Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-846-815/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-22
Bylos Nr.: eI-846-815/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03135-2016-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Atsakovas: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-846-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03135-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 30.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atstovui advokatui R. Č., atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms šios institucijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus patarėjai R. Z., Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei G. D.-P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Litesko“, ir Bendrovė), atstovaujama advokato R. Č. (2012 m. balandžio 24 d. atstovavimo sutartis)), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovė, ir Komisija, ir VKEKK) 2016 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. O3-202 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-202).

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad: nutarimas Nr. O3-202 yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarime Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 55, 56 ir 57 punktams, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimais, taikomais individualaus administracinio akto motyvavimui (Bendrovė ne kartą Komisijai nurodė priežastis, objektyviai neleidžiančias įvykdyti reikalavimo pateikti bazinės šilumos kainos dedamųjų projektą (toliau – ir Projektas), tačiau šios aplinkybės nei Pažymoje, nutarime Nr. O3-202 nevertintos), skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Dėl faktinių aplinkybių

2.1.1. Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. pateikė Kazlų Rūdos savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) raštą Nr. 1.2-280 „Dėl naujos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio“ (toliau – ir raštas Nr. 1.2-280), kuriame prašė pateikti Savivaldybės poziciją dėl Bendrovės filialo „Marijampolės šiluma“ (toliau – ir Filialas) Kazlų Rūdoje bazinės kainos dedamųjų laikotarpio 3ar 5 metams nustatytinos kainos. Komisija 2016 balandžio 11 d. rašte Nr. R2-(Š)-1020 (toliau – ir raštas Nr. R2-(Š)-1020) Bendrovei nurodė, jog įvertinus Bendrovės prašomą papildomą šilumos bazinės kainos projekto pateikimo terminą, t. y. per 30 d. nuo Komisijos patvirtinimo, kad savivaldybės tarybos sprendime šilumos kainos nustatytos be pažeidimų, projektas turėjo būti pateiktas iki 2016 m. kovo 21 d., tačiau Komisija jo nėra gavusi, todėl nurodė Bendrovei kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos, pateikti Projektą. Bendrovė 2016 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 1.2-330 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ (toliau – ir raštas Nr. 1.2-330) Komisijai nurodė, jog tarp Savivaldybės ir Bendrovės yra kilęs civilinis ginčas dėl šilumos ūkio nuomos sutarčių termino ir galiojimo, Savivaldybė ieškinyje prašo panaikinti susitarimus dėl nuomos sutarčių termino pratęsimo, Bendrovė priešieškinyje prašo pripažinti susitarimus dėl nuomos sutarčių negaliojimo tik tiek, kiek susitarta pratęsti nuomos terminą ilgesniam negu 10 m. terminui, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą; Bendrovė prašė Komisijos įvertinti susiklosčiusią neapibrėžtą situaciją ir atidėti Filialo Kazlų Rūdoje Projekto parengimo terminą, kol civilinėje byloje Nr. 2-1261-728/2016 bus pateikti pirmosios instancijos teismo išaiškinimai dėl Kazlų Rūdos šilumos ūkio nuomos sutarčių galiojimo termino arba kol tarp šalių bus sudaryta taikos sutartis.

2.1.2. Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-1319 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ prašė Savivaldybę informuoti apie jos poziciją dėl šilumos bazinės kainos laikotarpio ir investicijų derinimo.

2.1.3. Komisijos Šilumos ir vandens departamento šilumos skyrius 2016 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. O5-166 (toliau – ir Pažyma) siūlė Komisijai pritarti parengtam nutarimo, kuriame konstatuojamas Bendrovės atliktas reguliuojamos veiklos pažeidimas ir nustatomas pažeidimo pašalinimo terminas, projektui. Bendrovė 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. 1.21-525 „Dėl 2016-06-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos ir vandens departamento šilumos skyriaus pažymos Nr. O5-166“ pateikė nesutikimo su Pažyma motyvus. Komisija 2016 m. birželio 30 d. nutarime Nr. O3-202 konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos nepateikė Komisijai Projekto.

2.2. Dėl tiesioginio Bendrovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo

Nutarimas Nr. O3-202 yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, nes priimtas dėl konkretaus subjekto – Bendrovės – teisių ir pareigų, t. y. dėl Bendrovės prašymo netenkinimo (VAĮ 2 straipsnio 9 punktas). Nutarime Nr. O3-202 konstatuojama neva Bendrovė pažeidė reguliuojamos veiklos nuostatas, t. y. nesilaikė Metodikos 82.1.1 punkte nustatytų terminų ir tvarkos. Taigi, nutarimas Nr. O3-202 tiesiogiai liečia Bendrovės teises ir interesus. Be to, pažeidimo konstatavimas pareiškėjai sukuria tiesioginius padarinius, nes pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 9 dalį pakartotinio pažeidimo padarymas per paskutiniuosius 12 mėnesių laikytinas sunkinančia aplinkybe. Taigi, Bendrovei ir toliau negalint parengti ir pateikti Projekto per Komisijos nustatytą 30 d. terminą, nutarime Nr. O3-202 konstatuotas pažeidimas būtų traktuojamas kaip Bendrovės atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas nutarimas tiesiogiai pažeidžia Bendrovės teises ir teisėtus interesus, nes daro žalą jos turtiniams interesams, Bendrovė turi subjektinę teisę ginčyti nutarimą Nr. O3-202 kaip individualų administracinį aktą.

2.3. Dėl pagrindų pripažinti neteisėtu ir panaikinti nutarimą Nr. O3-202

2.3.1. Skundžiamas nutarimas neteisėtas, nes pažeidžia Metodikos 55 punktą

Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1.2-280 prašė Savivaldybės nurodyti jos poziciją dėl Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų laikotarpio, t. y. 3 ar 5 metams turėtų būti apskaičiuotos bazinės šilumos kainos dedamosios. Šias aplinkybes, kad Bendrovė nežinojo Savivaldybės pozicijos dėl to, kokiam laikotarpiui tarp 3 m. ir 5 m. turėtų būti apskaičiuotos šilumos bazinės kainos dedamosios, ir kad dėl to kreipėsi į Savivaldybę dar 2016 m. balandžio 6 d., Bendrovė nurodė Komisijai 2016 m. balandžio 22 rašte. Pati Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte nurodė Savivaldybei, jog Savivaldybė privalo pasirinkti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpį ir apie tai informuoti Bendrovę, rengiančią bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą, taip pat paragino Savivaldybę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo rašto gavimo dienos informuoti Komisiją ir Pareiškėją apie Savivaldybės poziciją dėl bazinės šilumos kainos laikotarpio. Taigi, Bendrovė, atsakydama į Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. raštą, nurodė iš Savivaldybės vis dar negavusi informacijos apie Savivaldybės poziciją dėl to, kokiam laikotarpiui nuo 3 m. iki 5 m. Projektą turėtų rengti Bendrovė. Pareiškėjai taip pat nepateikta informacija, ar Savivaldybė Komisijai pateikė atsakymą į Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą. Šias aplinkybes Bendrovė, be kita ko, nurodė ir 2016 m. birželio 22 d. rašte ir Komisijos 2016 m. birželio 30 d. vykusio posėdžio metu, informuodamas Komisiją, kad dėl šių aplinkybių Pažyma yra nepagrįsta, nes Bendrovė objektyviai negalėjo parengti Projekto, nežinodama, kokiam laikotarpiui Projektas turėtų būti rengiamas, kai būtent Savivaldybės kompetencija yra nuspręsti dėl to, kokiam laikotarpiui 3 m. ar 5 m. ribose turėtų būti parengtos ir patvirtintos bazinės šilumos kainos dedamosios. Nepaisydama to, Komisija nutarime Nr. O3-202 nusprendė pritarti Pažymai, ignoruodama Bendrovės nurodytas aplinkybes, ir konstatuoti, kad Bendrovė neva pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. laiku nepateikė projekto dėl bazinės šilumos kainos dedamųjų nustatymo, ir privalo pateikti per 30 dienų Projektą, nors neįmanoma pateikti pilnaverčio Projekto be Savivaldybės duomenų apie kainos galiojimo laikotarpį. Taigi, nutarimas Nr. O3-202 iš esmės nesuderinamas su Metodikos 55 punktu ir yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintinas.

2.3.2. Nutarimas Nr. O3-202 yra neteisėtas, nes prieštarauja Metodikos 56 (56.4), 57 (57.7) ir 58 punktams

Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Savivaldybei nurodė, kad dar 2015 m. lapkričio 23 d. raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydama gauti Savivaldybės šilumos ūkio strategijos Kazlų Rūdos mieste darbo grupės 2015 m. spalio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 26, siekdama susipažinti su priežastimis ir argumentais, dėl kurių nepritarta Bendrovės pateiktam investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį, ilgalaikio turto ir šilumos skaitiklių įsigijimo 2015 m.–2016 m. planui, tačiau 2016 m. balandžio mėn. joks atsakymas dar nebuvo gautas. Bendrovė nurodė, kad investicijų derinimas laiku yra būtinas Metodikos reikalavimus atitinkančio, išsamaus Projekto parengimui. Šias aplinkybes, kad Bendrovė nežinojo Savivaldybės pozicijos, dėl kokių priežasčių nepritarta Bendrovės parengtam investicijų planui, ir šiuo klausimu dar 2016 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Savivaldybę, Bendrovė nurodė Komisijai 2016 m. balandžio 22 d. rašte. Pati Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte nurodė Savivaldybei, jog investicijų derinimas laiku yra būtinas Metodikos reikalavimus atitinkančio, išsamaus Projekto parengimui, taip pat paragino Savivaldybę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo rašto gavimo dienos informuoti Komisija ir Bendrovę apie Savivaldybės poziciją dėl investicijų derinimo. Taigi, pareiškėja, atsakydama į Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. raštą, nurodė iš Savivaldybės vis dar negavusi informacijos apie Savivaldybės poziciją dėl to, kokios priežastys lėmė, kad Savivaldybė netvirtino Bendrovės parengto investicijų plano. Pareiškėjai tai pat nepateikta informacija, ar Savivaldybė Komisijai pateikė atsakymą į Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą. Šias aplinkybes pareiškėja, be kita ko, nurodė ir 2016 m. birželio 22 d. rašte, informuodama Komisiją, kad dėl šių aplinkybių Pažyma yra nepagrįsta, nes pareiškėja objektyviai negalėjo parengti Projekto, neturėdama duomenų, kokios investicijų plane numatytos aplinkybės lėmė Savivaldybės nepritarimą investicijų planui. Atsižvelgiant į tai, kad investicijų plano duomenys naudojami tiek nustatant pastoviąsias, tiek kintamąsias sąnaudas, tiek ir įvertinant investicijų grąžą.

Nepaisydama to, Komisija nutarime Nr. O3-202 pritarė Pažymai, ignoruodama pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ir konstatavo, kad pareiškėja neva pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. laiku nepateikė Projekto, ir privalo pateikti per 30 dienų Projektą, nors neįmanoma pateikti pilnaverčio Projekto be Savivaldybės duomenų apie kainos galiojimo laikotarpį. Taigi, nutarimas Nr. O3-202yra iš esmės nesuderinamas su Metodikos 56, 57 ir 58 punktais, įtvirtinančiais, jog investicijų planas ir jo vykdymas yra vienas iš kriterijų apskaičiuojant bazinės šilumos kainos dedamąsias, taip pat ir pastoviąsias bei kintamąsias sąnaudas, ir neįmanoma pateikti pilnaverčio projekto be Savivaldybės duomenų apie investicijas, o todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintinas.

2.3.3. Nutarimas Nr. O3-202 yra neteisėtas, nes prieštarauja VAĮ 8 straipsniui

Bendrovė ne kartą nurodė Komisijai priežastis, dėl kurių Komisijos nurodytu laiku objektyviai negalėjo pateikti Projekto, šias priežastis svarbiomis pripažino ir Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte. Be to, Bendrovė informavo Komisija, kad dėl nurodytų ir šiame skunde išsamiai atartų aplinkybių kreipėsi į Savivaldybę, tačiau atsakymo negavo. Nurodytos aplinkybės visiškai nevertintos Pažymoje. Bendrovė, atsakydama į Pažymą, dar kartą nurodė, jog nėra gavusi informacijos, būtinos Projekto parengimui, taip pat informacijos, ar Savivaldybė atsakė į Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą. Nepaisant to, priimant skundžiamą nutarimą šios aplinkybės nevertintos, o Bendrovei taip ir nepateikta informacija, ar Savivaldybė pateikė savo poziciją dėl bazinės šilumos kainų dedamųjų projekto laikotarpio bei investicijų derinimo. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė 2016 m. balandžio 22 d. rašte prašė Komisijos įvertinti susiklosčiusią neapibrėžtą situaciją ir atidėti Filialo Kazlų Rūdoje Projekto parengimo terminą, kol civilinėje byloje Nr. 2-1261-728/2016 bus pateikti pirmosios instancijos teismo išaiškinimai dėl Kazlų Rūdos šilumos ūkio nuomos sutarčių galiojimo termino arba iki kol tarp šalių bus sudaryta taikos sutartis. Komisija jokio atsakymo į 2016 m. balandžio 22 d. raštą iki skundo padavimo teismui dienos nepateikė. Tokį Komisijos „tylėjimą“ pareiškėja galėjo suprasti tik kaip pareiškėjos argumentų supratimą ir leidimą neteikti Projektų, kol neišsisprendė klausimai, susiję su neatliktomis Savivaldybės pareigomis (bazinės kainos dedamųjų galiojimo termino nustatymas ir investicijų plano patvirtinimas). Tokį pareiškėjos supratimą pagrindė ir Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. raštas Savivaldybei. Tuo atveju, jeigu Komisija būtų laikiusis nuomonės, kad Bendrovė privalo bet kokiu atveju pateikti Projektą, Komisija apie tai privalėjo informuoti Bendrovę, atsakydama į 2016 m. balandžio 22 d. raštą, tačiau to nepadarė. Bendrovė tik iš Pažymos pirmą kartą sužinojo, kad Komisija vis tik laikosi nuomonės (apie kurią pareiškėja niekada nebuvo informuota), kad Bendrovės 2016 m. balandžio 22 d. rašte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti Projekto pateikimą. Taigi, Bendrovė negali būti laikoma pažeidusi reguliuojamas veiklos sąlygas, kai pati Komisija jos neinformavo, kad Bendrovė privalo pateikti Projektą, nepaisydama Savivaldybės neveikimo.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Komisija, priimdama nutarimą Nr. O3-202, neįvertino esminių aplinkybių, kurias pati 2016 m. gegužės 9 d. rašte pripažino svarbiomis, objektyviai nesudarančių galimybės Bendrovei parengti ir pateikti pilnaverčio Projekto. Taip pat Komisija neatsakė į Bendrovės 2016 m. balandžio 22 d. prašymą, dėl ko Bendrovė iki pat Pažymos gavimo nežinojo Komisijos pozicijos. Dėl šių priežasčių nutarimas Nr. O3-202 pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, taikomus individualaus teisės akto motyvavimui.

II

Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad skundu nesutinka, skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, o nutarimas Nr. O3-202 yra teisėtas ir pagrįstas, prašo skundo netenkinti savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Dėl faktinių aplinkybių

1.1. Komisija 2013 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. O3-115 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padaliniui“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-115) nustatė Filialui Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galiojo iki 2016 m. kovo 31 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi bei Metodikos 82.1.1 punktu, šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Komisijai bei atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą, jis turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos.

Šalies argumentai

1.2. Bendrovė 2015 m. spalio 21 d. rašte Nr. 1.2-790 pateikė prašymą bei argumentus dėl šilumos bazinės kainos projekto pateikimo termino atidėjimo, suteikiant jo parengimui 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. TS V(5)-2445 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje“ (toliau – ir sprendimas Nr. TS V(5)-2445) teisingumo priėmimo. Komisija 2015 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. R2-3429 informavo Bendrovę, kad, atsižvelgus į užsitęsusį šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymą antriesiems bazinės kainos galiojimo metams dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, t. y. paaiškėjus, kad senoji Eglės katilinė Kazlų Rūdoje demontuota ir parduota, o Savivaldybės įmonės UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ atliktos naujos biokuro katilinės investicijos turi reikšmingą įtaką, nustatant kuro struktūrą ir šilumos kainos dedamąsias, bei atsižvelgus šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo terminus, Komisija neprieštarauja Bendrovės prašymui pratęsti Projekto pateikimo terminą, suteikiant jo parengimui 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo. Komisija 2015 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. O3-664 (toliau – ir nutarimas Nr. O3-664) konstatavo minėto Savivaldybės sprendimo pažeidimus. Savivaldybė 2016 m. sausio 28 d. rašte Nr. SD-357(.4.14) pateikė Komisijai Savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. TS V(9)-2509 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. TS V(9)-2509), kuriame pašalino nutarime Nr. O3-664 nurodytus pažeidimus. Komisija 2016 m. vasario 19 d. nutarime Nr. O3-53 konstatavo, kad Savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 27 d. sprendime Nr. TS V(9)-2509 šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų.

1.3. Įvertinus Bendrovės prašytą papildomą Projekto pateikimo terminą, jis turėjo būti pateiktas iki 2016 m. kovo 21 d., tačiau Bendrovei nepateikus Projekto, Komisija pakartotinai 2016 m. balandžio 11 d. rašte Nr. R2-1020 paragino pateikti Projektą kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos. Bendrovė nepateikė Filialo šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto nei per Metodikoje nustatytus, nei per Komisijos suteiktus papildomus terminus. Komisijos Šilumos ir vandens departamento skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė nepateikė Projekto, 2016 m. birželio 22 d. parengė Pažymą ir nutarimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ projektą ir šiuos dokumentus pagal Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarime Nr. O3-47 patvirtinto Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 64 punktą paskelbė viešai Komisijos interneto svetainėje www.regula.lt bei 2016 m. birželio 22 d. rašte Nr. R2-(VV)-1682 informavo Bendrovę apie posėdžio medžiagos paskelbimą. Bendrovė 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. 1.21-525, kuris Komisijoje gautas 2016 m. birželio 28 d., pateikė pastabas dėl Pažymos ir nutarimo projekto. Komisijos posėdyje, vykusiame 2016 m. birželio 30 d., Komisija priėmė nutarimą Nr. O3-202, kuriame konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto bei įpareigojo Bendrovę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo Nr. O3-202 įsigaliojimo ištaisyti jo 1 punkte nurodytą pažeidimą ir pateikti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą.

2. Dėl bazinių šilumos kainų projektų teikimo laiku

2.1. Siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 32 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą, įstatymų leidėjas sukūrė sistemiškai veikiantį valstybės reguliuojamų šilumos kainų nustatymo mechanizmą, kuris užtikrintų vartotojų teisę gauti šilumos energiją mažiausiomis sąnaudomis pagrįsta šilumos kaina. Šis mechanizmas, kurio priemones įgyvendina tiek šilumos tiekėjai, tiek Komisija, tiek savivaldybės, detalizuotas Įstatyme ir Metodikoje. Vadovaujantis Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi, šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis Metodika ir atsižvelgdamas į savivaldybės ir Komisijos pastabas, parengia ir teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Metodiką, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 m. ir ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui, kurį pasirenka savivaldybių tarybos ar Įstatymo 32 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytais atvejais – įmonės. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, bazines šilumos kainas nustato Komisija. Pagal Metodikos 82.1.1 punktą šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Komisijai bei atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos. Metodikoje nėra įtvirtintos išimtys nurodytam terminui.

Projekto pateikimas laiku užtikrina sklandų kainų nustatymo procedūros vykdymą, tokiu būdu realizuojant Įstatyme nustatytą kainų pagrįstumo būtinosiomis mažiausiomis sąnaudomis principą. Komisija, kaip valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą atliekanti institucija, be kita ko, atsakinga už šilumos tiekėjų, realizuojančių daugiau kaip 10 GWh per metus, bazinių kainų nustatymą, privalo imtis visų priemonių, kurios užtikrintų Įstatyme ir Metodikoje nustatytų reikalavimų vykdymą.

2.2. Minėta, kad Bendrovei bazinės šilumos kainos buvo nustatytos nutarime Nr. O3-115 ir galiojo iki 2016 m. kovo 31 d., taigi, Bendrovė naujos bazinės šilumos kainos projektą Komisijai ir Savivaldybei privalėjo pateikti iki 2015 m. spalio 31 d. Komisija, atsižvelgdama į Bendrovės prašymus, Projekto pateikimo terminą ne kartą atidėjo – suteikė papildomą 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo (bazinės šilumos kainos projektas turėjo būti pateiktas iki 2016 m. kovo 21 d.) bei pakartotinai 2016 m. balandžio 11 d. rašte Nr. R2-1020 paragino Bendrovę pateikti Projektą kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos. Komisija dėjo visas pastangas, siekdama geranoriškai, bendradarbiaudama su Bendrove, gauti Projektą, tokiu būdu užtikrinant, kad vartotojai šilumą gautų kainomis, kurios pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis, tačiau Bendrovei neatsižvelgiant į Komisijos prašymus ir nustatytus terminus, Komisija privalėjo imtis kitų priemonių, siekdama užtikrinti Įstatymo ir Metodikos nuostatų įgyvendinimą.

2.3. Komisija remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai), nurodo, kad Komisija, vykdydama jai įstatymuose deleguotas funkcijas, vadovaujasi nuostata, jog tarp įvairių teisės aktuose siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti, paneigiant kitą; jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą, pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau paveikiant likusių tikslų įgyvendinimą. Taigi, Komisija, įvertinusi Įstatyme reglamentuotus tikslus, savo diskrecijos ribose pasirenka tinkamiausią (optimaliausią) abiejų šilumos ūkio subjektų interesų derinimo variantą, kuris užtikrintų minėtų tikslų įgyvendinimą.

3. Dėl nutarimo Nr. O3-202 prieštaravimo Metodikos 55 punktui

3.1. Pareiškėja nepagrįstai išskiria vieną Metodikos nuostatą, tokiu būdu nesistemiškai ir klaidingai interpretuodama teisės normas. Bendrovė kaip prioritetinį nurodo Metodikos 55 punktą, nustatantį bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpį. Šis sąmoningas vienos nuostatos suabsoliutinimas nesuteikia teisės pareiškėjai subjektyviai interpretuoti jai teisės aktuose nustatytas pareigas.

3.2. Remiantis Metodikos 56 punktu, bazinės šilumos kainos nustatomos, vertinant 3 praėjusių metų būtinųjų sąnaudų apimtį, suteiktų paslaugų kiekius ir pirmaisiais metais suplanuotus pokyčius bei kitus veiksnius. Įstatyme nėra imperatyviai nurodyta, kokioje bazinių kainų nustatymo stadijoje savivaldybių tarybos privalo priimti sprendimą dėl bazinių kainų galiojimo laikotarpio. Taigi, Projekto pateikimo stadijoje nesvarbu, kokiam laikotarpiui – 3, 4 ar 5 metų, skaičiuojama bazinė šilumos kaina. Šis laikotarpis yra svarbus kainų nustatymo stadijoje, Komisijai nustatant šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį. Nesvarbu, ar bazinė kaina galios 3 m. ar 5 m., Komisija vertins tik tuos Bendrovės duomenis, kurie nustatyti Metodikoje, todėl jokie Bendrovės veiklos pokyčiai per vėlesnius nei pirmi reguliavimo periodo metai įtakos bazinei šilumos kainai neturės. Taigi, Bendrovės argumentas, kad nežinodama bazinės kainos galiojimo laikotarpio, kurio nenustatė Savivaldybė, ji negali pateikti pilnaverčio Projekto, vertintinas kaip nepagrįstas, akivaizdžiai neatitinkantis Metodikoje įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

3.3. Bendrovė, teikdama Projektą, Komisijai ir Savivaldybei gali teikti siūlymus dėl bazinių kainų galiojimo laikotarpio, kurį parenka Savivaldybių tarybos. Atitinkamai rengiamas ir bazinių šilumos kainų projektas, kuris projekto derinimo stadijoje gali būti tikslinimas, atsižvelgiant į tai, ar Savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl bazinės šilumos kainos taikymo laikotarpio. Taigi, Bendrovės nurodyta Projekto nepateikimo priežastis – bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpio nežinojimas – yra neadekvati Įstatyme ir Metodikoje nustatytos pareigos nevykdymui pateisinti ir vertintina kaip nepagrįsta.

Komisija, nustatydama šilumos bazines kainas kitiems šilumos tiekėjams, ne kartą susidūrė su Pareiškėjo minimu argumentu, tačiau bazinių kainų galiojimo laikotarpio nežinojimas neriboja šilumos tiekėjų galimybių parengti ir pateikti Projektą, todėl iki šiol šios situacijos buvo išspręstos šilumos tiekėjams teikiant projektus su bazinių kainų galiojimo laikotarpio siūlymu ir, keičiantis šiam laikotarpiui, tikslinant projektą.

3.4. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, valstybė savo funkcijas, taip pat ir funkciją reguliuoti ūkinę veiklą, realizuoja per savo institucijas ir įstaigas, kiekvienai institucijai, reguliuojančiai ūkinę veiklą Lietuvoje, suteikiama tam tikra veikimo ir priemonių pasirinkimo laisvė, kuria institucija naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdama į siektinus tikslus ir keliamus uždavinius (administracinė byla Nr. A1-362/2004).

Bendrovei laiku nepateikus Projekto ir pasibaigus nutarime Nr. O3-115 nustatytų bazinių kainų galiojimo laikotarpiui, neužtikrinama vartotojų teisė šilumos energiją gauti mažiausiomis sąnaudomis pagrįstomis kainomis, todėl Komisija, įvertinusi Bendrovės argumentus bei jų pagrįstumą, privalėjo imtis visų teisės aktuose nustatytų priemonių, kurios užtikrintų pagrindinių Įstatymo tikslų įgyvendinimą ir vartotojų teisių apsaugą.

4. Dėl nutarimo Nr. O3-202 prieštaravimo Metodikos 56 ir 57 punktams

4.1. Pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad negali pateikti Projekto, nes Savivaldybė nėra patvirtinusi Bendrovės investicijų plano, cituoja Metodikos punktus, kuriuose nurodyta, kad skaičiuojant bazinę šilumos kainą vertinama investicijų plano įgyvendinimas ir investicijų grąža. Pagal Metodikos 89 punktą kartu su Projektu šilumos tiekėjai privalo pateikti šilumos tiekėjo investicijų planą, šilumos kiekių duomenų suvestinę, duomenų suvestinę bazinei kainai (kainos dedamosioms) nustatyti, sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaitą ir kitus dokumentus, tačiau pareiškėja sąmoningai nenurodė, kad Metodikoje aiškiai ir nedviprasmiškai išskirta, kokios yra investicijų plano nepateikimo, teikiant Projektą, pasekmės. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir Įstatymo 35 straipsnį darytina išvada, kad savivaldybės taryba yra tas subjektas, kuris priima sprendimus dėl investavimo krypčių. Komisija, siekdama užtikrinti bazinių šilumos kainų nustatymą laikų, Metodikos 95 punkte įtvirtino, kad jeigu šilumos tiekėjas negali kartu su Projektu pateikti pagal Įstatymo reikalavimus suderinto investicinio plano, nustatant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) netaikomas Metodikos 57.1.2 punktas ir laikoma, kad pirmaisiais bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metais šilumos tiekėjas investicijų neatliks. Tokiu būdu Metodikoje siekiama nustatyti tokį reguliavimą, kuris skatintų tiek šilumos tiekėją, tiek savivaldybę tinkamai vykdyti savo pereigas bazinių šilumos kainų projekto rengimo etape ir neužkirstų kelio vartotojams už šilumos energiją mokėti mažiausiomis sąnaudomis pagrįstą šilumos kainą. Atsižvelgiant į minėtą Metodikos nuostatą akivaizdu, kad Savivaldybei nepatvirtinus investicijų plano Bendrovei nesudaroma kliūtis pateikti Projektą, todėl Bendrovės minimas argumentas nesudaro jokio pagrindo atleisti ją nuo teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymo.

4.2. Komisija reguliacinius sprendimus priima, vadovaudamasi energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose suteiktų įgaliojimų ribose ir vykdydama įstatymų reikalavimus bei įgyvendindama įstatyme įtvirtintus tikslus. Teleologiniu metodu vertinant Energetikos įstatymo bei Šilumos ūkio įstatymų nuostatas pastebėtina, kad bendrieji minėtuose įstatymuose apibrėžti sektoriaus veiklos tikslai tarpusavyje glaudžiai sąveikauja ir yra neatsiejamai susiję, jais įstatymų leidėjas siekia suderinti visuomenės kokybinius ir kiekybinius interesus, tačiau kartu leidžia integraliai sąveikauti energetikos verslo subjektams su visuomene. Komisija, kaip viena iš energetikos sektoriuje veikiančių institucijų, kurios pirminė funkcija apima ekonominį reguliavimą, yra įpareigota laikytis ne tik įstatymų, bet ir jų tikslų įgyvendinimo per Komisijos priimamus sprendimus – šiuo atveju, Metodiką, taip pat nutarimą Nr. O3-202. Konstitucinio Teismo praktikoje yra aiškiai nurodoma, kad įstatymus įgyvendinantieji teisės aktai grindžiami įstatymu ir reiškia, jog įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai tik detalizuoja įstatymuose nustatytą reguliavimą ir negali nustatyti platesnio reguliavimo. Įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai negali nukrypti nuo įstatyme išreikštos įstatymų leidėjo valios. Be to, įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė įstatymus įgyvendinančiųjų teisės aktų atžvilgiu. Taigi, Komisija nutarimu Nr. O3-202 įgyvendino išimtinai Įstatymo 32 straipsnio 6 dalį ir Metodikos nuostatas ir negalėjo nukrypti, nustatyti kitokio teisinio reguliavimo, nei nustato įstatymai.

Pažymėtina, kad Komisijos veiksmai, priimant nutarimą Nr. O3-202 ir įpareigojant Bendrovę per 30 dienų pateikti Projektą atitinka Įstatyme nustatytus tikslus mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus ir kt. Komisija, įvertinusi Įstatyme reglamentuotus tikslus, savo diskrecijos ribose pasirinko tinkamiausią abiejų šilumos ūkio subjektų interesų derinimo variantą, kuris užtikrintų minėtų tikslų įgyvendinimą.

5. Dėl nutarimo Nr. O3-202 prieštaravimo VAĮ 8 straipsniui

5.1. Nutarimas Nr. O3-202 atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, įtvirtintus VAĮ 8 straipsnyje, be to, administracinį aktą priėmusio subjekto pareigų turinys detalizuotas Lietuvos teismų praktikoje. Remiantis LVAT praktika dėl VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, šia norma iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiame akte suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymuose nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą; šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (administracinės bylos Nr. A556-336/2011, Nr. A492-1205/2014 ir kt.) Vertinant, ar nutarimo Nr. O3-202 teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai yra pakankami, būtina atsižvelgti į tai, jog šis nutarimas grindžiamas ne tik konkrečiomis teisės normomis, tačiau ir Komisijos atliktu faktinių aplinkybių bei situacijos vertinimu, kas yra neatskiriama nutarimo Nr. O3-202 dalis.

5.2. Remiantis LVAT praktika, ne visais atvejais visi individualaus akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (administracinė byla Nr. A525-2637/2011). Skundžiamo nutarimo preambulėje nurodoma, kad jis priimamas, atsižvelgiant į Pažymą, taigi, vertinant nutarimo Nr. O3-202 pagrįstumą, turi būti vertinama ir Pažyma. Pažymoje išanalizuota ir pateikta medžiaga, lėmusi atitinkamo sprendimo dėl Bendrovės priėmimą. Pagal Darbo reglamento 59 punktą Komisijos posėdžiui teikiami klausimai turi būti visapusiškai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, turi būti pateikiami siūlomi nutarimų projektai ir pažymos dėl jų. Pažyma yra neatsiejama nutarimo Nr. O3-202 dalis, kurioje nurodomi nutarime pateikiamo sprendimo motyvai, argumentai, kiti duomenys, į kuriuos atsižvelgdama Komisija balsuoja ir pritaria / nepritaria pateiktam nutarimo projektui. Pagal teisės aktuose nustatytas Komisijos funkcijas ir kompetenciją Komisija priima sprendimus, kuriems pagrįsti dažnai reikalinga nurodyti ne tik teisės aktų normas, kuriomis vadovaujamasi, bet būtina pateikti ir skaičiavimus, lenteles bei kitus duomenis, todėl Darbo reglamente įtvirtinta, kad posėdžiui pateikiamą medžiagą sudaro ne tik nutarimas, kuriame nėra tikslinga pateikti visus, sprendimo priėmimui aktualius duomenis, skaičiavimus, formules, analizes ir kt., bet ir pažyma. Taigi, Pažyma yra neabejotinai laikytina sudėtine skundžiamo nutarimo dalimi.

5.3. Pasak pareiškėjos, Komisija, priimdama nutarimą Nr. O3-202, turėjo įvertinti pareiškėjos 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. 1.21-525 pateiktas pastabas dėl Pažymos ir nutarimo projekto ir nepriimti skundžiamo nutarimo ar priimti kitokį sprendimą, taip pat pasak pareiškėjos, dėl kurių ji negali pateikti Projekto, Pažymoje nevertintos.

Pažymėtina, kad Pažyma buvo užregistruota ir paskelbta viešai 2016 m. birželio 22 d., o tuo pastabos gautos 2016 m. birželio 28 d. Komisijos darbo reglamente nenustatyta pareiga koreguoti ar keisti jau paskelbtas pažymas, atsižvelgiant į gautas pastabas; tokios pastabos išklausomos ir vertinamos Komisijos posėdyje, į kurį buvo pakviesti ir Bendrovės atstovai. Komisijos posėdyje 2016 m. birželio 30 d. dalyvavo Bendrovės atstovai ir jie pateikė tas pačias pastabas, kaip ir 2016 m. birželio 27 d. rašte, klausimo svarstymo metu buvo atsakyta į visas Bendrovės atstovų pateiktas pastabas, taip pat ir dėl bazinių šilumos kainų laikotarpio bei investicijų plano nebuvimo, Komisija išklausė Bendrovės atstovų ir, įvertinusi jų pateiktas pastabas bei Pažymos rengėjų atsakymus, nusprendė pritarti Pažymai bei parengtam nutarimo projektui. Tai, kad Komisija nesutiko su Bendrovės pastabomis ir atitinkamai nepakoregavo Pažymos ir nutarimo projekto ar nepriėmė kitokio sprendimo negu nutarimas Nr. O3-202, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo motyvų trūkumo. Skundžiamo nutarimo priėmimo motyvai ir teisinis reglamentavimas išliko tokie patys, kaip ir nurodyta Pažymoje ar nutarimo projekte, todėl nutarimas Nr. O3-202 atitinka visus VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Taigi, nutarimas Nr. O3-202 priimtas, išsamiai išanalizavus ir sistemiškai pritaikius Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, Metodikos nuostatas, todėl visiškai atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, įtvirtintus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Litesko“ atstovas advokatas R. Č. iš esmės rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės šios institucijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus patarėja R. Z. (2017 m. kovo 14 d įgaliojimas Nr. P8-21) ir Teisės skyriaus vyriausioji specialistė G. D.-P. (2017 m. kovo 6 d. įgaliojimas Nr. P8-15) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Komisija 2013 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. O3-115 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padaliniui“ nustatė Filialui Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamąsias iki 2016 m. kovo 31 d.

2. Bendrovė 2015 m. spalio 21 d. rašte Nr. 1.2-790 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ prašė dėl objektyvių ir nuo Bendrovės nepriklausančių aplinkybių atidėti Projekto pateikimo terminą, suteikiant jo parengimui 30 dienų terminą nuo Komisijos nutarimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo, pateikė, be kita ko, tokius argumentus:

2.1. Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo. Minėtame sprendime nustatytų Filialo Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų skaičiavimai, kuriuose įvertinama ne pačios Bendrovės atlikta investicija į biokuro katilinę, turės reikšmingos įtakos Projekto parengimui (pavyzdžiui, bazinė kuro struktūra, lyginamosios kuro sąnaudos ir kt.).

2.2. Užsitęsus daugiau kaip metus Bendrovės dar 2014 m. birželio 30 d. rašte Nr. 1.21-550 pateikto šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto (toliau – ir Perskaičiavimo projektas) nagrinėjimui ir pasikeitus faktinėms aplinkybėms, Bendrovė buvo priversta ne tik teikti nemažai papildomos informacijos (2014 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 1.21-734, 2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. 1.21-765, 2014 m. spalio 6 d. raštas Nr. 1.21-775, 2014 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 1.21-889, 2015 m. vasario 18 d. raštas Nr. 1.2-122, 2015 m. liepos 29 d. raštas Nr. 1.2-565, 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 1.2-646), bet ir Perskaičiavimo projektą, kas pareikalavo iš Bendrovės specialistų papildomų darbo laiko sąnaudų ir didino administracinę naštą. Be to, spalio mėn. buvo gautas sprendimo Nr. TS V(5)-2445, priimtas, nesilaikant Perskaičiavimo projekte pateiktų skaičiavimų, todėl Bendrovės specialistai, negavę visos būtinos informacijos iš Savivaldybės, atliko sprendime Nr. TS V(5)-2445 nustatytų šilumos kainos dedamųjų teisingumo įvertinimą ir pateikė argumentuotas pastabas Komisijai (Bendrovės 2015 m. spalio 16 d. raštas Nr. 1.2-781). Įvertinus paminėtas, nuo Bendrovės nepriklausančias aplinkybes (Bendrovė negalėjo žinoti / nuspėti, jog Perskaičiavimo projektas bus nagrinėjamas daugiau kaip metus) ir vis dar neturint galutinio sprendimo dėl Perskaičiavimo projekto, Projektas negali būti parengtas ir pateiktas per teisės aktuose nustatytus terminus.

2.3. Nutarime Nr. O3-115 nustatytų šilumos kainų dedamųjų (pagal jas nustatytų šilumos kainų) faktinis taikymas pradėtas tik nuo 2013 m. liepos 1 d., sistemiškai analizuojant teisės aktus, antros bazinės kainos dedamųjų reguliavimo periodas baigiasi 2016 metu birželio 30 d., t. y. pratęsus Projekto pateikimo terminą, naujų bazinės šilumos kainų dedamųjų nustatymui vis tiek lieka daugiau kaip 5 mėnesiai.

3. Komisija 2015 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. R2-3429 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ informavo Bendrovę, kad, atsižvelgus į užsitęsusį šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymą antriesiems bazinės kainos galiojimo metams dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, t. y. paaiškėjus, kad senoji Eglės katilinė Kazlų Rūdoje demontuota ir parduota, o Savivaldybės įmonės UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ atliktos naujos biokuro katilinės investicijos turi reikšmingą įtaką, nustatant kuro struktūrą ir šilumos kainos dedamąsias, bei atsižvelgus šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo terminus, Komisija sutinka pratęsti Projekto pateikimo terminą, suteikiant jo parengimui 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo.

4. Komisija 2015 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. O3-664 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ nutarė konstatuoti, kada sprendime Nr. TS V(5)-2445 šilumos kainos dedamosios nustatytos, nesilaikant Metodikos 74.4, 74.5 ir 75.2 punktų, taip pat nurodė, kad Savivaldybei per 30 kalendorinių dienų nepašalinus nutarime nurodytų pažeidimų, Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias.

5. Savivaldybė 2016 m. sausio 27 d. sprendime Nr. TS V(9)-2509 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. TS V(9)-2509) nustatė Filialo Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio).

6. Komisija 2016 m. vasario 19 d. nutarime Nr. O3-53 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos kainos dedamųjų“ nutarė konstatuoti, kad sprendime Nr. TS V(9)-2509 šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų.

7. Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1.2-280„Dėl naujos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio“ Savivaldybei, be kita ko, nurodė, kad: šilumos tiekėjui nežinant vietos savivaldybės tarybos pasirinkto šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpio, neįmanoma parengti Projekto, todėl atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus Bendrovė prašo pateikti Savivaldybės poziciją (tarybos sprendimą) dėl Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų laikotarpio (3 m. ar 5 m.); Bendrovė 2015 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 3.5-657 kreipėsi į Savivaldybę, prašydama gauti Savivaldybės Šilumos ūkio strategijos Kazlų Rudos mieste darbo grupės (toliau – ir Darbo grupė) 2015 m. spalio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 26, siekdama susipažinti su priežastimis / argumentais, kuriais vadovaudamasi Darbo grupė nepritarė Bendrovės 2015 m. rugsėjo 28 d rašte Nr. 3.5-541 pateiktam Investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį, ilgalaikio turto ir šilumos skaitiklių įsigijimo 2015 m.–2016 m. planui, tačiau Bendrovė iki šiol negavo Savivaldybės atsakymo; pažymėtina, kad investicijų derinimas laiku yra būtinas Metodikos reikalavimus atitinkančio, išsamaus Projekto parengimui.

8. Komisija 2016 m. balandžio 11 d. rašte Nr. R2-(Š)-1020 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ nurodė Bendrovei kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos, pateikti Projektą, informuodama, kad nustatytos informacijos nepateikimas Komisijai, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimas, remiantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas inicijuoti sankcijos skyrimo procedūrą energetikos įmonei ir skirtį piniginę baudą. Rašte Nr. R2-(Š)-1020), be kita ko, nurodyta: Komisija 2015 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. R2-3429 informavo Bendrovę, kad neprieštarauja Bendrovės prašymui pratęsti Projekto pateikimo terminą, suteikiant jo parengimui 30 d. terminą nuo Komisijos nutarimo dėl sprendimo Nr. TS V(5)-2445 teisingumo priėmimo; Komisija 2015 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 03-664 konstatavo, kad sprendime Nr. TS V(5)-2445 šilumos kainos dedamosios nustatytos su pažeidimais, o 2016 m. vasario 19 d. nutarime Nr. 03-53 konstatavo, kad sprendime Nr. TS V(9)-2509 šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų; įvertinus Bendrovės prašytą papildomą Projekto pateikimo terminą, t. y. per 30 dienų nuo Komisijos patvirtinimo, kad Savivaldybės tarybos sprendime šilumos kainos (kainos dedamosios) nustatytos be pažeidimų, Projektas turėjo būti pateiktas iki 2016 m. kovo 21 d.,. tačiau Komisija jo nėra gavusi.

9. Bendrovė 2016 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 1.2-330 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ Komisijai, prašė Komisijos įvertinti susiklosčiusią neapibrėžtą situaciją ir atidėti Filialo Kazlų Rūdoje Projekto parengimo terminą, kol civilinėje byloje Nr. 2-1261-728/2016 bus pateikti pirmosios instancijos teismo išaiškinimai dėl Kazlų Rūdos šilumos ūkio nuomos sutarčių galiojimo termino arba šioje byloje tarp šalių bus sudaryta taikos sutartis, o tuo atveju, jeigu Komisija spręstų, kad atidėti Projekto rengimo nurodytam periodui nėra pakankamo pagrindo, įvertinus išsamaus ir pagal galiojančius teisės aktus Projekto parengimui reikalingas laiko sąnaudas, taip pat į kitas Bendrovės pagal galiojančius teisės aktus turimas neatidėliotinai vykdyti prievoles (šiuo metu susitelkta į reguliacinės apskaitos sistemos (RAS) ataskaitų parengimą už 2015 m.), gavus privalomą Savivaldybės poziciją jai pateiktais klausimais, t. y. dėl Savivaldybės tarybos pasirenkamo Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės šilumos kainos dedamųjų laikotarpio galiojimo bei dėl pateikto investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį plano, Bendrovė tokią poziciją atitinkantį Projektą galėtų pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo Savivaldybės pozicijos pateikimo. Bendrovė Nr. 1.2-330, be kita ko, nurodė:

9.1. Tarp Savivaldybės ir Bendrovės yra kilęs civilinis ginčas dėl šilumos ūkio nuomos sutarčių termino ir galiojimo, Savivaldybė ieškinyje prašo panaikinti susitarimus dėl nuomos sutarčių termino pratęsimo, Bendrovė priešieškinyje prašo pripažinti susitarimus dėl nuomos sutarčių negaliojimo tik tiek, kiek susitarta pratęsti nuomos terminą ilgesniam negu 10 m. terminui, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą.

9.2. Esant tokioms teisinio neapibrėžtumo aplinkybėms, šiuo metu neaišku, kiek ilgai Filialas galės / turės vykdyti šilumos tiekimo veiklą Kazlų Rūdos savivaldybėje, yra sudėtinga parengti teisingą, galiojančius teisės aktus atitinkantį Projektą, paremtą ateities veiklos gairėmis, planuojamais pokyčiais, numatytomis veiklos efektyvinimo priemonėmis naujam reguliavimo periodui, be to, dėl tokios situacijos Bendrovė negali priimti konkrečių veiklos sprendimų, kurie gali daryti įtaką konkretiems Projekto skaičiavimams.

9.3. Pagal Įstatymą šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) nustatomos ne trumpesniam kaip 3 m. ir ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui, kurį pasirenka savivaldybių tarybos. Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1.2-280 pateikė Savivaldybei prašymą pateikti savo sprendimą dėl Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės šilumos kainos dedamųjų laikotarpio, tačiau atsakymo nėra gavusi. Bendrove rašte Nr. 1.2-280 prašė Savivaldybę pateikti jos poziciją / išaiškinimus, dėl kokių priežasčių Savivaldybė nepritarė Bendrovės 2015 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 3.5-541 pateiktam Investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį, ilgalaikio turto ir šilumos skaitiklių įsigijimo 2015–2016 planui. Minėtas investicinio plano suderinimas ar aiškiai įvardijamos tokio plano nederinimo priežastys taip pat reikšmingi išsamaus Projekto pagal Metodikos reikalavimus parengimui.

10. Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-1319 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto“ paragino Savivaldybę tinkamai vykdyti jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas ir prašė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos informuoti Komisiją ir Bendrovę apie Savivaldybės poziciją dėl šilumos bazinės kainos laikotarpio ir investicijų derinimo.

11. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė nepateikė Projekto, kuris, po termino pratęsimo turėjo būti pateiktas iki 2016 m. kovo 21 d., o jo nepateikus Komisija 2016 m. balandžio 11 d. rašte Nr. R2-(Š)-1020 paragino Bendrovę pateikti Projektą kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo rašto Nr. R2-(Š)-1020 gavimo dienos, tačiau Projektas nebuvo gautas, 2016 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. O5-166 „Dėl pažeidimo, vykdant Komisijos reguliuojamą veiklą“ nurodė, kad Bendrovė, nepateikdama Projekto nei per Metodikoje nustatytus, nei per Komisijos suteiktus papildomus terminus, nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, ir, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi, Metodikos 82.1.1 punktu, pasiūlė Komisijai pritarti parengtam nutarimo, kuriame konstatuojamas reguliuojamos veiklos pažeidimas ir nustatomas pažeidimo pašalinimo terminas, projektui. Pažymoje nurodyta, kad į posėdį kviečiami Bendrovės ir Savivaldybės atstovai, Pažyma paskelbta interneto svetainėje www.regula.lt.

12. Bendrovė, atsakydama į Pažymą, 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. 1.21-525 „Dėl 2016-06-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos ir vandens departamento šilumos skyriaus pažymos Nr. O5-166“ nurodė, kad Pažymoje nurodyti faktai neatitinka tikrovės, o formuluojamos išvados / siūlomas Komisijos nutarimo projektas apie neva Bendrovės reguliuojamos veiklos pažeidimą neturi jokio pagrindo, todėl siūlė Komisijai nepritarti nepagrįstai Pažymai. Minėtame rašte Bendrovė, be kita ko, nurodė:

12.1. Pažymoje neteisingai / nevisiškai išdėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės, Komisijos 2016 m. gegužės 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-1319 Savivaldybei ir Bendrovei išdėstyta pozicija, dėl kurios Bendrovė objektyviai negali parengti / pateikti Filialo Kazlų Rūdoje Projekto. Pažymoje nurodoma, kad Bendrovė nepateikė Projekto per Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. rašte Nr. R2-(Š)-1020 nurodytus terminus. Pažymoje nepasisakoma, kad į minėtą Komisijos raštą buvo atsakyta Bendrovės 2016 n balandžio 22 d. rašte Nr. 1.2-330, be kita ko, išsamiai paaiškinant, jog: šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) nustatomos pagal Įstatyme nustatytą tvarką ne trumpesniam kaip 3 m. ir ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui, kurį pasirenka savivaldybių tarybos. Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1.2-280 pateikė Savivaldybei prašymą pateikti savo sprendimą dėl Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės šilumos kainos dedamųjų laikotarpio, tačiau atsakymas negautas; Bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 1.2-280 kreipėsi į Savivaldybę dėl jos pozicijos / išaiškinimų, kodėl Savivaldybė nepritarė Bendrovės 2015 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 3.5- 541 pateiktam Investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį, ilgalaikio turto ir šilumos skaitiklių įsigijimo 2015–2016 planui. Minėtas investicinio plano suderinimas ar aiškiai įvardijamos tokio plano nederinimo priežastys yra taip pat reikšmingi išsamaus Projekto pagal Metodikos reikalavimus parengimui.

12.2. Bendrovė taip pat informavo Komisiją, kad gavus privalomą Savivaldybės poziciją jai pateiktais klausimais, t. y. dėl Savivaldybės tarybos pasirenkamo Filialo Kazlų Rūdoje šilumos bazinės šilumos kainos dedamųjų laikotarpio galiojimo bei dėl pateikto investicijų į Kazlų Rūdos miesto šilumos ūkį plano, Bendrovė tokią poziciją atitinkantį Projektą galėtų pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo Savivaldybės pozicijos pateikimo. Atsižvelgdama į Projekto pateikimo terminus, Bendrovė prašė apie Komisijos priimtus sprendimus šiame rašte nurodytais klausimais informuoti kaip galima greičiau.

12.3. Komisija 2016 m. gegužės 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-1319 aiškiai nurodė Savivaldybei, kad Savivaldybė privalo pasirinkti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpį ir apie tai informuoti Bendrovę, rengiančią Projektą, taip pat Savivaldybės taryba yra subjektas, priimantis sprendimą dėl investavimo krypčių, o investicijų derinimas laiku yra būtinas Metodikos reikalavimus atitinkančio, išsamaus Projekto parengimui, todėl Komisija paragino Savivaldybę tinkamai vykdyti jai teisės aktuose įtvirtintas pareigas ir prašė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos informuoti Komisiją ir Bendrovę apie Savivaldybės poziciją dėl bazinės šilumos kainos laikotarpio ir investicijų derinimo. Tuo atveju, jeigu Komisija gavo Savivaldybės atsakymą į savo raštą, apie tai Bendrovės neinformavo, apie tai nenurodė ir Pažymoje. Bendrovė jokio atsakymo iš Savivaldybės nei dėl Projekto parengimui būtino Savivaldybės sprendimo dėl bazinės kainos laikotarpio, nei dėl investicijų derinimo negavo.

Rezoliucinė dalis

13. Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi, Metodikos 82.1.1 punktu, atsižvelgdama į Pažymą, 2016 m. birželio 30 d. nutarime Nr. O3-202 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ nutarė:

13.1. konstatuoti, kad UAB „Litesko“ pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto;

13.2. nurodyti UAB „Litesko“ ištaisyti šio nutarimo 1 punkte nurodytą pažeidimą ir pateikti šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą sprendžiama, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. O3-202 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 13 punktą) yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra: pareiškėja laiku nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto, taigi, pažeidė Metodikos 82.1.1 punktą, t. y. ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos nepateikė Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto. Šis nutarimas grindžiamas Pažyma (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 11 punktą), todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas negrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, t. y. kad pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dar daugiau, teismo vertinimu, Komisija, vadovaudamasi gero administravimo principu, buvo suteikusi pareiškėjai galimybę minėtą projektą teikti per ilgesnį laiko tarpą, tačiau pareiškėja vis tiek to nevykdė. Pareiškėjos nurodomi kiti Metodikos punktai šiuo atveju nėra reikšmingi, nes pareiškėjos pareiga laiku teikti projektą yra besąlyginė. Be to, pareiškėja turi teikti projektą, kurį vėliau visuomet galima koreguoti, todėl jos teiginiai, esą, kitos institucijos neteikė reikiamų duomenų, nėra pagrįsti.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis