Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. Ž., a. k (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 kl. išsilavinimo, moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. Ž. 2015 m. liepos 26 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti J. Ž. ir J. S. sveikatą, o būtent: paėmęs į ranką peilį, artėdamas su juo ir sakydamas J. Ž. žodžius „Pabesiu, nudursiu, užmušiu“, vijosi nuo jo bėgantį nukentėjusįjį, mėtė į jį įvairius daiktus, be to, J. S. paprašius D. Ž. nurimti, laikydamas rankoje šakutę ir užsimojęs nukentėjusiajai šaukė „tylėk, o tai papjausiu“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiesiems J. Ž. ir J. S. manyti, kad grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis D. Ž. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog tą vakarą į namus grįžo girtas, namuose tarp jo ir brolio J. bei mamos kilo konfliktas, kurio metu jis grasino juos užmušti, vaikėsi po namus, dėl ko buvo iškviesti medikai, policijos pareigūnai. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, mano, jog dėl to yra kaltas alkoholis. Pripažino, jog paskutinis du mėnesius dažnai išgeria, priežasčių, dėl ko taip daro, paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta šiais bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji J. S. parodė, jog vakare apie 23 valandą į namus sūnus D. grįžo neblaivus, sėdėdamas virtuvėje sakė, kad užmuš du žmones, pradėjo šakute badyti grindis. Atėjęs į virtuvę jos kitas sūnus, J., bandė raminti brolį, tačiau šis pradėjo vaikytis J. po kiemą, sakydamas, jog jį nužudys. Ji, tai matydama, namuose suslėpė peilius, bandė raminti sūnų, tačiau šis ir jai pradėjo grasinti nužudyti. Grasinimai atrodė realūs. Dėl tokio sūnaus elgesio iškvietė medikus, o šie iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 11-12).

Nukentėjusysis J. Ž. parodė, jog vakare į namus grįžęs girtas jo brolis pradėjo sakyti, kad nusižudys, sakė, jog nužudys ir jį. Bandė brolį raminti, siūlė eiti miegoti, brolį bandė raminti ir jų mama, tačiau šis jų neklausė, išėjęs į kiemą pradėjo jam grasinti, kad papjaus, tai sakydamas jis užsimojo šakute. Dėl tokio brolio elgesio iškvietė medikus, girdėjo, jog brolis grasina ir mamai. Grasinimai nužudyti atrodė realūs (b.l. 20-22).

Iš įvykio apžiūros protokolo (b.l. 6-9) matyti, jog apžiūrėjus įvykio vietą (butą, esantį (duomenys neskelbtini), jame ant stalo rasto dvi šakutės, viena šakutė perlaužta per pusę, kita – sulankstyta, abi šakutės išimtos. Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 25) matyti, jog 2015-07-27 naktį sulaikius D. Ž., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau atsisakė nusistatyti neblaivumą. Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l. 26-27) matyti, jog kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūrėtos iš įvykio vietos išimtos šakutės bei grąžintos nukentėjusiajai J. S. (b.l. 28).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis D. Ž. 2015 m. liepos 26 d. apie 23 val. savo namuose grasino motinai J. S. ir broliui D. Ž. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, šie, atsižvelgus į kaltinamojo būseną (agresyvus, girtas, rankose turėjo šakutę, ieškojo peilių) turėjo realų pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali juos nužudyti ar sunkiai sužaloti, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d. Tai, kad grasinimai buvo realūs, pripažino ir pats kaltinamasis, tai netiesiogiai patvirtina ir medikų iškvietimas, policijos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai tirti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. Ž. bausmę atsižvelgia, jog kaltinamasis nusikaltimas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, nors yra neteistas, tačiau jau vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. numatytais pagrindais (b.l. 37-42), administracine tvarka nebaustas (b.l. 57), gyvena su motina J. S., broliu J. Ž. ir seserimi K. Ž., tėvas yra miręs, gyvenimo sąlygos yra geros (b.l. 32-33), mokosi. Motina J. S. vaiko elgesį apibūdino kaip sudėtingo charakterio, pasiduodantį draugų įtakai, nurodė, jog paskutiniu metu vaikas piktnaudžiauja alkoholiu, neklauso. Taip pat atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.1 d. 3 d.), šia veika pasikėsinta į kito asmens (motinos ir brolio) psichinę sveikatą, grasinta susidorojimu artimoje aplinkoje, nukentėjusieji buvo vaikomi, jiems grasinama virtuvės įrankiu. Skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį atsižvelgiama, jog yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena – atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra padėti nepilnamečiam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jos asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga D. Ž. už BK 145 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę, nustatant tam tikrus įpareigojimus bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Į bausmės laiką įskaitomas D. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-07-26 00.45 val. iki 2015-07-28 9.40 val. (dvi laikinojo sulaikymo paros, vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-303 str., teismas

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nėra susiję su mokslu, bei per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei bausmės vykdymo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, iki 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmės.

Į bausmės laiką įskaityti D. Ž. laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. liepos 28 d. išbūtą laiką (dvi paras), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.