Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (skolininkės ir įkeisto daikto savininkės) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti skolą pagal pareiškėjos (kreditorės) T. G. pareiškimą, suinteresuotas asmuo (skolininkė ir įkeisto daikto savininkė) – A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr.01120090002895, įregistruotą 2009 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, užtikrinant A. K. iki 2009 m. vasario 13 d. suteiktos paskolos grąžinimą, kreditorei T. G. buvo įkeistas skolininkei A. K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktais – butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 14-1, 14-3, 14-4, 14-6 – 4,54 kv.m, bendras plotas 27.13 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi minėtą įkeistą nekilnojamąjį daiktą areštavo. Nutartis įsiteisėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, atskirąjį skundą atmeta.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacine instancija nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju skolininkei A. K. per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorė T. G. pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. gegužės 2 d. priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkę bei įkeisto turto savininkę A. K. apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Skundžiama 2011 m. spalio 3 d. nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių. Apeliantė, nesutikdama su pastarąja nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad kreditorė teismui pateikė neteisingą informaciją dėl įsiskolinimo sumos, kadangi didžiąją dalį skolos skolininkė kreditorei jau yra atidavusi, ką patvirtina mokėjimo nurodymai bei pakvitavimas; įkeisto turto vertė yra aiškiai didesnė nei skolininkės reali skola; skolininkė šiuo metu gyvena įkeistame bute, kuris yra vienintelis jos gyvenamasis būstas, todėl iš šio turto išieškojimas yra negalimas; kreditorė praleido CPK 558 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą; skolininkė ketina reikšti ieškinį kreditorei dėl skolos ir delspinigių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus atmeta, kaip neįtakojančius apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2010). Bylos duomenys tvirtina, kad tarp T. G. ir A. K. 2008 m. lapkričio 13 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią T. G. paskolino A. K. 16000 Lt. Paskolos gavėja gautą paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. vasario 13 d. Už laiku negrąžintą paskolą iki nurodyto termino pabaigos paskolos gavėja įsipareigojo mokėti paskolos davėjai 0,25 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Šios sutarties įvykdymo užtikrinimui apeliantė (paskolos gavėja) hipotekos lakštu įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 14-1, 14-3, 14-4, 14-6 – 4,54 kv.m, bendras plotas 27.13 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Hipotekos lakštas įregistruotas 2009 m. vasario 20 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, tačiau skolininkei paskolos negrąžinus, hipotekos kreditorė turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto (CK 4.192 str. 1 d.). Tokiu atveju hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola nustatytu terminu negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ji didžiąją dalį skolos kreditorei jau yra atidavusi, ką patvirtina mokėjimo nurodymai bei pakvitavimas, kreditorė teismui neteisingai nurodė realų skolos bei delspinigių dydį. Tačiau tokie argumentai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes, kaip jau minėta, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą. Tačiau hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir, jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2007). Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra ir pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Todėl hipotekos teisėjas skundžiama nutartimi pagrįstai nenagrinėjo klausimų dėl prašomos išieškoti skolos bei delspinigių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantės argumentai dėl negalimumo išieškoti skolą iš įkeisto buto, kadangi jis yra vienintelis skolininkės gyvenamasis būstas, nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes, kaip jau minėta skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog kreditorė praleido CPK 558 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, todėl teismas turėjo panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoti nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad kreditorė su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo į Hipotekos skyrių kreipėsi 2011 m. birželio 7 d., be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, kuria areštuotas įkeistas daiktas, įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 23 d., apeliacinės instancijos teismui atmetus skolininkės atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Kreditorė dar kartą pakartotinai į Hipotekos skyrių kreipėsi 2011 m. rugsėjo 27 d. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog kreditorė CPK 558 straipsnio 3 dalyje numatyto termino nepraleido.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.