Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., jos atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2012-12-21 apie 09.25 val., prie Minties rato g. 34-to namo, Kaune, vairuodama automobilį VW „Passat“ ir važiuodama atbula nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos kiemo, nedavė kelio keliu važiavusiam automobiliui Citroen ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 107 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas už tai, kad ji pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9 p., nesulaukusi policijos, nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu įvykyje dalyvavusiu asmeniu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.2. p., 232 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Liudytoja S. Š. parodė, kad ji dirba „Lietuvos draudime“, A. D. yra jos klientė nuo senų laikų. A. D. tą dieną jai paskambino ir pasakė, kad buvo eismo įvykis, o ji jai nurodė, kad pildytų deklaraciją. Paskui A. D. paskambino antrąjį kartą ir pasakė, kad neišeina užpildyti deklaracijos, nes asmuo nepilnametis ir neturi vairuotojo teisių, o ji tuomet pasakė, kad negali patarti.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykyje dalyvavo du vaikinukai ir moteris, jis išgirdo garsą ir atsisuko, vieną iš automobilių vairavo vaikinukas. Matė, kad nieko daug nėra, todėl pasakė, kad reikia pildyti deklaraciją.

Liudytojas V. K. parodė, kad įvykį atsimena, tačiau vairavo jis. Nežino kodėl moteriškė nurodė, kad vairavo J. P., jai taip atrodė. Deklaraciją pildė moteris. Po įvykio jei išlipo pirmi, todėl ji negalėjo matyti, kas vairavo, paskui ji pradėjo šaukti, kad jie kalti. Kadangi J. P. neturėjo dokumentų, tai moteriškė su J. P. išvažiavo ir po 20 min. sugrįžo. Ji blogai užpildė deklaraciją, todėl J. P. skambino tėvui. Kitą dieną jo vardu buvo užpildyta deklaracija. Nurodė, kad jei reikia kur nors važiuoti, J. P. tėvas jam duoda automobilį, o tą dieną važiavo pavalgyti. Jie norėjo kviesti policiją, bet nenorėjo moteris, ji pasakė, kad užpildys deklaraciją. Jie susitarė, kad pasikvies J. P. tėvą ir tada supildys deklaraciją. Tėtis atvažiavo po pietų t.y. tą pačią dieną, o kai moteris kitą dieną pildė deklaraciją, paprašė pinigų. Moteriškė nenorėjo pildyti deklaracijos, nes jai pabrangs draudimas. Ji norėjo gauti 500 Lt, tai sakė J. P. tėvui. Deklaraciją jam davė pasirašyti J. P., jie deklaraciją pildė kartu. Atidėjo deklaracijos pildymą todėl, kad moteris buvo ją blogai užpildžiusi, o jie norėjo pasitarti su tėvais. Deklaraciją pildė J. P., o jis po to pasirašė.

Liudytojas J. P. parodė, kad tą dieną apie 10 val. važiavo Minties Rato gatve, kuomet atbulas išvažiavo VW Passat, pradėjo stabdyti, tačiau įvyko eismo įvykis. Jo tėtis V. K. automobilį duoda dažnai. Po eismo įvykio moteriškė apkaltino juos dėl paties eismo įvykio, prašė pinigų. Deklaracija buvo supildyta neteisingai. Jis prašė, kad tėvas supildytų deklaracijos lapus, nes draugas prie savęs neturėjo teisių. Viską derino jis, kadangi žinojo, jog remonto atsakomybė kris ant jo pečių. Jie siūlė kviesti policijos pareigūnus, bet ji siūlė tik užpildyti deklaraciją. Deklaracija buvo užpildyta neteisingai, todėl paprašė, kad vakare su tėčiu užpildys naują. Taip pat nurodė, kad automobiliu važiavo trise, automobilis Citroen yra 2 durų, tas trečias vyrukas gal išlipo vėliau. Po įvykio jie iš karto iššoko iš mašinos ir palaukė kol vairuotoja išlips iš savo automobilio. Vėliau jie atvažiavo pas tą moterį, kad pabaigtų pildyti deklaraciją. Ji sakė, kad vaikinas važiavo be teisių, po to sakė, kad jis važiavo be teisių, prašė sumokėti 500 Lt, kadangi kitu atveju jai pabrangs draudimas, tačiau jie nesutiko. Deklaracijoje vairuotojo pusė nebuvo užpildyta, nes Paulauskas neturėjo teisių, o vėliau susitarė, kad deklaraciją užpildys tėčio vardu. Į namus jie važiavo dviese su moterimi jos automobiliu, o V. K. su draugu laukė prie mašinos.

Liudytojas J. M. parodė, kad apie 10 val. ryte susitiko su V. K. ir J. P.. V. K. juos paveždavo su J. P. tėčio automobiliu. Tą rytą nusprendė neiti į mokyklą ir važiuoti pavalgyti. Minties Rato g. VW Passat atbula eiga važiuodamas atsitrenkė į jų mašinos galą, išlipę iš mašinos nuėjo pasižiūrėti kas atitiko. Jis sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, už vairo buvo V. K., šalia sėdėjo J. P.. Pirmas išlipo V. K., jis apėjo mašiną, vėliau išlipo J. P.. Ta moteriškė skambino savo draugei ir klausė ką daryti dėl eismo įvykio, paskui juos apšaukė, kad sudaužė jos mašiną. V. K. buvo labai išsigandęs, šoke.

Vėliau jie pildė deklaraciją, tačiau užpildė blogai, todėl V. P. su moteriške važiavo namo.

Liudytojas E. P. parodė, kad tą dieną jam paskambino sūnus J. P. ir pasakė, kad V. K. važiavo, padarė avariją, tačiau įvykio vietoje neturėjo teisių. Sūnus pasakė, kad deklaracija buvo nubraižyta neteisingai ir buvo visai ne taip, kaip yra nubraižyta pirminėje deklaracijoje. Vairuotoja prašė dokumento, tai jis pasakė, kad sūnus duotų jo dokumentą, jei netinka jo paties. Paskui atvažiavo moteriškė, o jis išėjo į lauką pasikalbėti. Ji pasakė, kad vaikai važiavo neturėdami teisių ir prašė pasirašyti ant deklaracijos. Deklaracijoje pastebėjo, jog surašyti jo duomenys, tačiau deklaracija buvo užpildyta neteisingai. Paskui jis pasiskambino U. V. ir paklausė ar jis matė šį įvykį, jis patvirtino, kad matė. A. D. sakė, kad nori paskambinti savo draudėjai, vėliau pasakė, jog jei ji bus kalta, tai jai pabrangs draudimas. Ji kartojo, kad jo vaikai važiavo be teisių, tuomet jis pasakė, kad tegu kviečia policiją ir ji skiria už tai baudą. Tuomet ji pasakė, kad draudimas pabrangs iki 800 Lt, o paskui nusileido iki 500 Lt, prašė sumokėti šį skirtumą. Pagal pirmąją situaciją matyti, kad kaltas buvo Citroen automobilio vairuotojas, bet kai pasakė, kad ne, tai ji neprieštaravo. Jis jai sakė, kad niekas nepasikeistų, jei jo sūnus būtų su teisėm, faktas tas, kad ji užkišo transporto priemonei, kuri važiavo pagrindiniu keliu. Įvykis įvyko 21 d., vaikai paskui surašė tikrąją deklaraciją, o moteris neprieštaravo. Galvojo, kad ji deklaraciją pristatys į draudimą, tačiau ji kreipėsi į policiją. Taip pat nurodė, kad savo automobilį naudotis sūnaus draugams duodavo dažnai, sūnus visuomet važiuodavo kartu.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio deklaracijomis (b.l. 3, 4), nuotraukomis (b.l. 5-7), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b.l. 8, 9), tarnybiniu pranešimu (b.l. 10), pareiškimais (b.l. 12-14), paaiškinimais (b.l. 15-21), kita bylos medžiaga.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad A. D. 2012-12-21 apie 09.25 val., prie Minties rato g. 34-to namo, Kaune, vairuodama automobilį VW „Passat“ ir važiuodama atbula nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos kiemo, nedavė kelio keliu važiavusiam automobiliui Citroen ir su juo susidūrė, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. A. D. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio nesulaukusi policijos, nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu įvykyje dalyvavusiu asmeniu, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų, po įvykio dėl eismo įvykio aplinkybių ginčo nebuvo. Eismo įvykio dalyviai vykdė KET numatytas pareigas, t.y. pildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau nesutarimas atsirado po to, kai A. D. buvo paprašyta į eismo įvykio deklaraciją įrašyti ne faktiškai įvykio metu transporto priemonę vairavusį asmenį, o kitą asmenį, todėl ji kreipėsi į policiją. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog A. D. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl jam skirtina bauda Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti ją 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. A. D. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.