- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- A-5178-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00293-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei S. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl piliečio R. S. sulaikymo persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras teikimu prašė pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. sulaikymą VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. gruodžio 14 d.
2. Paaiškino, kad užsienietis neteisėtai perėjo iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. 2020 m. rugsėjo 12 d. sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir perduotas VSAT pareigūnams. Užsienietis Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams. Būdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre užsienietis 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą pratęsti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nebuvo išduoti dokumentai, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, Šengeno informacinėje sistemoje nėra paskelbtas įspėjimas dėl minėto užsieniečio neįsileidimo. Užsienietis Lietuvos Respublikoje 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį. Daktiloskopavus ir įliejus R. S. pirštų atspaudus į „EURODAC“ sistemą rastas sutapimas, kad minėtas užsienietis 2017 m. rugsėjo 17 d. buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Užsienietis nuo pat jo perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 12 d., nesikreipė dėl prieglobsčio jam suteikimo, o tokį prašymą pateikė tik 2020 m. rugsėjo 23 d., kai buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečio tikslas yra Vokietijos Federacinė Respublika, kur jis anksčiau yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl, pateikdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Kadangi neišnyko užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 3 punkte, pareiškėjas prašė teikimą patenkinti visiškai.
3. Užsienietis R. S. paaiškino, kad jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten yra paieškomas specialiųjų tarnybų, jis buvo sulaikytas, tačiau pabėgo. Užsienietis keliavo į Vokietiją, kur jis yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Vokietijoje jam yra suteiktas leidimas gyventi. Prašo jo nesulaikyti. Užsieniečio atstovas prašė taikyti R. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmens tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su institucijomis, nekelia grėsmės valstybės saugumui.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo teikimą patenkino. Teismas paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. S., sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. Lenkijos Respublikos pasieniečiai perdavė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams Lenkijos Respublikoje sulaikytą R. S.Užsienietis Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams. Būdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre užsienietis 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti užsieniečio prašymą iš esmės. R. S. prašymas dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje dar nėra išnagrinėtas. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas prašė sulaikyti užsienietį R. S. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies 3 punkte numatytais pagrindais. Teismas vadovavosi Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis bei atkreipė dėmesį į tai, kad užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taip pat pats užsienietis nurodė, kad jo tikslas yra Vokietijos Federacinė Respublika, kur, jo žodžiais, jam yra suteiktas leidimas gyventi. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad daktiloskopavus ir įliejus R. S. pirštų atspaudus į „EURODAC“ sistemą, rastas sutapimas, kad minėtas užsienietis 2017 m. rugsėjo 17 d. buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Duomenų apie tai, koks yra priimtas sprendimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nėra, todėl sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Iš užsieniečio asmens byloje esančio apklausos lapo bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jo tikslas yra Vokietijos Federacinė Respubliką, jis iš Lietuvos Respublikos per Lenkijos Respubliką ketino vykti į Vokietiją, bet buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas sulaikytas, dėl ko galima manyti, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra pateiktas siekiant kitų, nei viešai deklaruoti, tikslų, t. y. siekiant išvengti judėjimo laisvės apribojimo ir grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje nurodyta, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.
8. Taigi, teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalyje bei išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Todėl teismas patenkina pareiškėjo VSAT registracijos centro teikimą.
III.
9. Užsienietis kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas pakeisti 2020 m. spalio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-1699-617/2020, t. y., Valstybės sienos apsaugos tarnybos teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
10. Užsienietis pažymi, kad Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš esmės. Tai reiškia, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl užsieniečio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, šiuo metu nėra ir nebus sprendžiamas. Dėl šios priežasties sulaikymas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalies pagrindu nėra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Užsienietis teigia, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo yra priimtas nagrinėti iš esmės (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 str. 1 d.), t. y. Migracijos departamentas nenustatė jokių aplinkybių nurodytų Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 1 dalyje, tame tarpe ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 76 straipsnio 4 dalies 6 punkte, dėl kurių užsieniečio prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka.
12. Vertina, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo, kadangi nagrinėjamu atveju užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bus nagrinėjamas iš esmės (įprasta tvarka), o klausimas dėl užsieniečio grąžinimo nėra ir nebus sprendžiamas.
13. Teigia, kad iš bylos duomenų matyti, jog užsieniečio tapatybė yra žinoma, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, o be kita ko, pareiškėjas teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl jo atžvilgiu byloje turėjo būti taikoma Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
14. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-1699-617/2020.
Žemesnės instancijos teismas
15. VSAT Užsieniečių registracijos centras nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog jo atžvilgiu teismas netinkamai aiškino Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą tinkamai pritaikė Įstatymą. Pabrėžia, kad iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų žinybinio registro matyti, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. užsienietis nuteistas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų dėl pasikėsinimo neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną. Po bausmės atlikimo 2018 m. spalio 2 d. užsienietis nurodė kompetentingai institucijai, jog išvyks į Vokietijos Federacinė Respubliką (duomenys neskelbtini). Iš užsieniečio asmens bylos nustatyta (susitikimo prie valstybės sienos protokolo, užsieniečio apklausos lapo), kad užsienietis atvyko iš Latvijos Respublikos. Lietuvos – Latvijos valstybių sieną kirto 2020 m. rugsėjo 9 d. ar 2020 m. rugsėjo 10 dienomis nenustatytoje vietoje. Užsieniečio atvykimas į Europos Sąjungos valstybes yra neteisėtas. Vykimo per Lietuvos Respubliką tikslas – tranzitas. Taip pat užsienietis paaiškino, kad 2018 m. spalio 2 d. klajojo, nes negavo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadoje, esančio Lietuvoje, jam išduoto laikino leidimo gyventi. Patekęs į Baltarusijos Respubliką buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą, o atlikęs bausmę grąžintas į (duomenys neskelbtini). Tačiau supratęs, kad bus persekiojamas iš kilmės šalies pabėgo su Muradu. Iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungos valstybės vyko automobiliu. Lietuvoje apsigyveno dviem dienomis, tada neturėdamas teisėto pagrindo išvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas. Turėtą negaliojantį (duomenys neskelbtini) pasą išmetė.
16. Atkreipia dėmesį, kad asmuo sąmoningai nelegaliai ir nevaržomas keliauja po Šengeno erdvę. Taip pat keliaudamas nei Lietuvos Respublikoje, nei Lenkijos Respublikoje prieglobsčio neprašė, nes kaip ir pats nurodė, užsieniečio tikslas – Vokietijos Federacinė Respublika. Užsienietis tik būdamas sulaikytas, supratęs, kad jo atžvilgiu bus priimtas sprendimas dėl grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, pasinaudodamas prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
17. Šiuo metu 2020 m. lapkričio 18 d. patikrinus Užsieniečių registrą Asmens informacijos išraše matyti, kad yra įvesti nauji nei 2020 m. rugsėjo 30 d. buvę duomenys, kad užsienio atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 15PR-115 ,,Prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės“. Sutinka su tuo, kad šiuo metu pasikeitė sulaikymo pagrindai, nes yra atsiradusios naujos faktinės aplinkybės, kurių teismo posėdžio metu 2020 m. spalio 13 d. iš proceso šalių nebuvo papildomai pateikta. Užsienietis savo skundą iš esmės grindžia naujai atsiradusia aplinkybe, kurios prieš tai teisme užsieniečio atstovas nepateikė, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 15PR-115 ,,Prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės“. Mano, kad atsiradus naujoms aplinkybėms sulaikymo pagrindai užsieniečio atžvilgiu neišnyko, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 10 punkte numatyti sulaikymo pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečiui pritaikyto sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tenkino Užsieniečių registracijos centro prašymą ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre.
20. Užsienietis nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodydamas, kad tiek nagrinėjant teikimą, tiek teikiant apeliacinį skundą, turi prieglobsčio prašytojo statusą, kuris yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant Įstatymu nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, kurios apibūdina konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
22. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsieniečiui yra suteiktas prieglobsčio prašytojo teisinis statusas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš esmės, nėra pagrindo taikyti ir užsienietį sulaikyti pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį.
24. Iš VSAT Užsieniečių registracijos centro 2020 m. rugsėjo 30 d. teikimo ,,Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio R. S. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre persvarstymo“ matyti, kad užsienietį buvo prašoma sulaikyti vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Pagal minėtą nuostatą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tuomet, kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.
25. Teisėjų kolegija, įvertinus į bylą pateiktus duomenis ir tai, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės, prieina prie išvados, kad nėra pagrindo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad jokia kita Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės. Taigi, Migracijos departamentas, nenustatęs 77 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių: 1) prieglobsčio prašytojui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė ir prieglobsčio prašytojas gali grįžti į šią valstybę bei toliau naudotis prieglobsčiu; 2) prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės; 3) prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų, priėmė sprendimą dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė siekiant išvengti judėjimo laisvės apribojimo ir grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
26. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, yra pagrindas skirti užsieniečio sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsieniečio R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams.
Nutartis neskundžiama.