Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-315/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-01
Bylos Nr.
1A-315/2012
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00601-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-315/2012Proceso Nr. 1-91-1-00601-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Aloyzo Kruopio, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,nuteistajam A. B.,gynėjai Rasai Malinauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2012 m. sausio 20 d. laikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 18 d., apie 23 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavęs peiliu K. V. į galvą bei koją ir padaręs šiam pjautinę žaizdą kairiame skruoste bei durtinę pjautinę dešinės šlaunies žaizdą su kiauriniais šlauninės arterijos ir venos pažeidimais, tyčia K. V. nužudė, nes, kojos sužalojimui komplikavusis ūmiu išoriniu nukraujavimu, ūmiu mažakraujiškumu, po išorinio nukraujavimo K. V. mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jį atleisti nuo bausmės. Apeliantas nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė K. V. nužudymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad A. B. kaltė dėl tyčinio nukentėjusiojo nužudymo yra neginčijamai įrodyta.

Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų dėl kaltės, veikos juridinio įvertinimo bei paskirtos bausmės dydžio nepaneigia.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir duomenų, patvirtinančių nuteistojo kaltę. Kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais veikos juridinio įvertinimo motyvais, todėl plačiau jų neaptarinėja, juo labiau, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nesutikimo su tokiu veikos kvalifikavimu argumentai nėra išdėstyti.

Pažymėtina tik tai, kad pirminiai nuteistojo A. B. paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t. 94-95, 100-101 b. l.) ir teisme, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo (1 t. 114-115 b. l.), bei 2010 m. spalio 2 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 102-108 b. l.), apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes yra paneigti kompleksinės teismo medicinos-trasologinės ekspertizės akto Nr. EKM 89/11 (01) išvadomis. Šiose išvadose nurodyta, kad tikėtina, jog durtinio pjautinio dešinės šlaunies ir pjautinio kairio skruosto sužalojimų padarymo metu K. V. buvo vertikalioje padėtyje, į ką nurodo kraujo patekėjimo žemyn pėdsakai. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Be to, atmestina galimybė, kad dešinės šlaunies durtinė-pjautinė žaizda galėjo būti padaryta K. V. ir A. B. susidūrimo metu, pastarajam laikant rankoje peilį, kadangi rankoje laikomas peilis nėra fiksuotas ir nepadarius tikslinio duriamojo judesio, padaryti žaizdos kanalą, 10,5 cm gylio ir einantį iš apačios į viršų, negalima. Pagal nustatytą sužalojimo kanalo kryptį, geležtė smigo į dešinę šlaunį ašmenimis žemyn, kryptimi kiek įstrižai link šlaunies vidinio paviršiaus, aukštyn ir į kairę nukentėjusiojo kūno atžvilgiu (2 t. 131-140 b. l.). Tai, kad paminėti sužalojimai padaryti būtent įvykio vietoje rastu peiliu patvirtina serologijos ir DNR specialisto išvada Nr. S 457/10 (01) (1 t. 59-60 b. l.).

Minėtos specialistų išvados yra išsamios bei motyvuotos ir kolegijai jokių abejonių nekeliančios.

Supratęs, kad jo versija apie neatsargų nukentėjusiojo sužalojimą yra neįtikinama ir neabejotinai paneigta, A. B. ikiteisminio tyrimo pabaigoje (2 t. 58-61, 63 b. l.) ir pirmosios instancijos teisme (2 t. 61-63 b. l.) pakeitė savo parodymus, paaiškindamas, jog susidūrimo su nukentėjusiuoju metu peilio rankoje neturėjo. Tokius parodymus nuteistasis davė ir apeliacinės instancijos teisme. Iš šių A. B. paaiškinimų sektų, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats arba jį sužaloti pašaliniai asmenys.

Abi šios versijos yra neįtikinamos ir neginčijamai paneigtos. Durtinių pjautinių sužalojimų skaičius (vienas šlaunies srityje, o kitas - skruoste) bei anksčiau minėtos kompleksinės teismo medicinos ekspertizės išvados atmeta bet kokias neatsargaus susižalojimo, o lokalizacija – tyčinio savęs žalojimo, siekiant nusižudyti, galimybes.

Neatitinka tikrovės ir apelianto iškelta prielaida, kad per kelių ar keliolikos minučių laiką į nuteistojo gyvenamąjį namą, nematant A. B., galėjo įsibrauti pašalinis asmuo ar asmenys, nužudyti K. V. ir nepastebimai pasišalinti. Tokią įvykių seką paneigia pats nuteistasis, nurodydamas, kad nurodytu laiku pašalinio asmens nebuvo ir negalėjo būti, nes į namus svetimi asmenys išgerti neateidavo ir jis jų neatsivesdavo (2 t. 63 b. l.).

Taigi, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis A. B. nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia ir nuteistojo nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas pagal BK 129 str. 1 d. yra teisingas. Žemesnės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi byloje surinktų duomenų visetu, nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, tinkamai įvertinus jų tarpusavio ryšį ir loginę seką.

Kartu kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir nuteistojo pirminius parodymus vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistasis ar (ir) jo gynėja, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. laisvės atėmimo bausmę, BK 41 str., 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė labai sunkų nusikaltimą), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (2 t. 12 b. l.), nuo 1992 m. įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį (2 t. 10 b. l.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas, turinčias reikšmės bausmės dydžiui aplinkybes. Nuteistajam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra lygus šio nusikaltimo sankcijos vidurkiui. Tokia bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui. Todėl dar labiau ją švelninti ar taikyti BK X skyriaus nuostatas, reglamentuojančias atleidimo nuo bausmės tvarką, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Aloyzas KruopysRūta Mickevičienė