Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Sergel“ prašo priteisti iš atsakovo A. A. 174,17 Eur dydžio skolą, 1214,38 Eur netesybų, 15,68 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2010 m. spalio 12 d. pirminio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ Specialiosios paslaugų teikimo sąlygų Nr. GSCD/59688/2010 ir jų pagrindu 2010 m. lapkričio mėn. - 2017 m. kovo mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu liko skolingas pradiniam kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ 174,17 Eur skolos už faktiškai suteiktas ryšio paslaugas ir 1214,38 Eur įsiskolinimą už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle. UAB „Bitė Lietuva“ 2018 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 18-0268LT ir šios sutarties priedais visas reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perleido UAB „Sergel“. Todėl ieškovu šioje civilinėje byloje yra UAB „Sergel“. UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Sergel“ pasirašytame priede Nr. 1 prie 2018 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 18-0268LT nurodyta, kad ieškovui perleistas reikalavimas į atsakovo vardu susidariusį 1388,55 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro: 174,17 Eur – skola; 1214,38 Eur – nuostoliai. Minėtos 2018 m. spalio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 18-0268LT pagrindu ieškovas įgijo teisę ir į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal UAB „Bitė Lietuva“ Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų 24 p. nuostatas: 15,68 Eur – delspinigių už laiku nesumokėtą įsiskolinimą, paskaičiuotų už 180 dienų ir kurių dydis yra 0,05 proc. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu pagal minėtos sutarties susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 31 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 18-0268LT bei šios sutarties priedais, atsakovo įsiskolinimo reikalavimo teisė pradinio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ buvo perleista ieškovui UAB „Sergel“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas siunčiant jam 2018 m. lapkričio 13 d. pranešimą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, užsakovas turi prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.101 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.716 straipsnio 1 dalimi, 6.720 straipsnio 1, 3 dalimis, ieškovui iš atsakovo priteistina 174,17 Eur skolos.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1214,38 Eur netesybų (baudos) už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle, skaičiuojamos po 34,46 Eur (119 Lt) x 22 mėnesiai neišbūto laikotarpio = 758,23 Eur (2618 Lt). Sutartis nuraukta 2010 m. gruodžio 1 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 48 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį anksčiau nurodyto sutarties termino pabaigos dėl abonento kaltės arba abonento iniciatyva, abonentas privalo sumokėti baudą (netesybas), kurios dydis lygus nuo sutarties nutraukimo dienos iki šioje sutartyje nustatyto įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai.

Teismas pažymi, jog atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo (CK 6.718 straipsnis), pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinė. Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo. Iš teismui pateiktos sutarties nustatyta, kad atsakovas yra paslaugos vartotojas. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos, numatančios vartotojo atsakomybę už paslaugos sutarties nutraukimą ex officio negalioja nuo sutarties sudarymo momento. Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 straipsnyje numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato. Šios teisinės pasekmės taikytinos visais CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio reglamentuojamų atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių kliento vienašališko nutraukimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-494/2005). Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl baudos taikymo vartotojui pažeidžia CK 6.228 ⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus – už paslaugos sutarties nutraukimą numato baudą už kiekvieną mėnesį. Todėl teismo nuomone, tokia sutarties sąlyga yra nesąžininga. Be to, pažymėtina, jog pats ieškovo netesybų paskaičiavimas yra neaiškus, nes ieškovas prašo priteisti 1214,38 Eur, skaičiuojant po 119 Lt x 22 mėn. neišbūto laikotarpio = 2618,00 Lt (758,22 Eur) bei nurodo, kad UAB „Bitė Lietuva“ dalį netesybų kompensavo (302,07 Eur).

CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas, sutarties sąlyga dėl baudos taikymo pripažįsta kaip nesąžiningą, todėl ieškovo reikalavimą dėl 1214,38 Eur netesybų priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. dydžio delspinigius už pradelstas atsiskaityti 180 dienas, kurie sudaro 15,68 Eur. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Sutarties bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų 24 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas prašo priteisti delspinigius dėl praleisto atsiskaitymo pagal Sutarties 24 punktą bei vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, 15,68 Eur (174,17 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiant 15,68 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (189,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalies, 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 14 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinas 4 Eur žyminis mokestis (31 Eur x 14 proc.) ir 0,03 Eur (0,23 Eur x 14 proc.) komisinis mokestis, sumokėtas „Swedbank“, AB bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 7,16 Eur. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 14 proc. ieškinio reikalavimų), išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 1,00 Eur. Kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, j. a. k. 125026242, iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 174,17 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 17 ct) dydžio skolą, 15,68 Eur (penkiolikos eurų 68 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą (189,85 Eur) sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 4,03 Eur (keturių eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.