- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- I-9597-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00328-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės,
dalyvaujant pareiškėjai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja padavė teismui skundą (b. l. 1–4), prašydama:
– atnaujinti terminus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2014-07-10 sprendimui Nr. (6.5)I-6082 ir 2014-08-12 sprendimui Nr. (6.5)I-6831 apskųsti ir šiuos sprendimus panaikinti;
– atnaujinti terminą neišmokėtos senatvės pensijos daliai priteisti ir iš Valdybos Kauno skyriaus priteisti pareiškėjai 11 754,31 Lt sumažintos pensijos dalį.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-21, 2015-06-22 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015-06-10 įsiteisėjusiomis nutartimis (b. l. 18–20, 35–37, 30–33) atnaujintas terminas skundui dėl Valdybos 2014-08-12 sprendimo Nr. (6.5)I-6831 paduoti, priimta pareiškėjos skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Valdybos 2014-08-12 sprendimą Nr. (6.5)I-6831, likusią pareiškėjos skundo dalį atsisakyta priimti.
Šalies argumentai
2. Skunde pareiškėja nurodo, kad, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatomis, jai buvo sumažinta senatvės pensija. Pensijos sumažinimo pareiškėja neskundė, nes jis buvo nustatytas įstatymu. Tačiau tiek Seimas, tiek Vyriausybė pensininkams neišmokėtas sumas traktuoja kaip skolą, kurią valstybė pripažįsta ir ketina grąžinti. Todėl pareiškėja manė, kad, baigus galioti Laikinajam įstatymui, valstybė skolą pareiškėjai grąžins. Dėl neišmokėtos senatvės pensijos pareiškėja 2014-06-26 kreipėsi į Valdybos Kauno skyrių, kuris pareiškėjos prašymą persiuntė Valdybai. Pastaroji pareiškėjai nurodė, kad ji praleido 3 metų sprendimo apskundimo terminą ir prašymo nenagrinėjo. Pareiškėjos manymu, Valdyba 3 metų terminą skaičiuoja neteisingai, nes apie savo teisių pažeidimą pareiškėja suprato tik iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo.
Teismo posėdyje pareiškėja iš esmės remdamasi skunde išdėstytais motyvais prašė jos skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 40–44) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl pareiškėja, kreipdamasi į Valdybą 2014-06-26 prašymu dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą. Pareiškėja Valdybai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šį terminą ji praleido dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, todėl Valdyba 2014-08-12 sprendimu Nr. (6.5)I-6831 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą.
Į teismo posėdį Valdybos atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: pareiškėja 2014-06-26 prašymu kreipėsi į Valdybos Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, prašė išmokėti Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu jai neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 45); Valdyba 2014-07-10 raštu Nr. (6.5)I-6082 pareiškėjai nurodė, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo (pareiškėjos atveju – nuo 2010 m. sausio mėnesio), pareiškėja šį terminą yra praleidusi, todėl Valdyba nustatė terminą iki 2014-08-01 pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (b. l. 51, 52); Valdyba 2014-08-12 raštu Nr. (6.5)I-6831 pareiškėjai nurodė, kad per nustatytą laiką ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad terminą skųsti Valdybos Kauno skyriaus veiksmus ji praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-06-26 prašymą (b. l. 48).
2. Ginčas šioje byloje kilo dėl Valdybos 2014-08-12 sprendimo Nr. (6.5)I-6831, kuriuo atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, kaip pateiktą praleidus teisės aktuose nustatytą terminą skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
3. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Pensijų įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Laikinasis įstatymas, kurio 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pensijų įstatymą.
Remiantis LVAT formuojama praktika (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, nutarties 45–50 punktus), nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytinas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01). LVAT nustatė, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Nuostatai; Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punkte buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
4. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad, vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013-01-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administruojamų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdamas klausimą dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir individualias bylos faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Todėl LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, bei konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai senatvės pensija dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) taikymo buvo sumažinta nuo 2010-01-01 (b. l. 8, 9). Ši pensiją, vadovaujantis Valdybos direktoriaus 2009-12-31 įsakymu Nr. V-791 patvirtintu Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos aprašu, buvo mokama priklausomai nuo pasirinktos senatvės pensijos pristatymo tvarkos, atitinkamą einamojo mėnesio dieną. Būtent nuo tos dienos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į Valdybą, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, siekdama apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, pirmiausia su 2014-06-26 prašymu (b. l. 45) kreipėsi į Valdybos Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių, kuris pareiškėjai pateikė duomenis apie senatvės pensijos dydžius, susidariusius nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ir pareiškėjos 2014-06-26 prašymą persiuntė nagrinėti Valdybai.
LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 nurodė, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Valdybą (kaip tai numatyta Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje), o į Valdybos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Valdybą diena. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme laikytina 2014-06-26, t. y. data, kai ji kreipėsi į Valdybos Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių. Taigi pareiškėja akivaizdžiai, t. y. daugiau nei metus, praleido terminą paduoti skundą dėl senatvės pensijos mokėjimo. Šias aplinkybes Valdyba pareiškėjai paaiškino 2014-07-10 raštu Nr. (6.5)I-6082, kuriuo nustatė terminą įrodymams, kad minėtas terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, pateikti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad R. G. Valdybos 2014-07-10 raštą Nr. (6.5)I-6082 gavo, tačiau jokių įrodymų dėl termino kreiptis į Valdybą praleidimo nepateikė. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir teismui, o skunde nurodė, kad tokių įrodymų pateikti ir negalėjo. Tuo tarpu pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji 3 metų termino nepraleido, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.) ir nagrinėjamo ginčo išsprendimui nėra reikšmingos.
Atitinkamai, vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), nuostatomis, jeigu skundo nagrinėjimo Valdyboje metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą (20 punktas). Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas (31 punktas).
Aukščiau pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad Valdyba skundžiamu 2014-08-12 sprendimu Nr. (6.5)I-6831 pagrįstai ir motyvuotai, pareiškėjai nepateikus jokių objektyvių įrodymų ir duomenų, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas Valdybos teritorinių padalinių veiksmams dėl pensijos mokėjimo apskųsti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, Taisyklių 31 punkto pagrindu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-06-26 skundą. Todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą bei panaikinti šį sprendimą teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.