Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-05-25 · Byla Nr. ATP-38-557/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-25
Bylos Nr.
ATP-38-557/2011
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00106-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-38-557/2011Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00106-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo J. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., J. S. paskirta subendrinta nuobauda 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2011 m. sausio 24 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. sausio 23 d. 23.40 val. Klaipėdoje, Lypkių g. 10, vairuodamas vilkiką su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino eismo saugumu, nepasirinko saugaus šoninio tarpo iš dešinės pusės ir puspriekabe kliudė šalia stovėjusį vilkiką bei jį apgadino, tačiau apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais J. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. nutarimu J. S. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam nuobaudą - 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimą pakeisti – panaikinti pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą. Nurodo, jog pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirtos 100 Lt baudos jis neginčija, iš policijos darbuotojų sužinojęs, kad jo vairuojamas automobilis galėjo kliudyti kito stovinčio automobilio veidrodėlį, žibintą bei posūkio žibintą, tačiau mano, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. yra nubaustas nepagrįstai kaip vairuotojas, sąmoningai pasišalinęs iš įvykio vietos, nes to nepadarė, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., požymių. Pripažįsta, kad teismo nutarime nurodytu laiku ir vietoje važiuodamas galėjo nežymiai kliudyti stovėjusį automobilį, nes pravažiavimui iš aikštelės buvo mažai vietos, tamsu, kelio danga slidi, tačiau teigia, jog paties kliudymo momento nepastebėjo, todėl nuvažiavo iš įvykio vietos. Gaudžiant vilkiko varikliui jis nepajuto, kad būtų kliudęs kito stovėjusio sunkvežimio veidrodėlį, žibintą ir posūkio žibintą. Šį faktą jis sužinojo tik kitą dieną iš policijos pareigūnų, kai buvo kviečiamas atvykti. Pastarieji paaiškino, kad jis savo vežamu konteineriu galėjo kliudyti stovėjusį sunkvežimį. Tačiau kyla abejonės, kad jis kliudė stovėjusį sunkvežimį, nes ant jo automobilio jokių apgadinimų nėra, be to, jo vilkike pakrauti konteineriai buvo geltonos spalvos, o iš policijoje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ant stovėjusio vilkiko yra žalios spalvos dažų pėdsakai. Policijos pareigūnai paaiškino, kad niekas tą vakarą pro stovėjusį sunkvežimį nepravažiavo, todėl J. S. neatmeta galimybės, kad jo automobilis galėjo nežymiai kliudyti stovėjusį sunkvežimį, tačiau, kaip minėta, jis to nepastebėjo.

Apylinkės teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą prielaidą, neva jis negalėjo nepajusti kliudymo. Tokią savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad vilkikas buvo kliudytas pakankamai stipriai, J. S. yra patyręs vairuotojas, vilkiką vairuojantis 2 metus, todėl turėjo pajusti kliudymą. Tokia teismo prielaida yra visiškai nepagrįsta, kadangi kliudymas, jeigu toks buvo, buvo nestiprus, tai, kad sudužo kito automobilio veidrodėlis ir posūkių žibintas, nebuvo galima išgirsti, dirbant automobilio varikliui, ir pamatyti, esant tamsiam paros laikui, bei atsižvelgiant į vilkiko, prikrauto konteinerių, gabaritus. Jeigu jis būtų pastebėjęs, kad kliudė kito automobilio veidrodėlį ir žibintą, būtų apie tai pranešęs policijos pareigūnams, kadangi jo vairuojamas automobilis yra draustas „Kasko“ bei privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo ir prasmės, kadangi jis žino, kokia gresia atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos, jis taip niekada nepasielgtų, nes darbas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, jis išlaiko šeimą. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, jo patirtis vairuojant vilkikus yra ne 2 metai, o tik 20 dienų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskyrė administracinę nuobaudą neatsižvelgdamas į jo paaiškinimus, remdamasis prielaida, kad jis negalėjo nepajusti savo vairuojamo vilkiko kontakto su stovėjusiu sunkvežimiu, todėl nepagrįstai jį nubaudė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas J. S. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas pripažįsta, kad padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo J. S. veikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. S. pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. S. vairuojamas vilkikas su puspriekabe kliudė šalia stovėjusį vilkiką „Scania“ ir jį apgadino. Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nagrinėjamu atveju J. S. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas yra su šiuo eismo įvykiu susijęs. Tačiau apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi, nors ir galėjo kliudyti šalia stovėjusį vilkiką, tačiau susidūrimo nepajautė, apie tai sužinojo tik kitą dieną policijoje, todėl, J. S. teigimu, jis be pagrindo yra nubaustas kaip vairuotojas, sąmoningai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad abejonių dėl J. S. tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra. Tai, kad J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus, dėl to atsitrenkė ir apgadino vilkiką „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina autoavarijos vietos schema (b. l. 7), automobilių po įvykio fotonuotraukos (b. l. 8–11, 42–47), vaizdo įrašas (b. l. 48), nukentėjusiojo, liudytojų parodymai.

J. S. apklausiamas teisme, priešingai, nei deklaruoja apeliaciniame skunde, nurodė, kad jo vairavimo stažas yra 7 metai, o „fūras“ vairuoja dvejus metus (b. l. 29), kas patvirtina pakankamą jo patirtį ir įgūdžius vairuojant minimos kategorijos automobilius. Nors J. S. tvirtina nepajutęs susidūrimo su kitu automobiliu, tačiau, priešingai šiam jo tvirtinimui, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šalia stovėjęs vilkikas „Scania“ buvo kliudytas pakankamai stipriai - apgadintas šios transporto priemonės veidrodėlis, priekinis žibintas bei posūkis, nulaužta dalis bamperio, apgadintas kėbulas, apgadinta ir puspriekabė, kurią tempdamas vairuojamu vilkiku, J. S. apgadino kitą transporto priemonę. Nors J. S. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jo vairuojamas vilkikas apgadintas nebuvo, tačiau apklausiamas apylinkės teisme jis aiškiai parodė, kad buvo nubrozdinimai priekabos kairėje pusėje (b. l. 29), byloje esančiose fotonuotraukose matyti apgadinimo pėdsakai puspriekabėje, kurią tempdamas vairuojamu vilkiku J. S. sukėlė autoįvykį (b. l. 45–74). Akivaizdu, jog apeliantas, turėdamas pakankamą sunkiasvorių transporto priemonų vairavimo patirtį, negalėjo nepajusti ir nepastebėti sukėlęs autoįvykį, kurio metu buvo padaryti aukščiau paminėti pakankamai ženklūs ir akivaizdūs dviejų transporto priemonių sugadinimai, kas pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime. Be to, tokią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs ne tik susidūrimo ir vilkiko apgadinimo aplinkybes, bet kartu ir kitus byloje esančius įrodymus. Nors teismui pateiktoje vaizdo medžiagoje paties susidūrimo fakto nesimato, apklausti liudytojai automobilių susidūrimo fakto taip pat nematė, tačiau filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vilkikas įvažiuoja į Lypkių g. 10 esančią teritoriją, apvažiuoja dalį teritorijos, važiuodamas pro tą teritorijos vietą, kurioje vėliau rastas kitas apgadintas vilkikas kurį laiką sustoja, po to vėl važiuoja. Tai, kad vilkikas važiuodamas nurodytoje buvo sustojęs, taipogi netiesiogiai patvirtina, jog J. S. suprato ir pastebėjo vairuojamu vilkiku užkabinęs kitą transporto priemonę, kadangi sunkiasvorį didelių gabaritų automobilį vairuodamas, kaip pats nurodo, ankštoje tamsioje slidžioje aikštelėje, atitinkamą vairavimo patirtį turintis J. S. neabejotinai naudojosi ir galinio vaizdo veidrodžiais, stebėdamas vilkiku velkamos puspriekabės judėjimo trajektoriją. Be to, nukentėjusysis R. Ž. parodė, jog apžiūrėjus automobilių vėžes buvo matyti, kad pro jo automobilį – vilkiką „Scania“ – buvo pravažiavusi tik viena transporto priemonė. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, jog jo vilkike pakrauti konteineriai buvo geltonos spalvos, o iš policijoje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ant stovėjusio vilkiko yra žalios spalvos dažų pėdsakai, kadangi fotonuotraukose užfiksuota, jog ant apgadinto vilkiko kabinos ir detalių nuolaužų yra būtent gelsvos spalvos dažų pėdsakai. Visos šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad J. S. žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl aukštesniosios instancijos teismas konstatuoja, kad J. S. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, tai pagrįstai konstatuota skundžiamame nutarime.

Remiantis išdėstytu, naikinti J. S. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą administracinę nuobaudą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas