Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. birželio 24 d. apie 04.20 val. Savanorių prospekte, Vilniuje, ties pastatu Nr. 15A V. Š. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu V. Š. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo svečiuose netoli Vingio parko, kur gėrė brendį, po ko jis nutarė išsikviesti taksi ir važiuoti namo. Kadangi buvo Joninių naktis, taksi automobilio išsikviesti nepavyko. Pasivaikščiojęs jis jautėsi gerai, todėl jis nutarė namo važiuoti pats vairuodamas automobilį. Bevažiuodamas jis dar užsuko į naktinę parduotuvę, kur nusipirko brendžio. Naktinės parduotuvės darbuotojai brendį įpylė į bokalą, kurį įlipęs į automobilį jis prisegė diržu. Tuomet privažiavo automobilis, kuriame sėdėjęs policijos pareigūnas jį užkalbino, pasakė, kad jis nevažiuotų. Policijos pareigūnui bekalbant aplinkui buvo daug žmonių, todėl jis neaiškiai suprato, ar policijos pareigūnas įspėjo būtent jį. Šiek tiek pasėdėjęs automobilyje jis pradėjo važiuoti, tačiau netrukus jį sustabdė policijos pareigūnai. Savo veiksmus jis vertina blogai, pažada tokių klaidų nekartoti.

3. Teisiamojo posėdžio metu V. Š., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė ir kaltinamojo gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. 02.00 val. būdamas svečiuose jis išgėrė brendžio (kiek tiksliai, jis neatsimena, nes neskaičiavo). Susipykęs jis nusprendė važiuoti namo. Kadangi jis jautėsi gerai, jis buvo įsitikinęs galėsiąs automobilį vairuoti saugiai. Apie 02.00 val. vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nuvažiavo į naktinę parduotuvę, esančią Savanorių pr. 15A, Vilniuje, kurioje nusipirkęs alkoholio jis grįžo prie automobilio, stovėjusio šalia esančioje aikštelėje. Jam atsisėdus į automobilį tuo metu šalia važiuojantis policijos automobilis sustojo ir policijos pareigūnas atsidaręs automobilio langą liepė jam niekur nevažiuoti. Jis nežino, ar policijos pareigūnas kreipėsi būtent į jį. Išvažiavusį iš aikštelės jį sustabdė policijos pareigūnas, kuris alkotesteriu nustatė, kad jis yra neblaivus. Dėl savo veiksmų jis gailisi (b. l. 55-57).

5. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. (G. K.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. birželio 24 d. apie 04.15 val. Kedrų gatvėje, Vilniuje, šalia naktinės parduotuvės jis pastebėjo neblaivią kompaniją. Du vyrai, priėję prie automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsisėdo į vidų ir ruošėsi važiuoti. Kadangi minėti vyrai atrodė akivaizdžiai neblaivūs, jis privažiavo prie minėto automobilio ir minėtus vyrus įspėjo, kad šie niekur nevažiuotų. Vyrai pasakė supratę ir niekur nevažiuosią. Jam matant vyrai išlipo iš minėto automobilio ir grįžo prie naktinės parduotuvės. Važiuodamas link Taraso Ševčenkos gatvės jis per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad minėtas automobilis pajudėjo ir važiuoja Savanorių prospekto link. Tuomet jis apsisuko, tarnybiniu automobiliu prisivijo minėtą automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastarąjį Savanorių prospekte šalia pastato Nr. 15A sustabdė. Priėjęs prie minėto automobilio jis pamatė prie automobilio vairo sėdintį vyrą, kurį prieš kelias minutes jis buvo įspėjęs, kad šis nevairuotų transporto priemonės neblaivus. Vyras automobilyje buvo vienas, ant priekinės keleivio sėdinės buvo pastatytas ąsotis su rudos spalvos skysčiu. Vyras pasakė esantis blaivus ir alkoholinių gėrimų negėręs. Alkotesteriu buvo nustatyta, kad minėtas vyras yra neblaivus (b. l. 12-14).

6. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0135, išraše nurodyta, kad 2020 m. birželio 24 d. 04.24 val. V. Š. iškvepiamame ore nustatyta 2,55 promilės alkoholio, o 2020 m. birželio 24 d. 04.41 val. – 2,65 promilės alkoholio (b. l. 16-17).

7. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0135, patikros sertifikato Nr. 1296947 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2020 m. gegužės 28 d., patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. lapkričio 28 d. (b. l. 18).

8. Specialistas, ištyręs V. Š. kraują, paimtą 2020 m. birželio 24 d. 05.25 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją – 2,29 promiles etilo alkoholio (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas pažymi, kad V. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkoholio kiekio matuoklio ir specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 04.20 val. Savanorių prospekte, Vilniuje, ties pastatu Nr. 15A V. Š. vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

10. Minėta, kad V. Š. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, taigi V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

11. Teisiamojo posėdžio metu V. Š. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį artimos draugės V. A. atsakomybei pagal laidavimą. V. Š. nurodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, užsiima statybomis. Su įmonių vadovais jis palaiko draugiškus santykius, bendrauja. Jis nėra agresyvus, jeigu jam kas nors nepatinka jis nekonfliktuoja, išeina. V. A. yra jo draugė nuo vaikystės, jie pažįstami jau beveik keturiasdešimt metų, o porą metų jie draugauja artimiau. Dėl šio įvykio jis su V. A. kalbėjosi. V. A. jam daro teigiamą įtaką, su juo kalbasi, jis jos klauso. V. A. charakteris yra stiprus, ji yra teisinga, karšto būdo, veikli, mėgsta kiną, sportą, žirgyną.

12. Teisiamojo posėdžio metu V. A. paprašė perduoti V. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą. V. A. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio ji nematė. Ji mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, daugelis ją charakterizuoja kaip atsakingą ir nuoširdžią. Praeityje ji yra dirbusi su jaunimu. Ji užaugino (duomenys neskelbtini) sūnus, jos namai visą laiką būdavo pilni tiek jos, tiek V. Š. vaikų, draugų. Vaikai juos laikė autoritetais, pas kuriuos būdavo galima ateiti ir praleisti vakarą. Jeigu ji važiuodavo atostogauti, kartu pasiimdavo ir kaimynų, klasiokų vaikus. Jai ši situacija yra emociškai sunki, ji supranta, kad V. Š. pasielgė neteisingai. V. Š. jaučiasi kaltas, nes šiuo poelgiu jis nuvylė žmones, kurie jį laikė autoritetu. Ji stipriai išgyvena dėl to, kad jis padarė nusikaltimą, tokiais savo veiksmais jis išdavė bei nuvylė ne tik save, bet ir kitus žmones. Ji yra (duomenys neskelbtini) narė, draugai ja pasitiki, klausia jos patarimo. Jei gatvėje ji pamato sutrikusį, nukentėjusį žmogų, ji visada jam padeda. Jos draugystė su V. Š. pasireiškė tuo, kad jie nuolatos skambindavo vienas kitam, susitikdavo, tardavosi, jis jos nuomonę laikė svarbia. Ji su V. Š. yra stiprios asmenybės. Ji nori už jį laiduoti, taip pat ji yra įsitikinusi, kad ji jam gali daryti teigiamą įtaką. Įvykio metu jie buvo susipykę, V. Š. jai net nesakė kur eina. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis iš darbo atleido geriausią savo draugą. V. Š. yra atsakingas žmogus, žmonės jį palaiko. Remdamasi savo derybiniais sugebėjimais bei charakterio savybėmis ji dės pastangas, kad V. Š. daugiau nenusikalstų. Tai buvo pamoka jiems abiem. Ji su V. Š. kartu negyvena, tačiau jiedu visą laiką būna kartu, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos – (duomenys neskelbtini) gatvėje. Per pastaruosius dešimt metų ji teista nebuvo. Jaunystėje ji yra padariusi avariją, kurios metu buvo blaivi. Šiais metais administracinės nuobaudos jai paskirtos nebuvo, o penkių metų laikotarpiu galėjo būti paskirtos nebent už greičio viršijimą. Nagrinėjama situacija paveikė ne tik V. Š., bet ir ją. Ji supranta, kad reikia būti atidesniems ir drausmingesniems. V. Š. yra kuklus, nepaprastai teisingas žmogus, jis kovoja už teisybę. V. Š. dirba pagal verslo liudijimą statybų srityje, jo užsakovai didelės rimtos kompanijos, jis turi savo klientus. Su klientais jis palaiko draugiškus ryšius, jis sprendžia kitų žmonių problemas, padeda jiems, nepuola smerkti žmogaus, o ieško priežasties. Jo silpnoji vieta yra vienišumas, jis mėgsta vienatvę. Ji sutiktų būti jo laiduotoja visam gyvenimui, prašyme ji nurodė vienerių metų terminą, tačiau tik dėl to, jog neturi teisinių žinių, už V. Š. ji laiduoti galėtų ir dešimčiai metų. Alkoholio ji beveik nevartoja, V. Š. alkoholį vartoja labai retai. Ji su V. Š. nuolatos kalbasi apie nagrinėjamą įvykį. Ateityje neapgalvotų sprendimų nebebus, ši situacija V. Š. paveikė emociškai, jis atgailauja. Jeigu būtų paskirtas užstatas, ji ieškotų galimybės užstatą sumokėti.

13. V. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. V. Š. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. V. Š. padaryta nusikalstama veika prisiskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ja žala padaryta nebuvo. V. Š. nėra teistas (b. l. 44), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 45), dirba pagal verslo liudijimą. Iš UAB „A.“ pateiktos charakteristikos matyti, kad V. Š. pasižymi ypatingu atsakomybės jausmu, pareigingumu bei dėmesingumu. MB „B.“ bei D. B. pateiktose charakteristikose V. Š. taip pat apibūdinamas tik teigiamai – kaip atsakingas, darbštus, kruopštus, nuoširdus ir visada pagelbstintis žmogus. Nors V. Š. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,55 promilės alkoholio ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, vis dėlto V. Š. nė karto nėra baustas už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog V. Š., skyrus jam baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Laiduotoja sutinka būti V. A., kuri yra artima V. Š. vaikystės draugė ir su kuria V. Š. bendrauja beveik keturiasdešimt metų. V. A. neteista, administracinėmis nuobaudomis bausta, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. Ji dirba UAB „V.“ komercijos direktore, darbovietės administracijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinama kaip ypatingai atsakinga, darbšti ir rūpestinga asmenybė. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. A. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. Š., su kuriuo bendrauja jau daug metų, bendrai leidžia laisvalaikį, V. Š. klauso V. A. patarimų, visada atsižvelgia į jos nuomonę, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu V. A. gali daryti teigiamą įtaką V. Š., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus V. Š., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos V. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

16. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. Š. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Šios išvados nepaneigia ir teisiamojo posėdžio metu V. Š. nurodytos aplinkybės, esą teisė vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga darbe: teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo, o būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. V. Š. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. V. Š., nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės. Dėsninga, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių, tačiau neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

17. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. Š. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,55 promilės alkoholio daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės), taip pat į tai, jog praeityje V. Š. nėra baustas ar teistas už analogiško pobūdžio nusižengimus, taigi V. Š. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d., t. y. nuo dienos, kai V. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas.

18. Teismas taip pat pažymi, kad V. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. Š. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Š. (b. l. 26). Visgi vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties: minėta, kad V. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, V. Š. yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis yra charakterizuojamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad V. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės.

19. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas V. Š. suderinamas su kita V. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti V. Š., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko V. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

20. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. skirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. 1. 58-59), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

21. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš V. Š. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

22. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos nuosavybės V. Š. teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33). Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas neskirtina, laikino V. Š. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71, 74 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. Š., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d., bei 50 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Š. skirtas kardomąsias priemones – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino V. Š. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. Š. ir V. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, gavėjo kodą – „188604955“, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui;

3. asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.