT buvo numatytas 6 mėnesių terminas. Jei Juridinis asmuo būtų nedelsiant inicijavęs nemokumo procedūrą, tai tokiu atveju jis nebeturėtų net hipotetinės galimybės ginti savo pažeistų teisių EŽTT, nes būtų įgijęs specifinį statusą, o gal net ir likviduotas. Atlikus EŽTT jurisprudencijos analizę, buvo nustatyta, kad šis teismas turi ypatingai menką praktiką, susijusią su ginčais, kylančiais iš mokestinės teisės bei dažnai tokio pobūdžio peticijos laikomos nepriimtinomis, todėl buvo atsisakyta ketinimų kreiptis į šį teismą. Todėl traukiamo atsakomybėn nuomone, de facto jis turėjo pareigą kreiptis inicijuoti Juridinio asmens nemokumo bylą tik 2021 m. liepos mėnesį, t. y. kai suėjo 6 mėnesių terminas peticijai pateikti.

Taigi, pareiškėjas Juridinio asmens kreditoriumi tapo tik po to, kai Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. sausio 11 d. išnagrinėjo mokestinę/administracinę bylą Nr. eA-4491-968/2020 iki to laiko būtent Juridinis asmuo turėjo reikalavimo teisę į pareiškią ir būtent pareiškėjas buvo Juridinio asmens skolininku.

Be to pareiškėjas nenurodė aplinkybes, kad Ž. Č. 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą Eb2-1437-1043/2021 bei prašė teismo iškelti bendrovei bankroto bylą.

Ž. Č. nuomone visos šios faktinės aplinkybės turi esminės įtakos sprendžiant šią bylą, todėl teisino turėtų būti įvertintos.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, Ž. Č., pažymi, kad jis sutiki praleido terminą kreiptis į teismą, tačiau šį terminą praleido tik du mėnesius, todėl tai yra svarbu sprendžiant asmens atsakomybės klausimą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principas, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio pramonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant šias nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtinais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesams gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011. 2ATA-4-2013).

Pažymi, kad šiuo atveju asmuo traukiamas atsakomybė sutinka, kad prima facie pažeidė teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą, tačiau pažymi, kad formali pareiga inicijuoti juridinio asmens nemokumo procedūrą jam kilo ne nuo 2006 m. gegužės 18 d., kaip teigiama pareiškėjo skunde, o tik nuo to momento, kai Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. sausio 1 d. išnagrinėjo mokestinę/administracinę bylą Nr. eA-4491-968/2020 bei pasibaigė terminas kreiptis į tarptautinius teismus su peticija. Pareiškėjas pažymi, kad būtent šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridiniam asmeniui pritaikyto lengvatinio PVM mokesčio pagrįstumo ir iš to išplaukiančios pareigos pareiškėjui (Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti Juridiniam asmeniui priklausančią PVM permoką. Šioje byloje sprendėsi sudėtingi tarptautinės teisės, susijusios su PVM mokesčių mokėjimu klausimai, buvo remiamasis ir ESTT teismų praktika, kuri Juridinio asmens, atstovaujamo asmens traukiamo atsakomybėn, nuomone buvo palanki Juridiniam asmeniui. Gavus Juridiniam asmeniui neigiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą, asmuo traukiamas atsakomybėn, svarstė galimybę kreiptis į tarptautinius teismus inter alia ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, dėl Juridinio asmens pažeistų teisių gynimo. Peticijai pateikti į EŽTT buvo numatytas 6 mėnesių terminas peticijai pateikti.

Asmuo traukiamas atsakomybėn pažymi, kad jis jau 2021 m. liepą pradėjo rengti juridinio asmens nemokumo inicijavimui, rengė bylai reikalingus įmonės finansinių ataskaitų rinkinius, debitorių, kreditorių sąrašus ir kitus būtinus dokumentus, kurie teiktini su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tiesiog laike nespėjo pateikti pareiškimo teismui, kadangi pareiškėjas tokį pareiškimą pateikė 2021 m. rugsėjo 1 d. Tai, kad juridinio asmens vadovas turėjo ketinimų pradėję nemokumo procedūrą, patvirtina duomenys užfiksuoti byloje Nr. eB2-l437-1043/2021 juridinio asmens vadovas 2021 m. rugsėjo 7 d. teikė teismui prašymą dėl jo prijungimo prie šios elektroninės bylos, 2021 m. rugsėjo 14 d. juridinio asmens atstovas pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo bei prašė iškelti UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo bylą, nurodydamas, kad teismuose jokių kitų teisminių procesų dėl šio juridinio asmens nevyksta, kartu su šiuo pareiškimu juridinio asmens atstovas pateikė įmonės balansus, kreditorių, debitorių sąrašus, kuriuos jau buvo pasirengęs ketindamas inicijuoti nemokumo bylą. Teismas laikė, kad ad hoc atveju yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, 2021 m. rugsėjo 7 d. teikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, patvirtina, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, aktyviai naudojosi jam suteiktomis teisinėmis priemonėmis ir bylinėjosi teismuose dėl pritaikyto lengvatinio PVM, analizavo galimybes ginti savo pažeistas teises tarptautiniuose teismuose, todėl formaliai terminą praleido tik nuo 2021 m. liepos iki 2021 m. rugsėjo mėn.

Asmens traukiamo atsakomybėn nuomone šis dviejų mėnesių termino praleidimas nors ir nepateisina jo neveikimo, tačiau tai ypatingai trumpas bei sudarantis pagrindą teigti, kad šio asmens veikoje yra veikos mažareikšmiškumas, leidžiantis teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti asmeniui, traukiamam atsakomybėn, administracinės nuobaudos arba teismo nuožiūra skirti mažesnę nei minimalią baudą.

Pažymėtina, kad bankroto byloje, iškeltoje Juridiniam asmeniui yra tik tys kreditoriai, tarp kurių pareiškėjas, UAB (duomenys neskelbtini) (kurios steigėjas ir vadovas yra asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn) ir pats administracine atsakomybėn traukiamas asmuo.

Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo turinio, pareiškėjas nurodo, kad faktinį pažeidimo pagrindą sudaro vadovo nesavalaikis kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų apie tai, kad toks nesavalaikis kreipimasis padarė žalos kreditoriams byloje nėra. Nors termino praleidimas buvo, tačiau jis tęsėsi tik du mėnesius, t.y. iki kol asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui byloje Nr. eB2-1437-1043/2021.

Visa tai reiškia, kad pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo pavojingas, pati veika nepadarė žalos kreditoriams, be to du iš trijų kreditorių yra susiję su asmeniu traukiamu atsakomybėn, galiausiai pats asmuo traukiamas atsakomybėn kreipėsi su 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kas reiškia, kad šiuo atveju yra kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl yra pagrindas skirti minimalią baudą, todėl prašo taikyti Ž. Č. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti Ž. C. baudos arba pakirti teismo nuožiūra mažesnę nei minimali bauda, jeigu teismas laikytų, kad šioje byloje nėra pagrindo tenkinti aukštesnį reikalavimą, tada prašoma skirti minimalią, įstatyme numatytą baudą.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: UAB (duomenys neskelbtini) buveinės duomenys (b. l. 5, 6), gyventojų registro duomenys (b. l. 7, 8), 2021 m. lapkričio 24 d. mokesčių ir apskaitos informacinės sistemos išrašo kopija (b. l. 9, 10), Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties kopija (b. l. 11-14), PVM duomenys (b. l. 15), Raginimas (b. l. 16-17), mokestinės nepriemokos (b. l. 18), prievolių ataskaita b. l. 19), (VMI sprendimų kopijos (b. l. 20-21), prievolių ataskaita (b. l. 22), VĮ ,,Registrų centro“ duomenys (b. l. 23), VĮ ,,Regitra“ duomenys (b. l. 24), SODRA duomenys (b. l. 25), VĮ ,,Registrų centras“ išrašas (b. l. 26-27), pranešimas (b. l. 28), VMI įsakymas (b. l. 29, 34), rašytiniai paaiškinimai (b. l. 49-53), atsiliepimas (b. l. 54-56), VNI įsakymas (b. l. 62-67).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatliko JANĮ 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, tuo pažeidė kreditoriaus – pareiškėjos interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie Ž. Č. baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nenustatyta Ž. Č. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į Ž. Č. nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta Ž. Č. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytam baudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Liuba Kymantienė