Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2024-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-9592-488/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-19
Bylos Nr.
e2-9592-488/2024
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03426-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ineta Baliukaitytė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
I. M., V. M.
Trečiasis asmuo
M. P., D. P.
Advokatai
Algirdas Biguzas
Kategorijos
  • 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-9592-488/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03426-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Vitkauskienei,

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. V., atsakovei I. M., jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui, tretiesiems asmenims M. P. ir D. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. M., tretiesiems asmenims M. P. ir D. P., dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipdamasis į teismą su ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovei I. M. (toliau – ir atsakovė) motinos valdžią nepilnametės dukters L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės dukrai materialinį išlaikymą 150 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki jos pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos, šią sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, 3) nustatyti nepilnametės L. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ( rūpybos) nustatymo su laikinaisiais globėjais M. P. ir D. P., nustatyti nepilnametės L. M. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ( rūpybos) nustatymo, laikinuosius globėjus M. P. ir D. P..

2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovė paaiškino , atsakovė I. M. yra nepilnametės L. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina Nepilnametės tėvas nenustatytas. 2024-01-11 globos centro specialistams lankantis šeimynoje „(duomenys neskelbtini)“ (kur nuo (duomenys neskelbtini) buvo globojamos nepilnametė mama su kūdikiu), I. M. specialistams išsakė savo norą, kad jos dukra L. būtų įvaikinta, nes ji, sulaukusi pilnametystės, ketina kurti šeimą. Tam mažametis vaikas jai trukdys, bus per didelė našta. Ji vengė prižiūrėti dukrą, būdama su vaiku budavo irzli, nervinga ir pikta, o mamai prisiartinus prie mažametės nepilnametė tapdavo nerami ir verkdavo. (duomenys neskelbtini) I. M. atvyko į Globos centrą ir pateikė raštišką pageidavimą, kad jos dukra būtų įvaikinta. 2024-01-24 šeimyna „(duomenys neskelbtini)“ raštu kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių nurodydami, kad (duomenys neskelbtini) I. M. buvo gydyta Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje, jai nustatytos diagnozės F92.8 (kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai), F70.8 (lengvas protinis atsilikimas ir kiti elgesio sutrikimai) bei Z61.8 (kiti vaikystėje patirti neigiami įvykiai), o (duomenys neskelbtini) nepilnametei nustatytas neįgalumas. I. M. stokoja socialinių įgūdžių, negali ir negeba tinkamai rūpintis dukra, tenkinti jos poreikių. Ji nurodė, kad ateities su dukra nesieja, kadangi turi draugą su kuriuo planuoja kurti šeimą. 2024-01-29 Šiaulių m. savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė raštą Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nurodydami, kad šeimyna „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos tinkamos sąlygos globotinei L. M., tačiau tuose pačiuose namuose yra globojama ir mažametės mama I. M., kuri paskutiniu laiku vengia rūpintis dukra, teigia, kad vaikas ją erzina ir trukdo. Nuo 2024- 01-11 šeimynos dalyviams ir nepilnametei motinai buvo teikiama intensyvi pagalba, sudarytas individualus pagalbos planas, I. M. lankėsi pas psichologą . Siekiant stiprinti motinos ir dukters ryšį, I. M. lankosi pas psichologą, jai buvo teikiamos koordinatoriaus paslaugos. 2024-02-01 į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi nepilnametė I. M. pateikdama raštišką paaiškinimą, kad yra apsisprendusi neauginti savo dukros, nejaučia su dukra emocinio ryšio ir sutinka gyventi atskirai nuo dukros. 2024-02-02 šeimyna „(duomenys neskelbtini)“ raštu kreipėsi į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių nurodydami, kad dėl nepilnametės motinos I. M. negatyvaus nusiteikimo, neadekvataus elgesio vaiko atžvilgiu ir išreikšto prašymo jog L. būtų globojama kitoje šeimoje yra kreiptasi dėl skubaus laikinojo globėjo pakeitimo mažametei L. M.. (duomenys neskelbtini)buvo atlikta mažametės L. M. globos peržiūra.. Įvertinus visą gautą informaciją priimtas sprendimas, kad nors globėjai tinkamai vykdo savo pareigas, tačiau siekiant apsaugoti mažametę L. M. yra reikalinga kreiptis dėl kito laikinojo globėjo parinkimo. 2024-02-29 Panevėžio m. savivaldybės mero potvarkiu L. M. laikinais globėjais paskirti M. P. ir D. P.. Mažametę L. M. apgyvendinus pas laikinus globėjus Panevėžyje, buvo pakartotinai įvertintas I. M. pagalbos poreikis, sudarytas pagalbos planas atsižvelgiant į I. M. motinystės gebėjimų tobulinimą, motinos ir vaiko ryšio stiprinimą, vaiko ir mamos susitikimų užtikrinimą. I. M. lankė Tėvystės mokymus, lankė psichologo konsultacijas, mergina buvo konsultuojama Globos centro specialistų, buvo organizuojami 4 susitikimai su dukra. 2024-06-14 I. M. pakartotinai raštu nurodė, kad savo dukros auginti neketina ir nori, kad dukra augtų globėjų arba įtėvių šeimoje (duomenys neskelbtini) I. M. tapusi pilnamete jau sekančią dieną išvyko gyventi pas sužadėtinį Jonavoje. Ji nurodė, kad nenori auginti savo dukros, nes jai per sunku ir ji kol kas nenori turėti vaikų, o L. yra pripratusi prie globėjų, todėl tegul ir toliau gyvena jų šeimoje. 2024-06-25 registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Buvo atliekamas mažametės L. M. situacijos vertinimas. Kadangi mažametė nuo (duomenys neskelbtini)gyveno laikinų globėjų namuose, kur yra užtikrinami jos interesai, todėl vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nes nustatytas rizikos veiksnys: 25.2.2. vaikas patyrė ir (ar) patiria kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą; Vaiko motina I. M., gim. (duomenys neskelbtini), sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini). Ji pakartotinai raštu 2024-06-14 pateikė savo atsisakymą auginti savo mažametę dukrą L. M.. Mažametei L. M. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa šeimoje pas D. ir M. P.. Šeimoje dėl netinkamos vaiko priežiūros pažeidimų nenustatyta. Globėjai užtikrina vaiko poreikius, interesus, saugumą, vystymąsi, sveikatos priežiūrą. 2024-07- 22 atvejo vadybos posėdžio metu I. M. nurodė, kad jos nuomonė dėl mažametės dukros L. M. nepasikeitė – ji nenori ir neketina dukters auginti, nejaučia jai meilės ir kitų šiltų jausmų, negalvoja apie dukrą, nesidomi ja ir jos sveikata. Buvo dėtos visos įmanomos pastangos siekiant ugdyti I. M. gebėjimus, sulaukus pilnametystės savarankiškai rūpintis dukra, tačiau pati atsakovė nedėjo pastangų ir nebuvo suinteresuota auginti savo dukrą. L. M. (duomenys neskelbtini) sueis 2 metai. Laikinieji globėjai yra įrašę mergaitę į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kurį mergaitė pradės lankyti 2024 m. rugsėjo mėnesį. Įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, išlaidos higienos priemonėms įgyti, laisvalaikiui. Mergaitė yra ypatingai mažo amžiaus, todėl apranga dėl spartaus augimo ir vystymosi turi būti nuolat atnaujinama keičiant visų sezonų rūbus, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas mergaitės aprangai, avalynei atnaujinti. Vaikui reikia pirkti vaistus, vitaminus, nepilnametei turi būti patenkintas poreikis į būstą, maistą, aprangą ir laisvalaikį. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaiką. Vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Valstybės mokama Vaiko išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti mažesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, kuris nuo 2024-01-01 yra 55 Eur. Valstybė, išlaikymo negaunantiems vaikams, moka 99 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoką. SODRA mokama vaiko išlaikymo išmoka lygi teismo sprendimu nustatytam vaiko išlaikymo dydžiui, todėl priteisus mažesnį išlaikymą, nei yra nustatyta Vaiko išlaikymo išmoka, vaikas negalėtų gauti maksimalios, valstybės mokamos išmokos. Atsakovė I. M. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Mokinių ir Studentų registro duomenimis niekur nesimoko ir nestudijuoja, nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) registruota Užimtumo tarnyboje, o nuo (duomenys neskelbtini) jai nustatytas 45 proc. dalyvumo lygis dėl F70.1 (Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo). SODRA duomenimis, I. M. pajamas sudaro šalpos neįgalumo pensija ir vienišo asmens išmoka. 2024-02-29 mero potvarkiu nepilnametės L. M. laikinais globėjais paskirti M. ir D. P.. 2024-03-15 mažametė buvo aplankyta laikinųjų globėjų šeimoje ((duomenys neskelbtini) o 2024-07-01 atlikta globos peržiūra ((duomenys neskelbtini) Abiem atvejais nustatyta, kad P. namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos mažametei, ji yra viskuo pilnai aprūpinta, mergaitės sveikata yra gera, raidos sutrikimų nepastebėta. Tačiau globos pradžioje buvo pastebėti mergaitės emocijų sutrikimai, kuriuos psichologas įvertino, kaip galimo praeityje patirto smurto pasekmes. Įvertinus visą gautą informaciją priimtas sprendimas tęsti mažametės L. M. globą D. ir M. P. šeimoje.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė bet teismo posėdyje nurodė, kad jis su ieškiniu dalyje dėl jo teisių apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu sutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, jog atsakovė nepilnametės dukters I. gyvenime ir auklėjime atsisakė dalyvauti iš šiuo metu nedalyvauja ir nedalyvauja, su nepilnamete dukra jokių ryšių nepalaiko. Atsakovė nedalyvauja vaiko gyvenime, nesidomi ir nesirūpina jo ugdymu bei sveikata. I. M. VTAS skyriaus specialistams nurodė, kad neketina dukra rūpintis, jos prižiūrėti, su ja bendrauti.

4. Atsakovė atstovas advokatas Algirdas Biguzas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju neterminuotas tėvų valdžios apribojimas būtų per griežta priemonė, nes motina yra jauno amžiaus, jos turtinė padėtis sunki. Ji gal nevisiškai suvokia galimas pasekmes. Gal tikslingiau butų taikyti vaiko atskyrimo nuo motinos institutą

5. Tretieji asmenys M. P. ir D. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Jie teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu. Pas juos L. M. gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Jau adaptavosi, priprato, su abiem palaiko emocinį kontaktą. Jie mergaite rūpinasi, jie ją ugdo ir su tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Jie neprieštarauja, kad motina su mergaite susitiktų, bet motina to padaryti niekada jokio noro nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

6. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina. L. M. tėvas nenustatytas.

8. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad jis su ieškiniu dalyje dėl jo teisių apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu sutinka. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, jog atsakovė nepilnametės dukters I. gyvenime ir auklėjime atsisakė dalyvauti iš šiuo metu nedalyvauja ir nedalyvauja, su nepilnamete dukra jokių ryšių nepalaiko. Atsakovė nedalyvauja vaiko gyvenime, nesidomi ir nesirūpina jo ugdymu bei sveikata. I. M. VTAS skyriaus specialistams nurodė, kad neketina dukra rūpintis, jos prižiūrėti, su ja bendrauti.

9. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

10. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio 2 dalimi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams.

11. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių I. M. negali vykdyti tėvo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovė I. M. savo pareigų nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad visiškai nedalyvauja dukros gyvenime, yra visiškai nusišalinus nuo jos priežiūros, nesirūpina jos ugdymu ir lavinimu, nesiekia auginti dukros, ja rūpintis ir prižiūrėti. Ji teismo posėdyje nurodė, kad toks jos apsisprendimas šiuo metu yra kategoriškas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė šiuo metu ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu ar siektų jį susigrąžinti į šeimą. Priešingai, ji kategoriškai nurodė, kad neketina dukra rūpintis, jos prižiūrėti, su ja bendrauti. Šiuo metu ji kuria santykius su kitu asmeniu, kuris nėra dukros I. tėvas, ketina su juo gyventi ir yra nuo jo nėščia.

12. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad mažametės L. M. motina nesirūpina, nesidomi vaiku, nesirūpina jos auklėjimu ir sveikatos priežiūra, neteikia dukrai išlaikymo bei kitaip nevykdo savo kaip motinos valdžios – yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo ir šias pareigas yra perleidusi laikiniems dukros globėjams, artimiausiu metu savo elgesio keisti neketina ir nesiima realių veiksmų dėl dukros teisės augti biologinėje šeimoje užtikrinimo. I. M. net 4 kartus (2024-01-22, 2024-02-01, 2024-06-14, 2024-06-25) raštu yra išsakiusi savo nuomonę, kad neplanuoja dukros auginti, jų nesieja emocinis ryšys, todėl mergaitei bus geriau globėjų arba įtėvių šeimoje. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad I. M. pagalba buvo teikiama nuo to momento, kai paaiškėjo neigiama mamos reakcija į dukrą: nuo 2024-01-11 šeimynos dalyviams ir nepilnametei motinai buvo teikiama intensyvi pagalba, sudarytas individualus pagalbos planas. Siekiant stiprinti motinos ir dukters ryšį, I. M. lankėsi pas psichologą, jai ir šeimynos dalyviams buvo teikiamos koordinatoriaus konsultacijos. Mažametę L. M. apgyvendinus pas laikinus globėjus Panevėžyje, buvo pakartotinai įvertintas I. M. pagalbos poreikis, sudarytas pagalbos planas atsižvelgiant į I. M. motinystės gebėjimų tobulinimą, motinos ir vaiko ryšio stiprinimą, vaiko ir mamos susitikimų užtikrinimą. I. M. lankė Tėvystės mokymus, lankė psichologo konsultacijas, mergina buvo konsultuojama Globos centro specialistų, buvo organizuojami susitikimai su dukra. Nuo 2024-06-27 I. M. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, tačiau 2024-07-22 vykusio posėdžio metu I. M. nurodė, kad jos nuomonė dėl mažametės dukros nepakeitė – ji nenori ir neketina dukters auginti, nejaučia jai meilės ir kitų šiltų jausmų, negalvoja apie dukrą, nesidomi jos sveikata, bet priims socialinę pagalbą susijusią su jos asmeniniais poreikiais t. y. dėl socialinių išmokų gavimo, eilės į socialinį būstą ir kt. I. M. sąmoningai atsisako auginti savo mažametę dukrą. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą galima teigti, kad I. M., suprasdama savo veiksmų pasekmes, atsisako auginti savo mažametę dukrą.

13. CK 3.180 str. 1 d. nuostatų kontekste darytina išvada, kad šioje situacijoje yra du savarankiški pagrindai apriboti atsakovės valdžią dukros atžvilgiu: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; 2) nesirūpina vaiku.

14. Teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, jog padėtis greitu laiku gali pasikeisti, nes I. M. tiek žodžiu, tiek raštu ne kartą yra patvirtinusi savo apsisprendimą, todėl yra pagrindas I. M. motinos valdžią nepilnametės L. M. atžvilgiu apriboti neterminuotai.

15. Atsakovės elgesys vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą šioje situacijoje nėra, todėl konstatuotina, kad atsakovės kaltė įrodyta, nes jis vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir juo rūpintis (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovės I. M. atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

16. Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

17. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

18. Taigi atsakovei, net ir po neterminuoto motinos valdžios apribojimo išlieka teisė bendrauti su dukra, o pakeitus savo apsisprendimą, atkūrus emocinį ryšį su dukra ir sudarius tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis savo biologinėje šeimoje, pradėjus vaiku tinkamai rūpintis, įstatymas numato teisę atsakovei kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo

Dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo

19. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

20. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

21. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir esant sunkiai tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas nepilnamečiam vaikui neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.

23. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad L. M. (duomenys neskelbtini) sueis 2 metai. Laikinieji globėjai yra įrašę mergaitę į lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kurį mergaitė pradės lankyti 2024 m. rugsėjo mėnesį. Įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, išlaidos higienos priemonėms įgyti, laisvalaikiui. Mergaitė yra ypatingai mažo amžiaus, todėl apranga dėl spartaus augimo ir vystymosi turi būti nuolat atnaujinama keičiant visų sezonų rūbus, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas mergaitės aprangai, avalynei atnaujinti. Vaikui reikia pirkti vaistus, vitaminus, nepilnametei turi būti patenkintas poreikis į būstą, maistą, aprangą ir laisvalaikį.

24. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

25. Valstybės mokama Vaiko išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti mažesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, kuris nuo 2024-01-01 yra 55 Eur. Valstybė, išlaikymo negaunantiems vaikams, moka 99 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoką. SODRA mokama vaiko išlaikymo išmoka lygi teismo sprendimu nustatytam vaiko išlaikymo dydžiui.

26. A. I. M. 2024-06-24 sulaukė pilnametystės, Mokinių ir Studentų registro duomenimis niekur nesimoko ir nestudijuoja, nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) registruota Užimtumo tarnyboje, o nuo (duomenys neskelbtini) jai nustatytas 45 proc. dalyvumo lygis dėl F70.1 (Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo). Jos pajamas sudaro šalpos neįgalumo pensija ir vienišo asmens išmoka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes,s į šias aplinkybes, teismų praktiką ir nepilnametės L. M. interesus, iš atsakovės I. M. nepilnametei dukrai priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.(CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.) Vaiko išlaikymo lėšų ir turto administratoriais uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos ( rūpybos ) skirtini laikinieji globėjai. (CK 3.275str.)

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

27. Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 str. 2 d. reglamentuota, kad teismui patenkinus ieškinį, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 str. numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

28. 2024-02-29 mero potvarkiu nepilnametės L. M. laikinais globėjais paskirti M. ir D. P.. P. namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos mažametei, ji yra viskuo pilnai aprūpinta, mergaitės sveikata yra gera, raidos sutrikimų nepastebėta, Globos pradžioje buvo pastebėti mergaitės emocijų sutrikimai. Įvertinus visą gautą informaciją priimtas sprendimas tęsti mažametės L. M. globą D. ir M. P. šeimoje. (CK 3.251 str., 3.253 str., 3.254 str., 3.255 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista. Atsakovei byloje buvo teikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnametės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ( rūpybos) nustatymo su laikinaisiais globėjais M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ( rūpybos) nustatymo, laikinuosius globėjus M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ineta Baliukaitytė