Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. S. 2019 m. balandžio 27 d. apie 20.20 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,37 promilių girtumas), buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia suėmęs ranka už kaklo ir dubens mažametį sūnų A. S. gimusį (duomenys neskelbtini), metė jį ant lovos, tuo nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą.

Iš kaltinamojo M. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 73-74, 78-79), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad su A. P. nesusituokę augina sūnų A. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Gyvena jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 27 d. vakare kambaryje mažametis sūnus A. S. jį ir savo mamą pavadino „debilais“, todėl dėl girtumo ir sūnaus įžeidimo susinervino, iš pykčio sugriebė sūnų viena ranka už drabužių ties krūtine, kita ranka už kelnių (už užpakalio) ir pakėlęs jį tyčia stipriai metė link už vieno metro esančios lovos. Sūnus ant lovos nukrito aukštielninkas, bandė giliai kvėpuoti. Sūnų metė stipriai, buvo viena ranka jį apglėbęs per kaklą ir tvirtai laikė. Suprato, kad jam skaudėjo, nes sūnus iš karto pradėjo verkti, rėkti ir išbėgo iš buto. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. P. parodė (b. l. 31-32), kad A. S. yra M. S. sūnus, vaikui šešeri metai. Kadangi sūnus prastai kalba, ji atsisakė leisti jį apklausti kaip liudytoją ar su juo atlikti bet kokius kitus veiksmus. Paaiškino, kad 2019 m. balandžio 27 d. jos sugyventinis M. S. iš darbo grįžo ryte, parsinešė alaus ir visą dieną gėrė. Vakare sugyventinis buvo apsvaigęs. Jie su sugyventiniu nekonfliktavo. Sugyventinis, įpylęs į puodelį alaus, davė jo atsigerti sūnui. Ji bandė M. S. sudrausminti, tačiau jis sakė, kad sūnus geriau valgys. Sūnus ketvirtį puodelio alaus išgėrė. Apie 20.20 val. sūnus juos pavadino ,,debilais“, todėl jį sudrausmino pasakydama, jam, kad taip kalbėti nemandagu. Tada sugyventinis supyko, pagriebė sūnui viena ranka už kaklo, kita ranka už kelnių dubens srityje (nugaroje) ir, pakėlęs jį nuo žemės apie pusę metro, tyčia metė ant lovos. Tuo metu kambaryje buvo tik jie trise. Sūnus stipriai mestas aukštielninkas nukrito ant lovos ir nuo smūgio net atšoko. Tėvas nesitaikė kur mesti sūnų, jį tiesiog sviedė ir vaikas atsitiktinai pataikė ant lovos. Nuo smūgio berniukui skaudėjo kaklą, nes jis pradėjo „gaudyti orą“, kaklas buvo paraudęs. Sūnus iš karto pradėjo verkti, susiėmė rankomis kaklą, pradėjo kažką šaukti ir išbėgo iš buto. Nubėgo pas kaimynę R. Z., kuri jį ramino ir iškvietė policiją. Netrukus atvykę policijos pareigūnai sulaikė M. S.. Sūnus trumpai paverkė ir nustojo, paraudimas ant kaklo netrukus praėjo, todėl į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytoja R. Z. parodė (b. l. 39-41), kad A. P. ir M. S. yra jos kaimynai, kurie augina bendrą sūnų A. S.. 2019 m. balandžio 27 d. vakare, apie 20.30 val. pas ją į butą atbėgo išsigandęs kaimynų vaikas A. S., kuris buvo apsiverkęs, sutrikęs, išsigandęs. Vaikas sakė, kad namuose girtas tėvas jį ranka suėmė už kaklo, smaugė ir pakėlęs už kaklo ir užpakalio trenkė ant lovos. Berniukui buvo paraudęs kaklas po smakru, bet jokių kitų sužalojimų nesimatė. Vaikas sakė, kad namuose girtas tėvas ir, kad jis bijo eiti į namus, todėl ji savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimą smurtą vaiko atžvilgiu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, tuo metu ant vaiko kaklo paraudimų jau nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. S. tiesioginio prisipažinimo, liudytojų A. P. bei R. Z. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 6-9, 13-17) patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);

pranešimo išrašas (b. l. 19-23), kuriame užfiksuota, jog 2019 m. balandžio 27 d. 20.29 d. val. gautas R. Z. pranešimas, jog pas ją atėjo kaimynų berniukas A. S., kuris skundėsi, kad neblaivus jo tėvas jį sumušė bei smaugė;

tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 27), kuriame užfiksuota, jog M. S. alkoholio kiekio matuokliu 2019 m. balandžio 27 d. 20.54 val. nustatytas 1,37 promilės girtumas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2019 m. balandžio 27 d. apie 20.20 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,37 promilių girtumas), buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia suėmęs ranka už kaklo ir dubens mažametį sūnų A. S. gimusį (duomenys neskelbtini), metė jį ant lovos. Nors nukentėjusiajam nepilnamečiui sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau, bylos duomenimis, vaikas jautė fizinį skausmą, buvo paraudęs kaklas po smakru jam skaudėjo. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nusikaltimas įrodytas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už M. S. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis M. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio, prašė leisti baudą mokėti dalimis (b. l. 83-85).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą mušdamas savo sūnų A. S., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametis, t. y. nesulaukęs keturiolikos metų amžiaus. Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis matyti, kad M. S. praeityje neteistas (b. l. 45-46), baustas administracine tvarka (b. l. 51-55), dirba (b. l. 57), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre ir psichiatro įskaitoje įrašytas nuo 2004 m. liepos 13 d. (b. l. 59), tačiau pagal 2019 m. gegužės 9 d. specialisto išvadą kaltinamajam teismo psichiatrijos ekspertizės atlikti netikslinga (b. l. 65). Bylos duomenimis dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, buvo išsigandęs. Civilinio ieškinio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės poziciją, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus jį charakterizuojančius duomenis, M. S., kaip pirmą kartą teisiamam, darbingo amžiaus, gaunančiam pastovias pajamas asmeniui, skirtina švelniausia straipsnio, numatančio atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurią kaltinamasis prašė leisti mokėti dalimis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau atsižvelgiant į bausmės paskirtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kas pratęsus baudos sumokėjimo terminą kaltinamasis turėtų realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių, vertinant ir tai, kad byloje nepateikta išsamių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo turtinę padėtį, M. S. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, t. y. 5 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis),

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 27 d. 21.00 val. iki 2019 m. balandžio 28 d. 18.45 val. (b. l. 67-68, 69), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam M. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2019 m. balandžio 27 d. 21.00 val. iki 2019 m. balandžio 28 d. 18.45 val. (1 parą) M. S. išbūtą laikinajame sulaikyme, jį prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti M. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti M. S., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese

Išaiškinti M. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.