Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, gynėjui advokatui Kęstučiui Šlitui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. R., gim. 1974 m. rugsėjo 14 d. Kaune, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, teistas 1995 m. gruodžio 11 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. 3 m. laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas; teistas 2000 m. spalio 18 d. pagal 1961 m. BK 246 ¹ str. 1 d. 1 m. pataisos darbų su atėmimu teisės 3-jus metus vairuoti transporto priemones; teistumai išnykę, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 140 str.1 d. ir, išnagrinėjusi bylą. kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., 2005 m. lapkričio 20 d. apie 10 val., M. B. namuose, esančiuose P. kaime, P. rajone, bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu, šiam mirus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl pinigų, metu, tyčia kumščiais suduodamas nukentėjusiai D. B. smūgius į veidą, spardydamas į nugarą bei juosmenį ir taip bendrais su asmeniu, prieš kurį byla šiam mirus nutraukta, veiksmais, sudavęs jai ne mažiau aštuoniolikos smūgių, padaręs nukentėjusiai D. B. kraujosruvas odoje, kairės akies voke, kairiame antakyje, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, abiejose nugaros pusėse, abiejose juosmens pusėse, kairėje blauzdoje bei, sukėlęs jai lengvos formos trauminę galvos smegenų ligą, tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusios D. B. sveikatą.

Be to, R. R., tuo pat metu ir toje pat vietoje, t.y. 2005 m. lapkričio 20 d. apie 10 val., M. B. namuose, esančiuose P. kaime, S. seniūnijoje, P. rajone, bendrais su asmeniu, prieš kurį ikiteisminis tyrimas, šiam mirus, nutrauktas, veiksmais, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavęs M. B. kumštimis į veidą, ištempęs jį iš lovos ant grindų ir, spardant į įvairias kūno vietas, keliais užšokant jam ant krūtinės, užverčiant medinį stalą, stalviršio dalimi suduodant į galvą ir krūtinę, buteliu smogiant per galvą ir taip bendrais su asmeniu, prieš kurį, šiam mirus, byla nutraukta, veiksmais padarius M. B. kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje ir plaštakoje, dešinėje blauzdoje, netiesioginiais lūžiais sulaužius kairės pusės III-VIII-ą ir dešinės pusės II-VII-ą šonkaulius, padarius poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, sumušimus su galvos, veido minkštųjų audinių bei kairiojo smilkinkaulio raumens kraujosruvomis, viršutinio dešinio I-ojo danties panirimą, viršutiniojo kairio I-ojo danties vainiko lūžimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio smilkinio srityje, kaktoje, kairėje ausyje, odos nubrozdinimus kaktoje ir kairiajame smilkinyje, muštines žaizdas dešinės akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelyje ir lūpų gleivinėje bei sunkų galvos smegenų sukrėtimą, kuris ir buvo mirties priežastimi, tyčia nužudė M. B..

Kaltinamasis R. R., duodamas parodymus teisme, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad, supykęs ant nukentėjusios D. B. už tai, jog ši pavogė iš automobilio jo 50 lt, atėjo pas ją į namus ir kelis kartus sudavė jai ranka per veidą, numetė ją ant grindų ir jai gulinčiai dar keletą kartų sudavė ir įspyrė. Iš viso į veidą D. B. jis sudavė 3-4 smūgius, o nutempęs ją ant grindų, dar ir 4 - 5 kartus jai įspyrė į sėdmenis, tačiau jokio smurto nenaudojo prieš M. B. ir M. B. apgynė nuo J. T. prieš jį vartoto smurto. D. B. atidavus jam apie 30 lt, jis išvažiavo pirkti alaus, o J. T. pasiliko. Jam sugrįžus, D. B. pasakė, kad M. B. blogai. Matė, kad M. B. yra miręs.

Faktiniai duomenys byloje rodo, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo, t.y. 2005 m. lapkričio 22 d., kaltinamasis R. R., smurto vartojimą prieš abu B. iš viso neigė ir tvirtino, kad įvykio dieną juos abu jau sumuštus jis, L. B. ir J. T. rado (t.1, b. l. 141-142). Tokius pat parodymus tą pačią 2005 m. lapkričio 22 d. jis davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjai kardomosios priemonės skyrimo jam metu (t.2, b.l. 4-5). Tokias pat aplinkybes jis nurodė ir skųsdamas jam paskirtą kardomąją priemonę (t.2, b.l. 12). Ir tik po J. T. mirties duodamas parodymus 2006 m. kovo 16 d. apklausoje, savo kaltę jis iš dalies pripažino bei parodė, kad, pasigedęs pinigų, jų vagyste įtarė D. B., tad, atėjęs pas ją, jų ir reikalavo, bet D. B. ėmė keiktis ir kolioti jį. Jis supyko ir tris kartus delnu sudavė jai per veidą. Kambaryje buvęs M. B., sakydamas, „ką čia darai?“ , „niekas jų neėmė“ ir t.t., ėjo link jo, tai J. T. šiam spyrė į krūtinę. Po spyrio M. B. šoko prie J. T. ir norėjo trenkti, bet nepataikė, o J. T. apie 10 smūgių sudavė šiam į galvą bei bandė įspirti, bet jis J. T. atitraukė ir mušti neleido. Atitraukęs J. T. pamatė, kad iš M. B. galvos bėga kraujas. Tada jis iš D. B. atgavo 20 lt ir išvažiavo pirkti alaus, o J. T., pasiliko. Sugrįžęs po 30 minučių, sėdėjo automobilyje. Į automobilį atėjęs J. T. pasisakė mušęs M. B., nes šis bandęs sumušti jį (t.2, b.l. 91-93). Šių parodymų kaltinamasis R. R. laikėsi iki ikiteisminio tyrimo pabaigos (t.2, b.l. 104). Tokio turinio parodymus jis tvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l. 94-99). Duodamas parodymus 2006 m. liepos 19 d. teismo posėdyje (t.3, b.l. 12-20), kaltinamasis R. R. taip pat neigė mušęs R. B. ir tvirtino, kad pastarąjį mušė kumščiais, užvertė stalą bei mušė stalo lenta ir spardė J. T.. Tokius parodymus jis davė ir 2008 m. vasario 15 d. teismo posėdyje.

R. R. parodymų nepastovumas bei tai, kad faktiniai bylos duomenys jų taip pat nepatvirtina, kaltinamojo R. R. duoda pagrindą jo parodymus vertintini kritiškai ir leidžia jais tikėti tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitai faktinei bylos medžiagai.

Nukentėjusioji D. B., duodama parodymus teisme, parodė, kad 2005 m. lapkričio 19 d., vakare su kaltinamuoju R. R., Ona I. B. ir M. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis davė 50 lt. Ji nupirko litrą pilstuko. Atnešus gėrimą, R. R. automobilyje miegojo, todėl atneštą gėrimą ji, jos vyras ir O. B., išgėrė. Ryte, t.y. 2005m. lapkričio 20 d., apie 10val. pas ją į namus atėjo dukra, R. R., J. T.. R. R. pareikalavo atiduoti pinigus. Jai atsakius, kad liko tik grąža, nes nupirktą gėrimą jie išgėrė, R. R. 2 kartus ranka trenkė jai į veidą. Jos vyrui M. B. pasakius, kad mušti nereikia, R. R. du kartus trenkė jam į veidą. Po to J. T. mušė jos vyrą M. B., o R. R. mušė ją. Mušami jie buvo tarpais ir visą laiką gulėjo ant grindų, o kaltinamasis ir J. T., gėrė alų, bet, vos tik jie sukrutėdavo, ją mušdavo R. R., o josios vyrą – J. T.. J. T. taip pat ir šokinėjo vyrui ant krūtinės. Tyrimo metu J, T. smurtinius veiksmus ji priskyrė R. R., nes J. T. prigrasino ją tylėti ir apie jo veiksmus niekam nesakyti.

Faktiniai bylos duomenys rodo, kad nukentėjusi D. B. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė. Įvykio dieną, t.y 2005 m. lapkričio 20 d. (t.1, b.l. 26-27), apklausta nukentėjusi D. B. parodė, kad, pykdamas už pinigus ir išgertą degtinę, pas ją į namus atėjęs kaltinamasis R. R. sudavė jai kumščiais į veidą bei spardė ją kojomis. Po to ją mušė bei, užlipęs ant jos kojomis ją trypė J. T., o kaltinamasis R. R. tuo metu mušė kumščiais bei stalo lenta ir spardė josios vyrą. Juos apie dvi valandas abu jie mušė pasikeisdami ir, tarpuose tarp mušimų, gerdami alų. Tokius pat parodymus nukentėjusi D. B. davė viso ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino juos parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 28-36, 50-54).

Liudytoja L. B., duodama parodymus teisme, parodė, kad 2005 m. lapkričio 20 d. ryte, geriant alų, R. R. jai pasakė, jog jos motina pavogė iš jo 50 lt.. Visi trys ėjo pas jos tėvus. Ji pabeldė ir, motinai atidarius duris, ji, R. R. ir J. T., įėjo. Įėjus, R. R. pareikalavo atiduoti pinigus ir jos motina D. B. jam davė kažkiek tai litų, o R. R. sudavė jos motinai 2 kartus į veidą. Tėvui paprašius motinos nemušti, R. R. kartą ar du kirto ir jam į veidą. Ji, atitraukė R. R. nuo tėvo ir išėjo. Po kurio laiko R. R. bei J. T. atėjo pas ją į kambarį ir jie trise nuvažiavo pirktis alaus.

BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka pagarsinti liudytojos L. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tapatūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat parodė, kad, iki tol, kol ji išsigandusi pabėgo, ji matė, jog, patekęs pas josios tėvus į namus, kaltinamasis R. R. du smūgius sudavė jos motinai D. B. į veidą bei du smūgius į veidą sudavė josios tėvui M. B., o ji bandė R. R. sudrausti. Tokius savo parodymus ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 55-63).

Liudytoja Ona I. B., duodama parodymus teisme, parodė, kad šiuo metu ji 2005 m. lapkričio 20 d. įvykio neprisimena. Pagarsinus josios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nemelavo, bet buvo ne taip, kaip ten parašyta, nes kaltinamasis R. R. tik sudavė ranka kelis kartus M. B. į veidą, o po to M. B. mušė ir spardė J. T..

BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka pagarsinti šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, rodo, kad pas B. ryte atėjęs R. R. reikalavo atiduoti pinigus. D. B. pinigus atidavus, jis sudavė jai bei ištraukė iš lovos ant grindų M. B.. Ji matė ne viską, nes bijojo žiūrėti, bet, kiek matė, tai M. B. iš lovos ant žemės ištraukęs R. R., spardė M. B. bei nuvertė stalą ir jo lenta mušė, o J. T. nutraukė ją nuo lovos ir nutrenkė ją žemėn. Šiuos savo parodymus patvirtino ji ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 64-65, 72-76).

BPK 276 str.4 d. tvarka teisminio nagrinėjimo metu perskaityti mirusio įtariamojo J. T. parodymai (t1.b.l.89-90,92-93), duoti 2005 m. lapkričio 21 d. ir 22 d. rodo, kad kaltu jis prisipažino iš dalies bei parodė, jog, bijodamas R. R., šio paliepimu kelis kartus sudavė M. B., o po to mušė D. B. už tai, kad ji iš R. R. pavogė 50 litų. R. R., klausdamas, kur pinigai, pirmas D. B. sudavė ranka penkis smūgius į veidą. Geriant, R. R. pasakęs, kad mušimą reikia pakartoti ir sudavęs lovoje gulinčiam M. B. kumščiu 4-5 kartus į veidą, ištraukė šį iš lovos, spardė kojomis, o jam liepė mušti D. B.. Jis D. B. rankos plaštaka sudavė keturis smūgius į veidą, o tuo metu R. R. M. B. spardė ir, pasišokėdamas, apie 5-6 kartus užkrito abejais kojų keliais ant šio krūtinės. Abu juos mušė apie valandą laiko, o tarpuose gerdavo alų. Palieptas R. R., jis taip pat patraukė O. I. B. į šoną ir ši nuo jo patraukimo, nukrito ant grindų. Mušimo metu, R. R. taip pat užvertė medinį stalą ant M. B.. Taip pat, stalo dalimi, sudavė apie 4 kartus šiam į krūtinę ir veidą. R. R. liepiamas jis M. B. irgi sudavė plaštaka apie 4 smūgius į veidą bei įspyrė į sėdmenis. Baigę mušti, abu išėjo ir kartu su L. B., nuvažiavo pas jį į namus pavalgyti. Išeidami, gargaliuojantį M. B. paliko gulėti ant grindų. Po dviejų valandų sugrįžo ir iš D. B. sužinojo, kad M. B. mirė. Šiuos savo parodymus J. T. patvirtino ir 2005 m. lapkričio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t 2.b.l. 89-93, 100-106, 100-106).

Įvykio vietos apžiūros protokolu (t1.b.l.5-11) konstatuota, kad M. B. lavonas su smurto žymėmis, buvo rastas jo kambaryje ant grindų bei, kad, ant lūžusio stalviršio dalies ir užtiesalo yra kraujo dėmės.

2005 m. lapkričio 21-27 d. specialisto išvados Nr. M 1665/05 (02), 2006 m. sausio 27 d. papildomos specialisto išvados Nr. KM 78-M 1665/05 (02) aktais konstatuota, kad M. B. mirė nuo sunkios galvos smegenų traumos, t.y. sunkaus galvos smegenų sukrėtimo (difuzinio aksonų pažeidimo), padaryto kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais traumuojant galvą ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais, keliolikos minučių - kelių valandų laike iki mirties ir, kad sunkus galvos smegenų sukrėtimas, tapęs mirties priežastimi, galėjo atsirasti tiek nuo vieno, tiek nuo keleto, tiek ir nuo visų trauminių poveikių į galvą, o kiti rasti sužalojimai, t.y. kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje, kairėje pėdoje, padaryti kietais bukais daiktais aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje bei kad, kairės pusės III-VIII-ojo ir dešinės pusės II-VII-ojo šonkaulių netiesioginiai lūžiai, poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje yra būdingi krūtinės ląstos deformacijai sagitaline kryptimi spaudžiant ją tarp kietų bukų daiktų ar paviršių, yra padaryti kietais bukais daiktais, kurių skaičiaus negalima nustatyti bei kraujosruvos rankose, padarytos spaudžiant kito asmens rankų pirštais dešinį žastą, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir įtakos M. B. mirčiai neturėjo (t.1.b.l. 17-22, 23-25).

2005 m. gruodžio 3 d. – 2006m. vasario 10 d. specialisto išvados aktu Nr. G 1391/05(06) konstatuota, kad kraujosruvos odoje kairės akies vokų -kairio antakio-kairio skruosto srityje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, nugaros abiejose pusėse, juosmens abiejose pusėse ir kairėje blauzdoje ir lengvos formos trauminė galvos smegenų liga nukentėjusiai D. B. padaryti buvo kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai ir smūgiuojant rankomis ar spardant, mažiausiai aštuoniolikos trauminių poveikių pasėkoje ir, tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, padaryti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1.b.l.38-40).

2005 m. lapkričio 24-27 d. specialisto išvados aktu Nr.316/05(02) O.I. B. konstatuoti odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešiniame žaste, dešinio peties sąnario sumušimas, galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, tame tarpe ir nugriūnant ant grindų ir jie nežymiai sutrikdė josios sveikatą(t.1.b.l.71).

2005 m. lapkričio 23 d. specialisto išvados aktu Nr.G 5122/05(02) J. T. konstatuoti galimai nurodytu laiku padaryti poodinė kraujosruva dešinės pėdos srityje ir nosies sumušimas, padaryti kietu buku daiktu, dviejų trauminių poveikių pasėkoje, nežymiai sutrikdė J. T. sveikatą (t1.b.l.99).

Mirties liudijimo nuorašas (t1.b.l.107) rodo, kad J. T. mirė pasikoręs, o 2005 m. gruodžio 01-09 d. specialisto išvados aktas Nr. M 557/05(06) patvirtina, kad, buvęs šios bylos įtariamasis J. T. mirė nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklo organus kilpa, bei, kad nei kitų kūno sužalojimų, nei etilo alkoholio jo lavono kraujyje, nėra (t1.b.l.108).

Alkotesterio duomenys rodo, kad 2005 m. lapkričio 20d. 18.31val. R. R. girtumą tvirtino 2.04 promilių alkoholio buvimas, (t1.b.l.115), o J. T. girtumą tvirtino 2.32 promilių alkoholio buvimas (t1.b.l.83).

2005 m. lapkričio 24 d. specialisto išvados aktu Nr. G5125(02) konstatuota, kad R. R. kūne išorinių sužalojimų nėra. (t1.b.l.144).

2005 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados aktu Nr. S-S177/05(02) konstatuota, kad M. B. kraujas yra 0 (I) grupės ir, ant stalo viršutinės medinės dalies, paimtos iš įvykio vietos, rastas 0 (I) grupės žmogaus kraujas, gali priklausyti M. B. (t.2.b.l.69-71).

2006 m. sausio 03 d. specialisto išvados aktu Nr. S-S160/05(02) konstatuota, kad ant R. R. kelnių ir striukės, kuriuos šis vilkėjo nusikalstamos veikos padarymo metu, rastas žmogaus kraujas, kurio grupinė priklausomybė nenustatyta; ant J. T. kelnių, striukės rastas žmogaus kraujas gali priklausyti jam pačiam, t.y. J. T.; ant J. T. bliuzono, dešinės kojos aulinio bato rasto žmogaus kraujo grupinė priklausomybė nenustatyta; ant vatinės antklodės rastoje vienoje iš žmogaus kraujo dėmių, rastas kraujas gali priklausyti tiek D. B., tiek ir M. B. (t.2.b.l.62-67).

Teismo posėdyje pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti mirusio įtariamojo J. T. parodymai, faktinėmis aplinkybėmis sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios D. B. ir liudytojų I. O. B. bei L. B. parodymais. J. T. ir L. B. parodymų turinys rodo, kad pas B., J. T. ir kaltinamasis R. R. nuėjo ketindami iš jos atsiimti pagrobtus pinigus. Tokią išvadą daryti leidžia visa įvykio eiga. Pinigų R. R. pasigedo gerdamas alų. Būtent tada jis ir padarė išvadą, kad pinigus pavogė nukentėjusi D. B.. Eidami pas B. ir siekdami būti įleistais, R. R. ir J. T. kartu vedėsi ir jų dukrą L. B., kad šios padedami, patektų į vidų. Kaltinamajam pabeldus, į D. B. klausimą, „kas“, atsiliepė L. B.. D. B. duris atidarius, į nukentėjusiųjų butą įėjo ir kaltinamasis su asmeniu, prieš kurį, šiam mirus, byla nutraukta. Įėjęs, kaltinamasis R. R. tuoj pat pareikalavo gražinti pinigus ir kelis kartus sudavė D. B. į veidą. Po to, jis į veidą sudavė ir bandančiam užstoti D. B. M. B. bei ištraukė M. B. iš lovos ant žemės, o jau toliau M. B. buvo mušamas, spardomas ir ant jo buvo užverstas stalas bendrais su šiuo metu mirusiu J. T., veiksmais. Taip pat buvo mušama ir nukentėjusi D. B.. Tokią įvykio eigą be buvusio šios bylos įtariamojo J. T. duotų parodymų, rodo ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios D. B., liudytojų I. O. B. ir L. B. parodymai. Būtent visų jų parodymų, šioje dalyje, sutapimas ir parodymų pastovumas akivaizdžiai patvirtina, kad, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusi D. B., tiek liudytojos L. B. ir I. O. B., tiek ir buvęs šios bylos įtariamasis J. T., apie smurto vartojimą prieš D. B. bei M. B., sakė tiesą ir todėl pagrindo netikėti jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nėra. Liudytojos D. B. parodymai nepakito ir teismuose. Iš liudytojos L. B. ir buvusio šios bylos įtariamojo J. T. parodymų matyti, kad kaltinamasis R. R. buvo labai įpykęs ir pas B. ėjo siekdamas ne tik atsiimti pinigus, bet ir juos „pamokyti‘. Kad būtent taip viskas ir vyko, rodo ne tik kaltinamojo R. R. ir J. T. veiksmai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios D. B. ir liudytojos I.O. B. parodymai. R. R. ir J. T. vos tik patekę į butą, tuoj pat pradėjo vartoti smurtą ir prieš nukentėjusią D. B. ir prieš M. B.. Jie juos mušė, spardė ir neleido jiems ne tik pakilti nuo žemės, bet net ir sukrutėti. Toks ikiteisminio tyrimo metu apklausose ir parodymų patikrinimo vietose metu duotų nukentėjusios D. B. bei liudytojų L. B. ir O. I. B. parodymų sutapimas ne tik tarpusavyje, bet ir su buvusio šios bylos įtariamojo J. T. parodymais, akivaizdžiai rodo, kad visi minėti asmenys (J. T., D. B., L. B., I.O. B.) duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tikrai sakė tiesą.

Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teismuose metu liudytojų O. I. B. ir nukentėjusios D. B. parodymai nepastovūs.

Duodama parodymus 2006 m. liepos 19 d. teismo posėdyje (t.3, b.l. 19-20), liudytoja O.I. B. nors ir teigė tvirtinanti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bet faktiškai įvykio aplinkybes aiškino kitaip ir parodė, kad, įėjęs į butą, kaltinamasis R. R. tik ištraukė M. B. iš lovos ant žemės, o mušė M. B. J. T.. Duodama parodymus 2007 m. vasario 2 d. Apeliacinio teismo posėdyje, parodymus davė tokius pat. Apklausiama 2007 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje (t.3, b.l. 21-22), ji pareiškė, kad paties įvykio neprisimena ir nieko prisiminti nenori, bei, kad R. R. būtų mušęs M. B., ji nemačiusi. Paaiškinti, kodėl josios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu sutapo su nukentėjusios D. B., liudytojos L. B. ir buvusio šios bylos įtariamojo J. T. parodymais, negali. Taip pat negali paaiškinti ir kodėl josios parodymai, duodami teismuose, yra nepastovūs. Toks josios parodymų, duodamų teismuose, nepastovumas, teismuose duodamus josios parodymus daro abejotinus. Be to, jų nepatvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, todėl jie vertinami kritiškai.

Nukentėjusios D. B. teismuose duodami parodymai apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ji, būdama prigąsdinta J. T., kaltinamąjį R. R. apkalbėjo, J. T. smurtinius veiksmus priskirdama R. R., faktiniais bylos duomenimis nepatvirtinti. Be to ir josios teismuose duodami parodymai nepastovūs. Duodama parodymus 2006 m. liepos 19 d. teismo posėdyje (t.3, b.l. 15-17), nukentėjusi D. B. teigė, kad, grąžinus dalį pinigų, R. R. tik kelis kartus užkirto jai ranka per veidą, o josios vyrui M. B. prašant išsiaiškinti ir nemušti, R. R. kelis kartus sudavė ir jam, bet po to tuoj pat prišoko J. T. ir pradėjo josios vyrą mušti, o kaltinamasis R. R. juos išskyrė. Netrukus kaltinamasis R. R. kažkur dingo, o J. T. juos mušė ir spardė toliau bei užvertė ant josios vyro stalą. Duodama parodymus 2007 m. vasario 2 d. Apeliacinio teismo posėdyje (t.3, b.l. 88-90), nukentėjusi D. B. parodė, kad, grąžinus dalį pinigų, kaltinamasis R. R. du kartus sudavė jai rankos plaštaka į veidą ir du kartus ranka į veidą sudavė ją užstojusiam vyrui M. B.. Po to R. R. parbloškė ją ant grindų ir mušė bei spardė ją, o tuo metu J. T., ištempęs iš lovos ant grindų, mušė ir spardė josios vyrą M. B. tol, kol kaltinamasis R. R. jo neatitraukė. Taip pat J. T. įspyrė ir jai į akį. Duodama parodymus 2007 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje (t.3, b.l. 8-9), nukentėjusi D. B. teigė, kad J. T. jai vieną kartą įspyrė į akį ir visą laiką mušė bei spardė josios vyrą M. B., o kaltinamasis R. R., sudavęs jai du smūgius ranka bei josios vyrui du smūgius ranka, po to visą laiką mušė ją. Ji ir josios vyras visą laiką gulėjo ant žemės ir, kai tik jie sukrutėdavo, ją mušdavo R. R., o josios vyrą mušdavo ir spardydavo bei ant jo šokinėjo ir užvertė stalą – J. T.. Duodama tokius parodymus, nukentėjusi negali nei konkrečiai nurodyti, nei faktiniais duomenimis pagrįsti josios prigąsdinimo aplinkybių. Taip pat ji negali paaiškinti ir josios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų sutapimo su buvusio šios bylos įtariamojo J. T., liudytojų L. B. ir I. O. B. duotais parodymais. Josios teismuose duodamų parodymų, nepastovumas, nesugebėjimas nurodyti konkrečių josios gąsdinimo aplinkybių, josios pakeistus parodymus grindžiančių faktinių duomenų nebuvimas, rodo, kad, duodama tokius parodymus ir nukentėjusi D. B. teismuose sako netiesą, todėl ir nukentėjusios D. B. teismuose duodami parodymai vertinami kritiškai.

Specialisto išvados aktu nustatyta, kad M. B. mirė nuo sunkaus galvos smegenų sukrėtimo, kuris, kietais bukais riboto paviršiaus daiktais padarytas galėjo gautis tiek nuo vieno, tiek nuo keleto, tiek nuo visų trauminių poveikių į galvą. Akivaizdu, kad kaltinamasis R. R. ir buvęs šios bylos įtariamasis J. T. pas B. į namus atvyko agresyviai nusiteikę ir pasiruošę juos „pamokyti“ smurtu, nes, vos tik patekę į butą, jie tuoj pat pradėjo prieš juos vartoti smurtą. Abu jie ir mušė bei spardė nukentėjusius į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbų centą - galvą. Suduodamas smūgius, kaltinamasis R. R. smurtą prieš D. B. ir M. B. vartoti pradėjo pirmas. Pirmas jis du smūgius į galvą sudavė ne tik D. B., bet ir M. B.. Tai patvirtina liudytojų L. B. bei I. O. B., nukentėjusios D. B. ir buvusio šios bylos įtariamojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Vadinasi, būtent kaltinamasis R. R. ir buvo smurto prieš D. B. ir M. B., vartojimo iniciatorius, o asmuo, prieš kurį byla, šiam mirus, nutraukta, t.y. J. T., prieš nukentėjusius taip pat vartojęs smurtą, kaltinamojo R. R. veiksmams pilnai pritarė. Įvykio eiga akivaizdžiai rodo, kad abu jie mušdami, spardydami, neleisdami pakilti nuo žemės ir po kiekvieno M. B. ir D. B. sukrutėjimo pradėdami smurto veiksmus prieš juos iš naujo, veikė sutartinai ir abu jie suprato, kad smurtą prieš M. B. ir D. B. vartoja bendrais veiksmais. Vadinasi, jie veikė bendrininkų grupėje. M. B. galva traumuota buvo ne mažiau, kaip šešiais smūgiais. Smūgius M. B. į galvą sudavė ir kaltinamasis R. R. ir buvęs šios bylos įtariamasis J. T.. Nuo smūgių į galvą atsirado kraujosruvos ir nubrozdinimai galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose, abiejų akių vokuose, paniro 1-as dešinysis viršutinis dantis, lūžo 1-o kairio viršutinio danties vainikas. Be to, jam kietais bukais daiktais tiek spaudžiant tarp kietų bukų daiktų, tiek ir smūgiuojant kietais bukais riboto paviršiaus daiktais buvo padaryti sužalojimai ir kitose kūno vietose, t.y. abipusiai netiesioginiai šonkaulių lūžiai ir poodinės kraujosruvos ir kitose kūno vietose. Tai akivaizdžiai rodo, kad M. B. rankomis, kojomis ir spaudimu traumavo ne vienas, bet ne mažiau, kaip 15 trauminių poveikių. Jau minėta, kad smurto prieš D. B. ir M. B. iniciatorius buvo kaltinamasis R. R.. Smurtą prieš D. B. ir M. B. kaltinamasis R. R. vartojo kartu su buvusiu šios bylos įtariamuoju J. T.. Neginčytina, kad, sumušimo tikslu atėję ir sutartinai vartodami smurtą bei kiekvienas jų mušdamas tai D. B., tai M. B., jie siekė vieno tikslo - „pamokyti“ juos už iš kaltinamojo R. R. pavogtus pinigus bei išgertą degtinę. Smurto vartojimo eigoje jų tikslas sumušti ir pamokyti nukentėjusiuosius, pakito ir jie, mušdami bei spardydami nukentėjusius, tapo abejingais jų vartojamo smurto pasekmėms. Tokią išvadą patvirtina ne tik R. R. ir buvusio šios bylos įtariamojo J. T. parodymai, bet ir kaltinamojo R. R. bei buvusio šios bylos įtariamojo J. T. elgesys įvykio vietoje, jiems mušant bei spardant tai D. B., tai M. B. bei, tarpuose tarp mušimų, geriant alų. Duomenų, kad kuris nors iš jų išėjo iš konkliudentinio susitarimo ribų, nėra, kaip kad nėra ir duomenų, kad, vartodami smurtą prieš D. B. ir M. B., jie turėjo konkretų tikslą juos nužudyti. Tačiau akivaizdu, kad, tiek nukentėjusiai D. B., tiek ir M. B. suduodami smūgius rankomis ir kojomis, R. R. ir buvęs šios bylos įtariamasis J. T. suvokė, savo daromų pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jų veikimo mušami asmenys gali mirti ir, nors to ir nenorėjo, bet pasekmėms kilti abu leido sąmoningai ir jiems jų daromų veiksmų rezultatas buvo nesvarbus. Vadinasi, kaltinamasis R. R. ir kartu su juo smurtą vartojęs asmuo, prieš kurį byla šiam mirus, nutraukta, smurto vartojimo padariniams buvo abejingi ir leido jiems kilti sąmoningai, tad kaltinamojo R. R. veiksmai bendrininkų grupėje sumušant nukentėjusią D. B., bei nužudant M. B., abejonių nekelia ir todėl kaltinamojo R. R. veika kvalifikuotina pagal pasekmes. Nors M. B. mirtį sukelti galėjo ir tik vienas trauminis poveikis į galvą, tačiau, įvertinus tai, kad intensyvų smurtą prieš jį vartojo ir kaltinamasis R. R., ir buvęs šios bylos įtariamasis J. T. bei tai, kad bendrininkų grupėje jis veikė neapibrėžtos tyčios, kuri apima ir gyvybės atėmimą, forma, už nužudymą yra atsakingi ne tik asmuo, kurio padarytas sužalojimas buvo nukentėjusio mirties priežastimi, bet ir asmuo, tiesiogiai dalyvavęs gyvybės atėmimo procese (LAT byla 2K-423/2006). Kadangi, bendrai vartoto smurto pasėkoje M. B. mirė, o D. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl R. R. veika smurto prieš M. B. dalyje laikytina tyčiniu nužudymu, padarytu neapibrėžtos tyčios forma ir kvalifikuotina pagal BK 129 str, o smurto vartojimo prieš D. B. dalyje - laikytina tyčiniu nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytu taip pat neapibrėžtos tyčios forma ir kvalifikuotina pagal BK 140 str.

2004 06 18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ nužudymas nužudymu itin žiauriai laiko tokį nužudymą, kai, prieš atimdamas gyvybę ar jos atėmimo metu, kaltininkas iš nukentėjusiojo tyčiojasi, versdamas jį save žaloti ir pan., arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudo suardydamas žmogaus kūno anatominį vientisumą (pvz., nukerta galva ir pan.), arba kai nukentėjusįjį nužudo jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeldamas jiems dideles dvasines kančias. Tačiau visais šiais nužudymo atvejais kaltininkas turi suvokti jog gyvybę jis atima itin žiauriai. M. B. mirė dėl sunkaus galvos smegenų sukrėtimo. Duomenų, rodančių, kad kaltinamasis R. R. suvokė, jog M. B. žudo itin žiauriai, nėra. Nepatvirtino to ir įvykio vietoje buvę bei tai matę asmenys, tad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. R. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. R. R. M. B. nužudė tyčia neapibrėžtos tyčios forma, todėl jo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 129 str. 2 d. 6 p. į BK 129 str. 1 d.

R. R. D. B. taip pat mušė tyčia. Mušimo pasėkoje jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl, šioje dalyje jo veika kvalifikuotina kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas neapibrėžtos tyčios forma pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusi D. B. nuo 2005 m. lapkričio 20 d. iki 2005 m. lapkričio 23 d. buvo gydoma P. ligoninės chirurgijos skyriuje. Jos gydymas valstybinei ligonių kasai kainavo 462,96 lt. Nukentėjusios gydymo išlaidas valstybei atlyginti privalo kaltininkas, todėl prokuroro pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas buvo jo prisipažinimas kaltu smurtavus ir mušus D. B.. Naikinant nuosprendį dėl šios lengvinančios aplinkybės, nepasisakyta. Nepripažinus to lengvinančia aplinkybe šiuo nuosprendžiu, būtų apsunkinta kaltinamojo teisinė padėtis, todėl ankstesniu teismo nuosprendžiu konstatuota atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pripažįstama ir šiuo nuosprendžiu.

Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė girtas Jo padaryti nusikaltimai yra smurtiniai, tad akivaizdu, jog jų padarymą lėmė apsvaigimas nuo alkoholio, todėl, apsvaigimas nuo alkoholio, pripažįstamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį visuomenei; į jų sunkumo pobūdį; į jo kaltės formą ir rūšį; į tai, kad jo atsakomybę lengvina prisipažinimas kaltu smurtavus ir mušus D. B., o sunkina nusikalstamų veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio; į tai, kad jis buvo teistas, bet teistumai išnykę; į tai, kad jis seniūno apibūdinamas kaip niekur nedirbantis, pastebimas neblaivus, linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, o gyventojų charakterizuojamas neigiami asmuo; į padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę ir šeimyninę padėtį.

R. R. veikoje konstatavus vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, jam skiriamos bausmės dydis turėtų būti lygus įstatymo sankcijose nustatytų bausmių vidurkiui. Tačiau, 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. teismas R. R. nutarė skirti ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis bausmę, o pagal BK 140 str.1 d. nubaudė jį areštu. Naikinant nuosprendį dėl R. R. skirtos bausmės nepasisakyta. Paskyrus šiuo nuosprendžiu griežtesnę bausmę, būtų apsunkinta kaltinamojo R. R. teisinė padėtis, todėl ir naujai skiriama bausmė negali viršyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio.

R. R. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi savo pavojingumu ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl jos bendrintinos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 2 p., numatyta tvarka.

Daiktiniai įrodymai - iš įvykio vietos paimti butelio šukė, keturi tušti alaus buteliai, antklodė, stalviršio dalis, yra beverčiai ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai - nužudytojo M. B. drabužiai (megztinis, golfas, kelnės), ir buvusio šios bylos įtariamojo J. T. drabužiai (striukė, bliuzonas, kelnės, batai), nepareiškus noro juos pasiimti bei, įvertinus tai, kad jie yra murzini, sutepti ir beverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai - nuteistojo R. R. drabužiai ( striukė, bliuzonas, kelnės, batai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jam ar jo nurodytam asmeniui, o juos paimti atsisakius, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai - pirštų pėdsakus ir jų pavyzdžius bylos saugojimo laikui paliktini prie bylos.

Daiktiniai įrodymai - video kasetę ir kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini Kauno apygardos prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 297-299, 301-303 str.

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str.1d., 140 str.1d. ir nubausti:

- pagal BK 129 str.1d. aštuoneriems metams laisvės atėmimo;

- pagal BK 140 str.1d. keturiasdešimt penkioms paroms arešto;

Vadovaujantis BK 63 str.2 d. ir 5 d.2 p. tvarka, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti aštuonerius metus laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2008 m. kovo 12 d.

Į bausmės atlikimą įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2005 m. lapkričio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2008 m. kovo 11 d. įskaitytinai.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, suėmimo nekeisti.

Tenkinti civilinį ieškinį ir iš R. R. Valstybinei ligonių kasai priteisti 462,96 (keturis šimtus šešiasdešimt du litus 96 ct) Lt.

Daiktinius įrodymus - iš įvykio vietos paimtus butelio šukę, keturis tuščius alaus butelius, antklodę, stalviršio dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - nužudytojo M. B. drabužius (megztinį, golfą, kelnes), ir buvusio šios bylos įtariamojo J. T. drabužius (striukę, bliuzoną, kelnes, batus), nepareiškus noro juos pasiimti bei, įvertinus tai, kad jie yra murzini, sutepti ir beverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - nuteistojo R. R. drabužius (striukę, bliuzoną, kelnes, batus), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nuteistajam ar jo nurodytam asmeniui, o juos imti atsisakius, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - pirštų pėdsakus ir jų pavyzdžius bylos saugojimo laikui palikti prie bylos.

Daiktinius įrodymus - video kasetę ir kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.