- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- I-509-243/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00298-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- UAB „Aistės prekyba“
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Aistės prekyba“ atstovei M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Aistės prekyba“ skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2009-09-15 nutarimo Nr. 78-P-I1-934, kuriuo pareiškėjai paskirta 2000 Lt bauda, remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Aistės prekyba“ skundu prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2009-09-15 nutarimą Nr. 78-P-I1-934, kuriuo įmonei paskirta 2000 Lt bauda, remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą, nes įmonės savininkė V. S. 2009-08-27 apie 18.40 val. UAB „Aistės prekyba“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavė nepilnamečiui J. Š. vieną butelį alkoholinio gėrimo „Utenos“ alaus. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog policijos pareigūnai imitavo alkoholinių gėrimų pirkimą ir būtent dėl šių provokuojančių veiksmų pardavėja pardavė alkoholinį gėrimą nepilnamečiui, kurio išvaizda nekėlė abejonių, jog jis pilnametis. Pareiškėjos teigimu, pareigūnai naudojo neleistinas priemones, nes neleistinai pasinaudodami nepilnamečiu siekė įmonei paskirti nuobaudą, o ne vykdyti teisės pažeidimų prevenciją. Teigia, jog neleistinomis priemonėmis išprovokuotas teisės pažeidimas negali būti laikomas teisės pažeidimu. Argumentuoja, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistos procesinės V. S. teisės, nes jai nepranešta apie bylos nagrinėjimą, neišaiškintos jos teisės, nesudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga. Be to, teigia, jog administracinio tiesės pažeidimo protokolas turėjo būti surašytas V. S. ne kaip įmonės savininkei, o kaip pardavėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjos teigimu, kilus abejonių, jog alkoholį perkantis asmuo yra nepilnametis, yra pardavėjo teisė, bet ne pareiga, reikalauti asmens dokumento.
Pareiškėjos UAB „Aistės prekyba“ atstovė skunde nurodytų argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas atsiliepimu skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog vykdant prevencinę priemonę „Jaunimas“, 2009-08-27 apie 18.40 val. UAB „Aistės prekyba“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai nustatė teisės pažeidimą – pardavėja dirbanti šios įmonės savininkė V. S. pardavė nepilnamečiui asmeniui vieną butelį alkoholinio gėrimo „Utenos“ alaus ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, todėl Plungės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje, 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais 2009-09-15 priėmė ginčijamą nutarimą. Nurodo, jog V. S. pripažino savo kaltę ir paaiškinime nurodė, kad jai nekilo abejonių, jog pirkėjas yra pilnametis. Nesutinka, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės, nes bylos nagrinėjimo metu ji nepareiškė prašymų ar paaiškinimų, jai nebuvo trukdoma susipažinti su bylos medžiaga (b.l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėja UAB „Aistės prekyba“ prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2009-09-15 nutarimą Nr. 78-P-I1-934, kuriuo įmonei paskirta 2000 Lt bauda, remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą, t. y. už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiui asmeniui.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis apibrėžia jo tikslą ir įtvirtina valstybės poziciją – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, alkoholio daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies reikalavimo nesilaikymas ir pareiškėjos atsakomybė grindžiami tuo, jog UAB „Aistės prekyba“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė – pardavėja V. S. 2009-08-27 apie 18.40 val. nepilnamečiui J. Š. pardavė vieną butelį „Utenos“ alaus. Pareiškėjai ginčijant atsakovo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą tuo argumentu, jog policijos pareigūnai naudojo nusikalstamos veikos imitacijos modelį įtraukdami į jį nepilnametį, t.y. neleistinomis priemonėmis išprovokavo teisės pažeidimą, byloje teisėjų kolegija nagrinės įrodymų leistinumo klausimą. Nagrinėjant šį klausimą, būtina nustatyti, ar teisės pažeidimas buvo padarytas ir kokiu būdu policijos pareigūnai nustatė teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalys apibrėžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. Įrodymams keliama turinio ir formos reikalavimų vienovė, todėl faktiniai duomenys, neatitinkantys šių reikalavimų, negali būti laikomi leistinais įrodymais, nes jie turi būti gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių. Teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymus, kuriais savo poziciją grindžia šalys, privalo ištirti jų leistinumo aspektu, t. y. ar jie buvo gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, nutarimuose taip pat akcentavo, jog be kitų reikalavimų, šis principas suponuoja ir tai, kad „<...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu“ (2004-12-13, 2006-01-16 nutarimai). Teisėtumas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus, o duomenys turi būti laikomi gauti neteisėtai, jeigu gauti iš neteisėtų šaltinių ar buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, panaudota neleistina prievarta, veiksmai ir jų rezultatai netinkamai užfiksuoti arba atlikti nesilaikant nustatytų taisyklių.
Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 19 dalį, nusikalstamos veikos imitacijos modelis – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-05-08 nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir 1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti. Nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Tokia pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurios principinės nuostatos teigia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų nusikaltimų rūšių tyrimo procese: ir paprasčiausių, ir sudėtingiausių; o valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą nuo nusikalstamų veikų naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama Konvencijos garantuotų asmens teisių; viešu interesu ir tikslingumu negali būti pateisintos įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis (EŽTT 1998-06-09 sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją).
Iš bylos duomenų matyti, jog Plungės mieste 2009-08-14 nuo 22 iki 22 val. ir 2009-08-27 nuo 18.30 iki 20.30 val. buvo organizuojami reidai vykdant prevencinę priemonę „Jaunimas“, kurios tikslas – užkirsti kelią nepilnamečių girtavimui ir nustatyti administracinius teisės pažeidimus, susijusius su prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais taisyklių pažeidimais (b.l. 42). Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė E. L. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2009-08-27 organizuoto reido metu UAB „Aistės prekyba“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), darytas kontrolinis užpirkimas, kuriame sutinkant tėvui dalyvavo nepilnametis Julius Šukys, gim. 1994-12-30 (b.l. 41, 45). Faktiniai duomenys įrodo, kad policijos pareigūnai pasiuntė nepilnametį J. Š. nupirkti alkoholinių gėrimų ir tai darė gavę raštišką jo tėvo T. Š. sutikimą. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta UAB „Aistės prekyba“ savininkė V. S. parodė, jog į parduotuvę įėjęs nepilnametis J. Š. nusipirko alaus, po to iš karto įėjo policijos pareigūnai ir paaiškino, kad tikrindami parduotuves daro kontrolinius užpirkimus. Liudytoja D. L., įvykio metu buvusi parduotuvėje, parodė tas pačias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog policijos pareigūnai kartu su nepilnamečiu suderino jo veiksmų modelį. Tokie policijos pareigūnų veiksmai peržengia leistinas nusikalstamos veikos imitavimo ribas. Nustatytų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas įvyko ne pareiškėjos darbuotojos V. S. iniciatyva, o kaip policijos provokacijos rezultatas. Įstatymo pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas: nepilnametis šiuo konkrečiu atveju neketino realiai įsigyti alkoholio gaminių, t.y. nebuvo iškilusi tikra grėsmė Įstatymo saugomam visuomenės interesui neparduoti alkoholio gaminių nepilnamečiams. Teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus pažeidė esminį principą, jog teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t.y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau ne juos skatindama. Nenustačius Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo sudėties šioje nagrinėjamoje byloje, negalima Įstatymo numatyta pareiškėjos UAB „Aistės prekyba“ atsakomybė. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis), 2005-06-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-689-05, 2008-12-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. N63–1523/2008 išdėstė analogiškas Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo įrodymų leistinumo prasme nuostatas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Siekiant užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), sprendžiant šią bylą remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose bylose.
Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, remiantis ABTĮ 89 straipsnio 2 dalimi. Panaikinus skundžiamą aktą nurodytu pagrindu, kiti pareiškėjos skundo motyvai nenagrinėtini. Pareiškėjos skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo 2009-09-15 nutarimą Nr. 78-P-I1-934, kuriuo pareiškėjai UAB „Aistės prekyba“ paskirta 2000 Lt bauda.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.