Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas I. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytą žalą sveikatai ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2008 m. liepos 10 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu jis pradėjo dirbti pas atsakovą UAB „Vilsta“ statybininku. 2008 m. spalio 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu statybos objekte „Administracinių patalpų kompleksas su požeminiu parkingu, (duomenys neskelbtini)“ ieškovas buvo sunkiai sužalotas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, atlikęs nelaimingo atsitikimo tyrimą, nustatė, kad nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo statinio statybos darbų teisės aktų pažeidimas (statinio statybos darbų teisės aktų pažeidimas; netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėse, nes statybos objekte nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, darbo aukštyje atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens, saugos ir sveikatos norminio teisės akto, darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos pažeidimas). Tiriant įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, nelaimingo atsitikimo vieta nebuvo išsaugota, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punktą. Neigiamos pasekmės ieškovo sveikatai kilo dėl to, kad jis, laukdamas armatūros lankstinių, pristatomų į darbo vietą kranais, priartėjęs prie nebaigtos rinkti klojimų skydų perdangos, kuri nebuvo aptverta, o pavojingos zonos kraštas nebuvo pažymėtas, neturėdamas individualių apsaugos priemonių (saugos diržo), paklotui nuo jo svorio persisvėrus, kartu su perdangos paklotu nukrito nuo 2,75 m. aukščio ant žemesnės perdangos, patirdamas sunkią traumą. Nepaisant to, kad tiesioginės neigiamos pasekmės ieškovo sveikatai kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, tačiau tokius nukentėjusiojo veiksmus įtakojo darbdavio padarytas įstatymo ir poįstatyminių norminių aktų bei vidinių lokalių atsakovo priimtų aktų pažeidimas. Darbdavys nesiėmė teisės aktuose reikalaujamų priemonių, kad užkirstų kelią nelaimingo atsitikimo darbe kilimui, o savo aplaidžiu neveikimu pažeidė galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, dėl ko buvo sunkiai sužalotas darbuotojas, todėl jis turi visiškai atlyginti ieškovo patirtą žalą. Ieškovas dėl 2008 m. spalio 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos politraumos ir ilgo gydymosi patyrė didelę neturtinę žalą. Po patirtos traumos ieškovas negrįžtamai prarado dalį darbingumo. Ieškovui tenka iškęsti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo šaltinio, užtikrinusio turėtą gyvenimo lygį iki sveikatos sutrikdymo, praradimą. Atliekant darbingumo lygio pakartotinį vertinimą, nuo 2010 m. vasario 17 d. ieškovui neterminuotai nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis, nurodant, jog toks darbingumo netekimas susijęs su centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniais. Ieškovui neleista dirbti keliant krovinius rankomis, dirbti darbą susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, viršvalandinį darbą dirbant aukštyje, virš 1,3 m., rekomenduota dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. Atsakovas nesidomėjo ieškovo sveikatos būkle nei iš karto po nelaimingo atsitikimo, nei vėliau. Ieškovo manymu, 45 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitiktų tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.

Atsakovas UAB „Vilsta“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad byloje esantis nelaimingo atsitikimo darbe aktas ieškovo ir atsakovo nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Šis aktas patvirtina, kad ieškovas buvo laiku ir tinkamai instruktuotas dėl jo darbo vietoje atliekamų darbų saugos bei buvo įspėtas apie saugius maršrutus atliekamų darbų zonose, tačiau, pažeisdamas darbų saugos norminių aktų reikalavimus, pasitraukęs iš savo darbo vietos, vedamas nereikšmingos ir nebūtinos paskatos sužinoti, kur užtruko jo bendradarbiai su trūkstamais ieškovo darbui ruošiniais, nuo savo darbo vietos nuėjo į kitą pavojingą zoną už 26 m., priskirtą kitiems darbuotojams, kurioje buvo atliekami perdangų klojinių montavimo darbai. Ieškovas pažeidė Betonavimo darbų, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14, patvirtintos atsakavo direktoriaus, 17.12 punktą, Darbų aukštyje atlikimo saugos ir sveikatos instrukcijos 32, 39 ir 57 punktus, Klojinių montavimo/demontavimo darbų saugos sveikatos instrukcijos Nr. 21, patvirtintos atsakovo direktoriaus, 39 punktą. Nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo paties ieškovo neatsargus elgesys, nes ieškovas, laikydamasis darbo saugos reikalavimų ir elementarių atsargumo priemonių, nelaimingo įvykio ir jo pasekmių galėjo išvengti. Ieškovas, kaip statybos darbų patirtį turintis darbuotojas, nesilaikė elementarių savisaugos reikalavimų, darbo metu nebuvo dėmesingas, atidus bei atsargus. Prieš eidamas link klojinių krašto, ieškovas privalėjo numatyti, kad dėl nepritvirtinimo klojiniai gali neatlaikyti ieškovo svorio. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02951-08, kuris 2011 m. liepos 1 d. nutarimu buvo nutrauktas, kadangi atsakovo veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nutarime konstatuota priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovas, t. y. kad nukentėjusiajam dėl kaulų lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Priešingai nei nurodo ieškovas, įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakovo personalas dėjo visas įmanomas pastangas, kad ieškovu būtų kuo greičiau ir geriau pasirūpinta, būtų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Kol ieškovas gulėjo Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, ieškovą nuolatos lankė atsakovo personalo vadovė R. J., kuri, išrašant ieškovą iš ligoninės, gavo ieškovo išrašą iš medicininių dokumentų bei iš ligoninės parvežė ieškovą į namus, taip pat ieškovą lankydavo namuose. Vieno R. J. apsilankymo pas ieškovą namuose metu ieškovas išdavė sutikimą dėl asmens duomenų rinkimo, reikalingą pateikti draudimo bendrovei dėl draudimo išmokos už nelaimingą atsitikimą darbe išmokėjimo. Atsakovas, siekdamas suteikti ieškovui finansinę paramą bei norėdamas padengti ieškovui gydymo ir kitas išlaidas, atlyginti fizinę ir moralinę žalą, atsiradusią dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, iniciavo susitarimo dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe sudarymą su ieškovu. Susitarimu, kuris šalių buvo pasirašytas 2008 m. spalio 22 d., atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 3 000 Lt finansinę paramą. Susitarimu taip pat buvo sutarta, kad, kadangi atsakovo darbuotojai nuo nelaimingų atsitikimų darbe apdrausti, ieškovui turės būti išmokėta iki 10 000 Lt draudimo išmoka. Susitarimo 3 punktu ieškovas sutiko priimti iš atsakovo ir draudimo bendrovės gautinas išmokas, patvirtindamas, kad šios pinigų sumos visiškai padengia (kompensuoja) visas ieškovo patirtas gydymo ir kitas išlaidas, atlygina fizinę ir moralinę žalą atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo ir, gavęs šias pinigų sumas iš atsakovo ir iš draudimo bendrovės, ateityje neturės jokių kitų piniginių ar kitokio pobūdžio pretenzijų (reikalavimų) atsakovui dėl nelaimingo atsitikimo. Atsakovas, vykdydamas šį susitarimą, po dviejų dienų t. y. 2008 m. spalio 24 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 3 000 Lt išmoką Draudimo kompanija „PZU Lietuva“ apdraustajam 2008 m. lapkričio 14 d. išmokėjo 6 500 Lt draudimo išmoką dėl 2008 m. lapkričio 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Ieškovas 2009 m. kovo 12 d. pateikė pasiūlymą atsakovui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, jeigu atsakovas ieškovui išmokėtų dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 2009 m. kovo 12 d. tarp ieškovo ir atsakovo taip pat buvo sudarytas susitarimas dėl 2008 m liepos 10 d. darbo sutarties nutraukimo, kuriuo šalys susitarė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą darbo sutartį nuo 2009 m. kovo 14 d. Susitarimu taip pat buvo susitarta dėl šių finansinių sąlygų: dėl 5 527 Lt išeitinės kompensacijos ieškovui per 10 darbo dienų išmokėjimo, dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo. Pasirašydamas šį susitarimą ieškovas patvirtino, kad darbdaviui įvykužius visus įsipareigojimus pagal susitarimą darbuotojas neturi ir neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų darbdaviui ryšium su darbo santykiais ir jų pasibaigimu. 2008 m. spalio 22 d. susitarimas dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe bei 2009 m. kovo 12 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra teisėtai sudaryti ir galiojantys, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, ieškovui su atsakovu turi įstatymo galią ir turi būti vykdomi. Atsakovo teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad darbdavys labai operatyviai ir darbuotojo naudai sprendė ieškovo pageidavimą dėl darbo santykių nutraukimo ir išeitinės kompensacijos išmokėjimo bei faktiškai nedelsiant vykdė su ieškovu pasirašytus susitarimus, bendrai ieškovui išmokėjo 7 182,72 Lt sumą. Tuo tarpu ieškovas nuo 2008 m. spalio 22 d. susitarimo dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe praėjus 35 mėnesiams, nesilaikydamas išreikštų patvirtinimų ir įsipareigojimų dėl piniginių pretenzijų atsakovui neturėjimo ateityje, vis tik pateikė ieškinį prieš atsakovą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2007 m. spalio 16 d. tarp UAB „Vilsta“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta 125 asmenų grupė, tarp jų ir ieškovas. Draudimo sutartimi pasirinktos mirties, neįgalumo ir traumų rizikos. Draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo sutarties standartines sąlygas – Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 009, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Vadovaujantis taisyklių Nr. 009 1.14. straipsniu, šios draudimo rūšies draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo mirtimi ir/arba kūno sužalojimu (trauma) dėl nelaimingo atsitikimo. Neturtiniai nukentėjusiojo asmens interesai nėra draudimo sutarties objektas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje reikalavimas keliamas būtent dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiojo asmens nuomone, teismo sprendimas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Vadovaujantis sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, apdraustajam buvo apskaičiuota ir pervesta 6 500 Lt dydžio draudimo išmoka traumos rizikos draudimo pagrindu, kuri įskaičiuojama į darbdavio atlygintinos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį. UAB „Vilsta“ ir I. M. 2008 m. spalio 22 d. susitarimas dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe patvirtina, kad darbdavys sumokėjo ieškovui fizinės ir moralinės žalos atlyginimo finansinę paramą 3 000 Lt sumai. Pagal 2009 m. kovo 12 d. susitarimą dėl darbo sutarties Nr. 1152 nutraukimo I. M. buvo papildomai išmokėta 5 527 Lt, taigi ieškovui dėl 2008 m. spalio 6 d. nelaimingo atsitikimo viso jau yra išmokėta 15 027 Lt suma, kuri, draudiko nuomone, visiškai kompensuoja nukentėjusiojo patirtą žalą. Susitarimo dėl finansinės paramos po nelaimingo atsitikimo darbe 3 punktas patvirtina, kad darbuotojas sutiko priimti iš atsakovo 3 000 Lt finansinę paramą o iš draudimo bendrovės iki 10 000 Lt draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal draudimo išmokos apskaičiavimo tvarką, bei patvirtino, kad šios pinigų sumos visiškai padengia (kompensuoja) visas jo patirtas gydymo išlaidas, atlygina fizinę ir moralinę žalą atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo, ir kad gavęs šias sumas iš atsakovo ir draudimo bendrovės darbuotojas ateityje neturės jokių kitų piniginių ar kitokio pobūdžio pretenzijų (reikalavimų) atsakovui dėl nelaimingų atsitikimų. Šis susitarimas yra abiejų šalių pasirašytas, taigi šalims turi įstatymo galią bei turi būti vykdomas tinkamai ir sąžiningai. Ieškovo savo paties aiškiai išreikštos valios nuneigimas reiškia jo akivaizdų nesąžiningumą ir siekį nepagrįstai praturtėti. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad ieškinyje klaidinančiai nurodoma, jog dėl 2008 m. spalio 6 d. nelaimingo atsitikimo I. M. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šį ieškovo argumentą paneigia specialisto išvada Nr. G 2430/01(01), kuri patvirtina, kad ieškovui I. M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Būtent sužalojimo pasekmės yra vienas reikšmingiausių kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Trečiasis asmuo pritarė atsakovo išdėstytai pozicijai dėl paties ieškovo didelio neatsargumo, įtakojusio nelaimingo atsitikimo kilimą, bei pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį sudarančio pagrindą atmesti/sumažinti reikalavimą atlyginti žalą, ir nurodė, kad byloje esantys dokumentai, o ypač 2012 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-02951-08, akivaizdžiai patvirtina, kad darbo metu I. M. pažeidė saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais jis buvo supažindintas pasirašytinai, reikalavimus (savo iniciatyva paliko darbo vietą ir nuėjo į pavojingą zoną), dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas.