- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-23
- Bylos Nr.
- 1N-35/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties, kuria teismas nutarė išduoti Ukrainos pilietį S. K. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 35-18860 už nusikalstamas veikas, nurodytas Ukrainos kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašyme ir numatytas Ukrainos baudžiamojo kodekso 191 str. 3 d., 5 d., 366 str. 2 d., panaikinimo, bei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Ukrainos generalinės prokuratūros 2009 m. gegužės 28 d. teisinės pagalbos prašymas dėl Ukrainos piliečio S. K. ( S. K. ), gim. 1966 m. gruodžio 30 d., išdavimo Ukrainai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 35-18860 (ankstesnis Nr. 35-18647) už laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2008 m. sausio Ukrainos teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Ukrainos Baudžiamojo kodekso 191 str. 3 d., 5 d., (svetimo turto pasisavinimas stambiu mastu pareigūnui piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi veikiant grupe iš anksto susitarusių asmenų) ir 366 str. 2 d. (tarnybinis suklastojimas sunkinančiomis aplinkybėmis).
Ukrainos Donecko srities Družkovkos miesto prokuratūroje tiriamoje baudžiamojoje byloje S. K. įtariamas tuo, kad eidamas Valstybinės saugos tarnybos prie Ukrainos VRM Donecko srities vyriausiosios valdybos Kramatorsko tarprajoninio valstybinės saugos tarnybos skyriaus centralizuoto stebėjimo punkto viršininko pareigas, 2006 metų rugpjūčio mėnesį, tikslesnis laikas nenustatytas, realizuodamas savo teisę pagal vykdomas pareigas gauti dokumentus iš asmenų, pageidaujančių sudaryti sutartį dėl apsaugos paslaugų suteikimo, bei turėdamas galimybę naudotis Valstybinės saugos tarnybos valdybos prie Ukrainos VRM Donecko srities valdybos Kramatorsko tarprajoninio valstybinės saugos tarnybos skyriaus centralizuoto stebėjimo punkto spaudų ir antspaudų, parengė nusikalstamą planą dėl neteisėto AB „IKAR-BANK” lėšų užvaldymo ypač stambiu mastu. Veikdamas pagal nusikalstamą planą, S. K. , turėdamas savo žinioje pasų ir pažymų dėl asmenų, sudariusių sutartis dėl apsaugos paslaugų suteikimo, identifikacinių numerių suteikimo kopijas bei turėdamas priėjimą prie Valstybinės saugos tarnybos valdybos prie Ukrainos VRM Donecko srities valdybos Kramatorsko tarprajoninio valstybinės saugos tarnybos skyriaus centralizuoto stebėjimo punkto spaudų ir antspaudų, ketino suburti pastoviai veikiančią organizuotą grupę tam, kad forminti vartojamuosius kreditus naudojant aukščiau nurodytų asmenų duomenis jiems nežinant, o gautas lėšas panaudoti savo reikmėms.
Kadangi šiam sumanymui realizuoti reikėjo asmens, turinčio reikalingų vartotojų kreditavimo žinių, S. K. nusprendė įtraukti į nusikalstamą veiklą anksčiau jam pažįstamą Družkovkos miesto gyventoją N. Č. , kuris ėjo AB „IKAR-BANK” Družkovkos miesto skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir pagal jam pavestas funkcijas priiminėjo dokumentus ir formino vartojamuosius kreditus. N. Č. , veikdamas organizuotos nusikalstamos grupės sudėtyje, prisiėmė S. K. jam pateiktų dokumentų priėmimo ir tvirtinimo funkcijas, sudarydavo piliečių vartojamųjų kreditų teisėto gavimo regimybę, iš anksto perduodavo ir kartu su S. K. pildė paskolos gavėjo (fizinio asmens) prašymus kreditui AB „IKAR-BANK” gauti, kliento - fizinio asmens apklausos lapus ir pavedimo sutartis bei surašydavo įkeitimo sutartis bei kredito sutartis paskolos gavėjų ir AB „IKAR-BANK” vardu.
Be to, realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, nukreiptą į AB „IKAR-BANK” lėšų užvaldymą, S. K. nusprendė įtraukti į organizuotą nusikalstamą grupę iš anksčiau pažįstamą Družkovkos miesto gyventoją A. L. - individualų verslininką, vykdantį verslą Družkovkos miesto teritorijoje ir turintį atidarytą AB „IKAR-BANK” sąskaitą. A. L. , būdamas individualus verslininkas, turėjo galimybę išrašinėti sąskaitas prekėms įsigyti, o tai yra privaloma sąlyga vartojamajam kreditui gauti. A. L. , veikdamas organizuotos nusikalstamos grupės vadovo S. K. jam pavesto vaidmens ribose, turėjo nuiminėti lėšas iš savo sąskaitos ir perdavinėti jas S. K. , siekiant paskirstyti jas tarp visų organizuotos grupės dalyvių.
S. K. , būdamas jo suburtos organizuotos nusikalstamos grupės lyderiu, pagal jo paruoštą nusikalstamą planą, priskyrė sau šios nusikalstamos organizuotos grupės vadovo vaidmenį, vaidmenų ir pelno tarp jos dalyvių paskirstymo, o taip pat šios grupės nusikaltimų įvykdymo organizavimo funkcijas. Jis pats turėjo vykdyti šias funkcijas: gauti pasų ir identifikacinių numerių suteikimo kopijas, surašyti sąskaitas dėl prekės pirkimo A. L. vardu, pažymas apie darbo užmokestį bei kartu su N. Č. pildyti paskolos gavėjo (fizinio asmens) prašymus gauti kreditą AB „IKAR-BANK”, kliento - fizinio asmens apklausos lapus ir vėliau perduoti duomenis.
Tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, pasiskirstę vaidmenimis, S. K. , N. Č. ir A. L. , nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2008 m. sausio užvaldė svetimą turtą iš viso 329953 grivinas 92 kapeikas. (Pagal Lietuvos banko valiutų kursą - laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2008 m. sausio 10 Ukrainos grivinų (UAH) vertė svyravo nuo 5,35 Lt iki 4,6 Lt, pasisavinto svetimo turto vertė litais viršija 250 MGL sumą).
Be to, S. K. , Družkovkos mieste, 2007 - 2008 metais neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, rinko mokestį iš asmenų, sudariusių apsaugos paslaugų suteikimo sutartis su Valstybinės saugos tarnybos valdybos prie Ukrainos VRM Donecko srities vyriausiosios valdybos Kramatorsko tarprajoninio valstybinės saugos tarnybos skyriumi ir vėliau pasinaudojo lėšomis savo nuožiūra.
2008 m. lapkričio 18 d. priimtas nutarimas patraukti S. K. kaltinamuoju dėl nusikaltimo, numatyto Ukrainos BK 191 str. 5 d., 2008 m. gruodžio 5 d. šio miesto teismas priėmė nutarimą dėl S. K. suėmimo, 2008 m. gruodžio 15 d. paskelbta jo paieška. Baudžiamosios bylos tyrimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms 2009 m. gegužės 14 d. Družkovkos miesto prokuratūroje priimtas nutarimas patraukti S. K. kaltinamuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų Ukrainos BK 191 str. 3 d., 5 d., 366 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, 2009 m. gegužės 15 d. Družkovkos miesto teismas priėmė naują nutarimą dėl suėmimo S. K. paskyrimo.
Siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo S. K. išvyko iš Ukrainos.
Vykdant Interpolo kanalais paskelbtą tarptautinę paiešką 2009 m. gegužės 13 d. S. K. sulaikytas Lietuvoje, Kauno rajone. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi S. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviems mėnesiams.
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apygardos teismą išduoti Ukrainos pilietį S. K. , gimusį 1966 m. gruodžio 30 d., Lietuvoje, Kauno rajone, Karmėlavoje, gyvenamoji vieta Ukrainoje - Engelso g. 108-59, Družkovka, Donecko sritis, Ukrainai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 35-18860 už nusikalstamas veikas, nurodytas Ukrainos kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašyme ir numatytas Ukrainos baudžiamojo kodekso 191 str. 3 d., 5 d., 366 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi patenkino Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorės pareiškimą ir nutarė išduoti Ukrainos pilietį S. K. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų 1957 m. Europos konvencijoje dėl ekstradicijos, 1993 m. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose bei Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnyje, BPK 71 straipsnyje, kurios neleistų išduoti S. K. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už nusikaltimus, numatytus Ukrainos Baudžiamojo Kodekso 191 str. 3 d., 5 d., 366 str. 2 d.
Šalies argumentai
Įtariamasis S. K. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti.
Skunde nurodo, kad į Lietuvą atvyko netekęs darbo, išsituokęs su žmona, slaugyti segančio tėvo, kuriam reikalinga priežiūra. Tai, kad jam iškelta baudžiamoji byla, jis nieko nežino, nes negavo jokių pranešimų tiek būdamas Lietuvoje, tiek Ukrainoje gyvenančios žmonos adresu. Tvirtina, kad gimė ir užaugo Lietuvoje, Lietuvos pilietybės nėra atsisakę, turi leidimą gyventi Lietuvoje.
Įtariamojo nuomone, Ukrainai jo išduoti negalima, nes su juo ten bus bandoma susidoroti. Jis nebuvo banko darbuotoju ir jokie pinigai jam patikėti nebuvo. Pažymi, kad Ukrainos kompetentinga institucija prašyme konkrečiai nurodė, pagal kokį Lietuvos Respublikos BK straipsnį, t.y. BK 183 str., jie prašo jį išduoti, tačiau Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad Ukrainos BK 191 str. atitikmuo yra Lietuvos Respublikos BK 182 str. ir 183 str., nors Ukrainos kompetentingos institucijos neprašė jo išduoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.. Tokiu būdu, įtariamojo nuomone, apygardos teismas, sulygindamas du Lietuvos Respublikos BK straipsniu su vienu Ukrainos Respublikos BK straipsniu, prokuratūros prašymą išsprendė netinkamai. Taip pat S. K. nurodo, kad Ukrainos Respublikos BK 191 str. 5 d. numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra nuo 7 iki 12 metų laisvės atėmimo, o pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – 8 metai laisvės atėmimo, o pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. – iki 10 metų laisvės atėmimo. Taigi, išduodančioji šalis turi nurodyti, kokia didžiausia bausmė pagal to šalies įstatymus gali būti paskirta išduotajam asmeniui.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, suimtojo S. K. nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis yra neobjektyvi. Be to, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nepristatė jokių dokumentų apie tai, kad jis yra atsisakę Lietuvos Respublikos pilietybės.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Išduodamo baudžiamajam persekiojimui S. K. skundas yra atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl S. K. išdavimo Ukrainai baudžiamajam persekiojimui, nepažeidė 1957 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos, 1993 m. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, nuostatų, vadovavosi LR BK 9 str. ir LR BPK 71 ir 73 straipsniais. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra aplinkybių, numatytų minėtose tarptautinėse sutartyse bei Lietuvos Respublikos įstatymuose, kurios neleistų ekstradijuoti S. K. iš Lietuvos Respublikos į Ukrainos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti.
Skunde nepagrįstai nurodoma, kad S. K. nėra atsisakęs Lietuvos pilietybės ir nėra pateikęs prašymo, kad jam būtų suteikta Ukrainos pilietybė. Baudžiamojoje byloje yra LR Migracijos departamento atsakingo pareigūno patvirtinimas, kad S. K. nėra Lietuvos pilietis, o jam yra tik išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Be to, aplinkybė dėl pilietybės nėra lemiama sprendžiant asmens išdavimo baudžiamajam persekiojimui kitoje valstybėje klausimą, kadangi ir LR pilietis gali būti išduodamas užsienio valstybei už joje padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis LR tarptautine sutartimi arba JTO Saugumo Tarybos rezoliucija ( LR BK 9 str. 1 d. ).
Taip pat skunde nepagrįstai nurodoma, kad apygardos teismas pasielgė netinkamai, sulygindamas du Lietuvos Respublikos BK straipsnius ( LR BK 182 ir 183 str. ) su vienu Ukrainos BK 191 straipsniu, nes jame nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Pažymėtina, kad sprendžiant su asmens ekstradicija susijusius klausimus, skirtingose valstybėse galiojantys BK straipsniai numato skirtingas nusikalstamų veikų sudėtis ir jos nėra ir negali būti tapatinamos. Tokio pobūdžio klausimai yra aktualūs tik tuo atveju, kai asmuo perduodamas atlikti bausmę iš vienos valstybės į kitą ir jo atžvilgiu būtina paskirti bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą abiejų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Šiuo atveju visiškai pagrįstai buvo vertinamos nusikalstamos veikos, kuria įtariamas S. K. , faktinės aplinkybės, t.y. koks baudžiamasis įstatymas būtų taikomas Lietuvoje, jei S. K. baudžiamasis persekiojimas vyktų šioje valstybėje. Pagal faktines aplinkybes, nusikalstama veika, kuria įtariamas S. K. , yra laikoma tuo pačiu nusikaltimu tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Ukrainos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, pastarasis už šią veiką nebuvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Skirtingos baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos, taip pat nėra priežastimi atmesti pareiškimą dėl ekstradicijos, nes asmuo gali būti neišduodamas tuo atveju, jei už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė.
Kitos skunde nurodytos šeimyninio ir asmeninio pobūdžio aplinkybės neturi lemiamos įtakos klausimo dėl S. K. ekstradijavimo, išsprendimui.
Apygardos teismo nutartis iš esmės yra teisėta, todėl ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 ir 3 dalimis
nutaria:
S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 07 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.