Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-2011

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2011 m. sausio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo ir išteisintojo V. Z., gimusio 1968-12-29, Vilniaus m., a.k. (duomenys neskelbtini) lenko, LR piliečio, vedusio, aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys pakeisti)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisto, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. iš kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. J. iš kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. privataus kaltinimo skundu kaltino K. J. padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d., 155 str. 1 d. už tai, kad šis 2009-06-10, apie 10.20 val., UAB „(duomenys pakeisti)“ patalpose, esančiose Kalvarijų g. 149, Vilniuje panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė smūgius rankomis ir kojomis į kairę koją, į kairę ranką, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tyčia suduodamas smūgius sugadino jo nedidelės vertės turtą- sudaužė vaizdo kameros skystųjų kristalų ekraną, padarydamas 190 Lt žalą, įžeidė jo garbę ir orumą necenzūriniais keiksmais, tuo jį paniekino ir pažemino.

K. J. privataus kaltinimo skundu kaltino V. Z. padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 2 d. už tai, kad šis 2009-06-10 apie 10.20 val., UAB „(duomenys pakeisti)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje rodydamas nepadorius gestus ir vadindamas įžeidžiančiu žodžiu (vyrišku lytiniu organu), įžeidė jo garbę ir orumą, tuo jį paniekino ir pažemino.

Pirmosios instancijos teismas K. J. iš kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d. išteisino jam nepadarius veikų turinčių šių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas V. Z. iš kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. išteisino jam nepadarius veikų turinčių šių nusikaltimų požymių.

Apeliaciniu V. Z. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl K. J. priimto išteisinamojo nuosprendžio. Privatus kaltintojas nurodo, kad apylinkės teismas priėmė neteisingą nuosprendį, klaidingai nustatė įvykio aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus, dėl to padarė klaidingas išvadas dėl K. J. veiksmų kvalifikavimo. Dėl K. J. neteisėtų veiksmų jam buvo padarytos dvi poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, viena kairiajame dilbyje bei odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Apeliantas nurodo, kad dėl patirto sumušimo jis patyrė stresą, nepatogumus, išgyvenimus. Dėl K. J. sudaužyto jo vaizdo kameros skystųjų kristalų ekrano, apeliantas patyrė 190 Lt turtinę žalą. Dėl 2008-06-10 UAB „(duomenys pakeisti)“ patalpose patirto paniekinimo, pažeminimo bei sumušimo apeliantas patyrė fizinį skausmą, susijaudinimą, išgyvenimus ir depresiją, dvi savaites po įvykio buvo itin neramus, skaudėjo galvą, kankino nerimas ir nemiga. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Lt. Apylinkės teismas nesugebėjo tinkamai įvertinti apelianto pateiktų įrodymų dėl K. J. kaltės. V. Z. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį K. J. atžvilgiu, priimti naują nuosprendį, pripažinti jį kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 3 d. Priteisti iš K. J. turtinę 190 Lt dydžio turtinę žalą, 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje privatus kaltintojas V. Z. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis K. J. - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmestinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. (LR BPK 328 str. 4 p.)

Pirmosios instancijos teismas teisingai išteisino K. J. iš kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Privatus kaltintojas V. Z. prašo nuteisti K. J. pagal LR BK 140 str. 1 d. už tai, kad pastarasis sudavė smūgius rankomis ir kojomis į kairiąją koją, į kairę ranką, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pagal LR BK 155 str. 1 d. už tai, kad K. J. įžeidė V. Z. garbę ir orumą necenzūriniais keiksmais, tuo jį paniekino ir pažemino, pagal LR BK 187 str. 3 d. už tai, kad K. J. tyčia suduodamas smūgius sugadino V. Z. nedidelės vertės turtą – sudaužė vaizdo kameros skystųjų kristalų ekraną, padarydamas 190 Lt žalą.

LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas. Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. V. Z. padaryti sužalojimai – kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. G 2354/09 (01) dvi poodinės kraujosruvos kairiame žaste, viena poodinė kraujosruva kairiame dilbyje bei odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, galėjo būti padaryti bandant uždaryti duris, kurių uždaryti jis pats neleido. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. Z. parodymus, kad prieš jį K. J. tyčia naudojo fizinį smurtą, patvirtino liudytojas D. M., kuris yra susijęs darbo santykiais su V. Z., be to ir jo atvykimo į patalpą motyvai teismui pagrįstai sukėlė abejonių, kadangi jokių oficialių reikalų jis neturėjo, yra įrodymų, kad kartu su V. Z. buvo atvykęs ne pirmą kartą, kas teismui kėlė pagrįstas abejones jo parodymų objektyvumu. Akivaizdu, kad liudytojas D. M. kartu su V. Z. į UAB „(duomenys pakeisti)“ patalpas vyko ir užėjo į vidų žinodamas V. Z. tikslą filmuoti darbuotojus. Be to, kiti byloje apklausti liudytojai aplinkybių, kad K. J. tyčia naudojo smurtą V. Z. atžvilgiu, nepatvirtino. Taigi nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., sudėties.

LR BK 155 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasis į žmogaus garbę ir orumą. Nukentėjusysis yra asmuo, suvokiantis, kad yra žeminamas. Įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Pasak V. Z., K. J. jį įžeidė žodžiu. Įžeidžiant žodžiu nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. V. Z., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jam tik pasakius- pone Kajetonai, ar galiu paklausti, šis iš karto pradėjo mojuoti rankomis, bandė išmušti filmavimo kamerą, nors jis nefilmavo ir laikė ją pakabinęs ant kaklo. Po to į jo klausimus K. J. nieko neatsakė, tik pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. K. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. Z. sakė, kad nori kažko paklausti, šaipėsi iš jo, todėl supykęs galėjo pasakyti jo atžvilgiu kažką negero, tačiau keiksmažodžių jis nenaudojo, žodį „brys“ vartojo varydamas jį iš kabineto, o ne norėdamas įžeisti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad žodis „brys“, pavartotas K. J., nelaikytinas įžeidimu ar noru pažeminti V. Z., kadangi pagal prasmę jis verstinas „lauk“ ar panašiai ir buvo naudojamas tikslu išprašyti V. Z. iš patalpos ir nutraukti filmavimą, kaip ir kiti jo pavartoti keiksmažodžiai. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiukščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas, pavyzdžiui, spjūvis į veidą, tampymas už nosies ir panašiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje yra pasisakęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (2K-385/2005). Nagrinėjamu atveju žodis „brys“ niekaip neatitinka įžeidimo turinio. Juolab, įžeidimo nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Byloje įrodyta, kad K. J. norėjo išprašyti V. Z. iš kabineto, jis nesiekė pastarojo įžeisti. K. J. tikslas buvo neleisti savęs filmuoti, ką jis aiškiai pasakė V. Z., tačiau šis savo veiksmų nenutraukė. K. J. pagrįstai išteisintas iš LR BK 155 str. 1 d., kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje, požymių.

LR BK 187 str. 3 d. numatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šio baudžiamojo nusižengimo dalykas yra bet koks svetimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Būtini objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti dviem alternatyviais veiksmais: turto sunaikinimu arba sugadinimu. Turto sugadinimas tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, filmavimo kamera, priklausanti V. Z., iš tiesų buvo sugadinta. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia, tiesiogine ar netiesiogine. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba sąmoningai leidžia joms kilti. Tačiau neginčijamų įrodymų, kad tai padarė būtent K. J., byloje nėra. Esant abejonėms, jomis negalima remtis grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį ir jos turi būti vertinamos kaltinamojo, šiuo atveju išteisintojo, naudai. Taigi K. J. pagrįstai išteisintas iš LR BK 187 str. 3 d., kadangi jis nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto šiame straipsnyje, požymių.

Be to, kolegija vertina byloje apklaustų liudytojų parodymus. Liudytojas R. Z. parodė, kad V. Z. buvo bendrovės direktoriumi, po to jam tapo žinoma, kad pastarasis įkūrė savo bendrovę, ėmė iš „(duomenys pakeisti)“ prekes ir pigiai parduodavo savo bendrovei, darė nuostolius, todėl iš direktoriaus pareigų jį atleido. Nuo to laiko V. Z. pradėjo prieš jį psichologinį terorą, nuolat vaikšto į bendrovę ir reikalauja dokumentų, bandė jį supykdyti su dukra D. D., kai tas nesigavo, supykdė su žmona, su kuria jis skiriasi teisme. V. Z. pastoviai ateina į bendrovę, filmuoja be žmonių sutikimo, nuolat rašo skundus į įvairias institucijas, iškėlė teismuose virš 22 bylų, tokio jo psichologinio smurto neatlaikė buvę bendrovės direktoriai, todėl jis paprašė savo seną pažįstamą K. J. būti „(duomenys pakeisti)“ direktoriumi, šis sutiko, dėl to užsitraukė V. Z. nemalonę. Iš liudytojos D. D. parodymų seka, kad V. Z. yra jos brolis, tarp jų santykiai buvo normalūs, kol ji nesutiko padėti broliui užvaldyti visą tėvo R. Z. verslą. 2009-06-10 ji buvo UAB „(duomenys pakeisti)“ patalpose, matė, kaip atėjo V. Z. ir D. M., pirmasis užėjo į kabinetą pas K. J., kur buvo ir jos tėvas R. Z.. V. Z. įteikė kažkokį dokumentą K. J., šis pasirašė, po to tėvas ir V. Z. pasikėlė į antrą aukštą. Vėliau ji išgirdo triukšmą, pamatė kaip K. J. ir V. Z. tampo kažkokį popierių, antrasis šaukia ką jūs darote, K. J. bandant uždaryti duris, V. Z. įkišo į tarpdurį koją ir neleido to padaryti, pats laikė virš galvos vaizdo kamerą ir filmavo, nors to nedaryti prašė K. J.. Jokio smurto prieš V. Z. K. J. nenaudojo, tik prašė išeiti ir nefilmuoti, nesikeikė. Liudytojas G. T. parodė, kad dirba UAB „(duomenys pakeisti)“ vadybininku, K. J. yra direktorius, žino, kad V. Z. yra akcininkas, kuris dažnai užeina į patalpas, filmuoja dokumentus ir prekes, 2009-06-10 jis buvo patalpose, matė kaip iš V. Z. K. J. paėmė dokumentus, po to pirmasis išėjo su tėvu iš patalpų. Po to išgirdo kaip K. J. prašo išeiti V. Z. iš patalpų ir nefilmuoti, girdėjo riksmus, suduodamų smūgių garsų negirdėjo. Matė kaip V. Z. įkišo koją tarp durų ir neleido jų uždaryti, laikė kamerą virš galvos ir filmavo, niekas prieš jį smurto nenaudojo. Jam bandant uždaryti duris, to daryti V. Z. neleido, šaukė, kad jo nemuštų ir nespardytų, nors to niekas ir nedarė. Liudytoja J. R. parodė, kad dirba UAB „(duomenys pakeisti)“ buhaltere, V. Z. buvo šios bendrovės direktorius. Kai jį atleido iš darbo, tai jis pastoviai ateidavo į patalpas, viską filmuodavo, nors ji nesutikdavo būti filmuojama ir to prašydavo. 2009-06-10 ryte ji būdama kabinete išgirdo triukšmą, V. Z. rėkė, kad jo nemuštų, vėliau ji kalbėjosi su vadybininku, šis sakė, kad V. Z. buvo įkišęs koją tarp durų, neleido jų uždaryti ir rėkė, kad jo nemuštų, ji konflikto nematė, muštynių garsų negirdėjo. Liudytojas T. J. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys pakeisti)“ teisininku. 2009-06-10 ryte matė, kaip atėjęs V. Z. su jam nepažįstamu asmeniu, kažką padavė K. J., po to iš patalpų išėjo. Po kažkiek laiko V. Z. sugrįžo, išgirdo, kaip K. J. prašo jo nefilmuoti ir išeiti iš patalpų, šis sakė K. J. „nu jūs ir duodat“, todėl išėjo žiūrėti kas vyksta. K. J. jį ir vadybininką paprašė padėti V. Z. iš patalpų išvesti, joks smurtas prieš V. Z. naudojamas nebuvo, šis viską filmavo, jis paprašė, kad jo nefilmuotų, V. Z. pradėjo rėkti, kad jo nemuštų, nors to niekas ir nedarė.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. Z. spręsdamas turtinio pobūdžio ginčus UAB „(duomenys pakeisti)“ patalpose ne vieną kartą filmavo patalpas, bendrovės darbuotojus, kas pagrįstai kėlė jų nepasitenkinimą, kadangi tai jis darydavo negavęs jų sutikimo ir net prieštaraujant, kad taip būtų daroma. V. Z. veiksmai vertintini kaip provokuojantys.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesugebėjo peržiūrėjęs vaizdo ir garso įrašą tinamai jo įvertinti. Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo įrašo analizės patikimumu. Pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nustatė, jog šis yra neinformatyvus, kadangi filmuojantis asmuo filmuoja grindis, batus, duris, filmuojamų asmenų veidų ir veiksmų praktiškai nematyti, iš dalies matyti, kad vyksta susistumdymas tarp K. J. ir filmuojančio asmens, pirmasis bando uždaryti duris, galima spėti, kad V. Z. neleidžia jų uždaryti, po to įrašas baigiasi. Iš įrašo garso girdėti, kaip K. J. liepia V. Z. nefilmuoti, vartoja rusiškus žodžius „brys“, kelis kartus keikiasi rusiškai. Iš esmės visos šios aplinkybės yra patvirtintos kita bylos medžiaga, privataus kaltintojo, išteisintojo, liudytojų parodymais. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įrašas yra neinformatyvus.

Privatus kaltintojas skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šis jo teiginys yra niekuo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus.

Apeliantas skunde nurodo, kad 2008-06-10 jis atvyko į UAB „(duomenys pakeisti)“, tikslu gauti patvirtintą 2009-03-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, kitus dokumentus, įteikti savo 2009-06-08 prašymą dėl 2009-06-30 UAB „(duomenys pakeisti)“ visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės. Dėl dokumentų kreipėsi į K. J., kalbėjo su juo mandagiai, tačiau pastarasis su apeliantu elgėsi itin nepagarbiai ir grubiai, neatsakė nė į vieną klausimą, panaudojo smurtą. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad V. Z., siųsdamas UAB „(duomenys pakeisti)“ direktoriui įvairius užklausimus, imitavo neva skubius ir svarbius veiksmus, iš bylos matyti, kad apeliantui 2009-03-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo patvirtintas nuorašas buvo išsiųstas. Be to, iš 2009-05-15 UAB „(duomenys pakeisti)“ l.e. direktoriaus pareigas K. J. rašto matyti, kad 2009-03-30 V. Z. su antstoliu G. P. buvo atvykęs į UAB „(duomenys pakeisti)“ ir pasirašytinai gavo metinį pranešimą, balansą ir pelno paskirstymo projektą. Be to, 2009-03-06 rašte V. Z. žadėjo balsuoti raštu, užpildant Bendrąjį balsavimo biuletenį, tačiau to nepadarė. V. Z. savo 2009-06-08 prašymą įteikė K. J. 2009-06-10 pasirašytinai. Apelianto argumentas, kad buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra K. J. kaltės įrodymas.

Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad posėdžio sekretorė netinkamai fiksavo proceso dalyvių duotus parodymus. Pažymėtina, kad posėdžio protokolas yra pasirašytas posėdžio sekretorės ir teisėjo, abejoti jo pagrįstumu ar tinkamumu kolegijai nėra jokio pagrindo. Dauguma pastabų dėl protokolo, kurias teisėjas prijungė, iš esmės yra atkartojančios protokolą, tačiau užrašytos pažodžiui, taigi esmės nekeičia. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas, išteisinęs K. J. iš kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 3 d. jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo požymių, V. Z. civilinį ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. LR BPK 115 str. 3 d. imperatyviai nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje K. J. išteisintas iš kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 3 d. jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ne atmesti civilinį ieškinį, bet palikti jį nenagrinėtu, nes kitaip užkertamas kelias ateityje pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. (LR BPK 328 str. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio: panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria V. Z. civilinis ieškinys atmestas, šią nuosprendžio rezoliucinę dalį išdėstyti taip: V. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.