- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 1-64-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25899-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Ieškovas
- S. Z.
- Advokatai
- Regina Vasilia
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1972-05-31 Trakuose, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyv. vieta Trakų 24-2, Rūdiškės, Trakų r. sav., teistas:
1) 1990-09-24 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d., 148 str. 2 d., 42 str., 45 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) – nubaustas laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-15 Įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 3 metams 8 mėn. 13 d.,
2) 1997-02-03 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1d., 225 str. 2 d., 42 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) – nubaustas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. 2000-03-21 paleistas, atlikęs bausmę - teistumas išnykęs;
3) 2012-03-29 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d., LR BK 187 str. 2 d. 2 m. nubaustas 6 mėn. laisvės atėmimo bausme - bausmę atlikęs;
4) 2014-09-01 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. nubaustas 4 mėn. viešųjų darbų bausmę, įpareigojant V. P. dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;
5) 2015-05-19 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 2 d. nubaustas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme - bausmę atlikęs 2017-07-07, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2018-06-01, apie 16.25 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie stovinčio S. Z., iš chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. Z. į veidą. Nukentėjusiajam S. Z. gulinčiam ant žemės, koja ne mažiau tris kartus spyrė į galvos sritį. Šias savo veiksmais padarė nukentėjusiajam smakro sumušimą, pasireiškusį dviem muštinėmis žaizdomis ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu subkondiliarinėje srityje. Tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė S. Z. sveikatą. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis V. P. kaltu dėl padaryto nusikaltimo visiškai neprisipažino ir apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2018-06-01 nesumušė S. Z.. Su nukentėjusiuoju yra pažįstami iš matymo, susitikę tik pasisveikindavo. 2018-06-01 jis su draugu pravarde „Ū“, kitaip dar vadinamas „G“, gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrus alkoholinius gėrimus, „G“ nusprendė važiuoti namo, kaltinamasis irgi ėjo centrine gatve namo. Jis pamatė tolumoje, apie 150 metrų atstumu nuo jo, kad trys nepažįstami vyrai mušė vyriškį. Kaltinamasis užrėkė rusų kalba: „ką darot?“ ir pavartojo necenzūrinius žodžius, tada vyrai pabėgo. Priėjus arčiau pamatė, kad mušamas vyras yra nukentėjusysis S., jis norėjo nukentėjusiajam padėti atsistoti, tačiau nukentėjusysis jį pasiuntė necenzūriniais žodžiais ir kaltinamasis nuėjo namo. Kaltinamasis nelietė nukentėjusiojo. Kai buvo namuose, atvažiavo pareigūnai, paėmė jo marškinėlius, kepurę, batus, sulaikė jį patį. Kaltinamojo rankos nebuvo apdaužytos, o jeigu jis būtų mušęs nukentėjusįjį, tai ant rankų būtų žymės. Nurodė, kad nukentėjusysis jį apkalba, gal yra ant jo piktas, nes kelis kartus jį sudrausmino, nes girdėjo kaip kalbasi su savo sugyventine ir kaimyne. Mano, kad įvykio dieną nukentėjusysis buvo neblaivus. Nematė, kaip buvo mušamas nukentėjusysis, bet matė, kad 3 užpuolikai buvo apstoję nukentėjusįjį. Negalėjo nurodyti iš kur atsirado ant jo marškinėlių nukentėjusiojo kraujo, galbūt kai su ranka prisilietė prie jo peties.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civ. ieškovas S. Z. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad pažįsta V. P., jie netoli gyveno. 2018-06-01 prie namo kampo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis ir gyveno, jį sumušė kaltinamasis. Nukentėjusysis ėjo pažiūrėti kur iš namų išėjusi, nuėjo jo sugyventinė A. J.. Sutiko kieme kaltinamąjį ir norėjo su juo pasisveikinti. Tačiau kaltinamasis nieko nesakydamas smogė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą, nukentėjusysis nukrito, tada kaltinamasis 3 karus spyrė į galvą, jam dvejose vietose buvo sulaužytas žandikaulis, išmušti 2 dantys. Po to, nukentėjusysis nušliaužė iki namo, išbėgo kaimynė, kuri iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jis buvo paguldytas į ligoninę. Jis Žalgirio ligoninėje gydėsi pusantros savaitės, jam buvo sulaižytas žandikaulis, kuris buvo sutvirtintas metalinėmis plokštelėmis, kad tinkamai suaugtų žandikaulis. Jam padaryta moralinė žala 4000 Eur. Jis dėl jam padarytų kūno sužalojimų patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą. Jam buvo leidžiami vaistai nuo skausmo ir uždegimo, į dantis įstatytas metalinis įtvaras, vėliau įstatytas guminis įtvaras, plokštelė buvo apie 2 mėnesius. Po išrašymo rekomenduotas tausojantis režimas, galėjo valgyti tik minkštą maistą, negalėjo normaliai valgyti ir kalbėti. Kaltinamojo jis neapkalba, tiksliai atsimena, kad jį sumušė kaltinamasis, kitų vyrų nebuvo ir daugiau niekas jo nemušė.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos A. J. duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad su S. Z. gyvena kaip sugyventiniai jau ketverius metus. Gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Nei ji, nei S. Z. niekur nedirba, bendrų vaikų neturi. 2018-06-01 ji su nukentėjusiuoju nuo ryto buvo namuose. Nukentėjusysis būdamas namuose kartu su ja išgėrė alaus, tai buvo prieš pietus apie 13 val. Abu namuose žiūrėjo televizorių. Žiūrėdami televizorių susipyko, nes nesutarė dėl kino. Tuomet ji išėjo iš namų ir nuėjo pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini)kaime, maždaug nuo jų namų kaimas randasi 1 km atstumu. Pas draugę nuėjo pėstute. Namuose paliko S. Z. žiūrintį televizorių. Išėjusi iš namų eidama netoli savo namų sutiko V. P.. V. P. pažįsta gerai, kadangi jis buvo jos mirusio vyro klasiokas. V. buvo girtas, su ja pasisveikino. Nematė, kur nuėjo V., nes ji nuėjo pas savo draugę. Jau buvo nuėjusi pas draugę, kai paskambino kaimynė M. J., gyvenanti tame pačiame name kaip ir jie, tik 3 bute. M. J. pasakė, kad sumuštas sugyventinis S. Z.. Ji tuomet susiruošė eiti namo, tačiau parėjusi į namus S. nerado. M. pasakė, kad S. išvežė greitoji pagalba. Namuose pamatė, kad vonelėje yra kraujo, kaip suprato, kad prausėsi S. Z., ir paliktas švirkštas. Suprato, kad medikai buvo jų namuose. S. Z. paskambino vakare iš Žalgirio ligoninės ir pasakė, kad jį sumušė V.. S. ligoninėje gulėjo 4 dienas. S. buvo sulaužytas žandikaulis, sumušta lūpa ir išmušti du dantys. S. paaiškino, kad kai ji išėjo pas draugę, paskui ją išėjo S. pažiūrėti kur ji nuėjo. Ir kieme prie jų namo pamatė V., su kuriuo norėjo pasisveikinti. V. iš karto nieko nesakęs trenkė S. į veidą. Ji pati įvykio nematė ir pasakyti apie įvykį nieko negali (I tomas, b.l. 64-65 ).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. R. nurodė, kad jis dirba Valstybinėje teismo tarnyboje, Vilniaus skyriuje, vyresniuoju ekspertu. Jis atliko nukentėjusiojo medicininių dokumentų apžiūrą, t.y. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydymo stacionare ligos istoriją, kaip yra nurodyta apžiūros protokole. Iš sužalojimų pobūdžio nustatytas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumas. Iš sužalojimų pobūdžio matėsi, kad labiausiai tikėtina, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vienu smūgiu, t.y. kumščiu į smakro sritį, dėl ko lūžo kairio žandikaulio sandarinė dalis. Buvo smulkios muštinės žaizdos smakre, o jos atsiranda nuo smūgiavimo krumpliais. Griūnant nelabai tikėtina, kad galėjo lūžti žandikaulis, nes kai žmogus griūna kniūbsčias, automatiškai dėl savisaugos instinkto, jis būtų ištiesęs ranką krentant ir būtų smakras sužalotas. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų spyrius į galvą nėra. Medikai dažniausiai kraujosruvų neatžymi, o tik esminius sužalojimus, todėl jeigu buvo spyriai į galvą ir buvo nežymūs sužalojimai, juos medikai galėjo ir neatžymėti. Gydymas truko daugiau kaip 10 dienų, todėl sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
2018-07-12 Medicininių dokumentų apžiūros protokole nustatyta, kad išnagrinėjus S. Z., gim. 1966-07-24, medicininius dokumentus: 2018-06-29 Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika gydymo stacionare ligos istorija, CD diską bei susipažinus su įvykio aplinkybėmis, S. Z. buvo nustatytas smakro sumušimas, pasireiškęs dviem muštinėmis žaizdomis ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu subkondiliarinėje srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, vienu trauminiu poveikiu, paaiškinamas smūgiu kumščiu į smakro sritį. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b.l. 59 ).
2018-06-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - takelis, vedantis nuo (duomenys neskelbtini)namo veda žolėje išmintas takelis, kuris yra smėlėtas. Ant žolės ir tarp smėlio blankiai matosi raudono skysčio dėmės, panašios į kraują. Šalia namo prie takelio yra sulaužytas stulpelis su išlindusia armatūra (I tomas, b.l. 14-16 ).
2018-11-12 specialisto išvadoje Nr. 140-(3339)-IS1-6252 nustatyta, kad ant pateiktų tirti marškinėlių, pateiktų 2018-06-01 įtariamojo V. P., mėg. Nr. 1 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 2 žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant marškinėlių mėg. Nr. 1 rasto vyro kraujo genotipas sutampa su S. Z. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. Z. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000001 proc. Ant marškinėlių mėg. Nr. 2 rasti vyro biologiniai pėdsakai yra ne S. Z. ( I tomas, b.l. 55-56 ).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad tas, kad nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-32-511/2017).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. P. 2018-06-01, apie 16.25 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie stovinčio S. Z., iš chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. Z. į veidą. Nukentėjusiajam S. Z. gulinčiam ant žemės, koja ne mažiau tris kartus spyrė į galvos sritį. Šias savo veiksmais padarė nukentėjusiajam smakro sumušimą, pasireiškusį dviem muštinėmis žaizdomis ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu subkondiliarinėje srityje. Tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė S. Z. sveikatą. Šie nukentėjusiojo patirti sveikatos sužalojimai bendrai Medicininių dokumentų apžiūros protokole įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino visiškai, tačiau šios aplinkybės yra įrodytos byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nuosekliais nukentėjusiojo S. Z. parodymais, eksperto J. R., liudytojos A. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, medicininių dokumentų apžiūros protokolu. Taip pat pažymėtina, kad 2018-11-12 specialisto išvadoje Nr. 140-(3339)-IS1-6252 nustatyta, kad ant pateiktų tirti marškinėlių, pateiktų 2018-06-01 įtariamojo V. P., mėg. Nr. 1 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant marškinėlių mėg. Nr. 1 rasto vyro kraujo genotipas sutampa su S. Z. genotipu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs kaltinamojo paaiškinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos A. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, sprendžia, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, nurodytos įvykio aplinkybės visiškai sutampa tarpusavyje, nukentėjusysis davė parodymus prisiekęs, todėl pagrindo netikėti nukentėjusiuoju teismas neturi. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, jo parodymų apie įvykio aplinkybes jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nukentėjusįjį sumušė 2 nepažįstami vyriškiai, tuo tarpu teisme kaltinamasis aiškino, kad prie nukentėjusiojo buvo 3 nepažįstami vyriškiai, ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jis matė, kaip šie asmenys mušė nukentėjusįjį, tuo tarpu teisme kaltinamasis vieną kartą aiškino, kad matė, kaip nukentėjusysis buvo mušamas, kitą kartą aiškino, kad jis nematė kaip buvo mušamas nukentėjusysis, o tik matė, kaip nepažįstami vyriškiai buvo apstoję nukentėjusįjį ir barėsi, taip pat aiškino, kad nebuvo prisilietęs prie nukentėjusiojo, vėliau aiškino, kad su ranka prisilietė prie jo peties, be to, jo nurodytos aplinkybės skiriasi nuo kitų byloje esančių įrodymų, todėl teismas netiki kaltinamojo paaiškinimais.
Kaltinamasis ir nukentėjusysis iki šio įvykio buvo pažįstami tik iš matymo, tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių, pykčio vienas kitam nelaikė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis turėtų motyvą apkalbėti ar pakenkti kaltinamajam.
Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam S. Z. kumščiu į veidą ir gulinčiam ant žemės, koja ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvos sritį, šiuos veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų, sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas, tokiais savo veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šiuo atveju nebuvo jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių. Juolab kad, sužalojęs nukentėjusįjį, kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, taip pademonstruodamas visišką abejingumą savo veiksmų pasekmėms.
Taip pat byloje nenustatyta būtinosios ginties sąlygų (BK 28 str.). Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis akivaizdžiai, realiai ir pavojingai kėsinosi kaltinamojo atžvilgiu. Priešingai, nukentėjusysis nepasakė nė žodžio, o būtent kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai nukentėjusiojo atžvilgiu.
Įvykio metu nukentėjusiajam S. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši aplinkybė nustatyta 2018 m. liepos 12 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad specialistas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusiojo S. Z. gydymo dokumentus, nurodė, kad nukentėjusiajam nustatytas smakro sumušimas, pasireiškęs dviem muštinėmis žaizdomis ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu subkondiliarinėje srityje. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. P. nusikalto būdamas penkis kartus teistas. Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir ši aplinkybė turėjo įtakos minėtos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.); kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą iš chuliganiškų paskatų, padaryta žala neatlyginta, nusikaltimas baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra recidyvistas, anksčiau kaltinamasis teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, todėl V. P. už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, vidurkiui -2 m.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į V. P. paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-06-01 iki 2018-06-03, nuo 2019-09-11 iki 2019-09-13 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-09-13 iki 2019-10-10.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su S. Z. seilių pavyzdžiu patalpintas saugoti į Vilniaus apsk. VPK (kvitas Nr. TRPO000758 (1 tomas, b.l. 57)) - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -vokas su V. P. marškinėliais patalpintas saugoti į Vilniaus apsk. VPK (vitas Nr. TRPO000758 (1 tomas, b.l. 57)) – grąžintinas kaltinamajam.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 256,43 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo S. Z. gydymą (t 1, b. l. 126). Kaltinamasis žalos neatlygino, Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo civilinį ieškinį tenkinti, jis yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
2018-11-23 nukentėjusysis S. Z. pateikė 4000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b.l. 138).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo V. P. tyčiniais nusikalstamais veiksmais prieš nukentėjusįjį S. Z. buvo panaudotas smurtas, jam padarytas smakro sumušimas, pasireiškęs dviem muštinėmis žaizdomis ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, šie sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų be priežasties. Nukentėjusysis, gydydamasis nuo patirtų sužalojimų tiek ligoninėje, tiek namuose patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, sutriko jo kasdienis gyvenimas, buvo 2 mėnesius rekomenduojama minkšto maisto dieta, ilgą laiką negalėjo išsižioti, normaliai valgyti, gerti, kalbėti. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, didelį fizinį skausmą gydantis sulaužytą žandikaulį bei kitus su tuo susijusius nepatogumus. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad dėl nusikalstamų veikų S. Z. patyrė neturtinę žalą. Tačiau prašoma priteisti 4000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas ne visiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl, teismo manymu, 500 Eur yra pakankama suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl iš kaltinamojo priteisiama 500 Eur neturtinė žala.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią V. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 10 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme nuo 2018-06-01 iki 2018-06-03, nuo 2019-09-11 iki 2019-09-13 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-09-13 iki 2019-10-10.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki įsiteisės nuosprendis nepakeistą.
Priteisti iš V. P. 256,43 Eur S. Z. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš V. P. 500 Eur nukentėjusiajam S. Z. neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje S. Z. ieškinį atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su V. P. marškinėliais, patalpintą saugoti į Vilniaus apsk. VPK (2018-11-16 kvitas serija BBB Nr. TRPK000758)– nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. P..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su S. Z. seilių pavyzdžiu, patalpintą saugoti į Vilniaus apsk. VPK (2018-11-16 kvitas serija BBB Nr. TRPK000758) - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam V. P. nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.