Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-952-851/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
1-952-851/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00007-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
I. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-952-851/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00007-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10.; 2.10.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. O. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

I. M., (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. laikotarpyje nuo 2010-07-23 iki 2012-11-05 apgaulingai tvarkė savo, kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą:

jis, laikotarpyje nuo 2010-07-23 iki 2012-11-05, veikdamas pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. RU020021, Nr. QZ156476 ir Nr. GT337212 vykdyti ne maisto produktų prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, vykdydamas prekybą „Gariūnų“ turgavietėje, Gariūnų g. 70, Vilniuje, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr.415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos (galiojusios nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr.1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos„ taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01) nuostatomis, privalėdamas tvarkyti savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, turėdamas išankstinį tikslą nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas, iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, žinodamas, kad jam įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant, asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai atliekami baudžiamosiose bylose Nr. 38-1-00114-11 ir Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių narių valdomomis UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovę neatitinkančiais šių įmonių vardu išrašytais dokumentais, nuslepiant tikrąjį prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jo apskaitoje, suvokdamas tokios savo veiklos padarinius ir numanydamas, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jo paties veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai atliekami baudžiamosiose bylose Nr. 38-1-00114-11 ir Nr. 06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių nariais, ir toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šį abipusį susitarimą I. M. užsisakius prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai atliekami baudžiamosiose bylose Nr. 38-1-00114-11 ir Nr.06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių nariams per UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“ organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą I. M. pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, nurodant juose mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, pastarasis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostata „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už jo pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, įsigydamas šias prekes per UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“ bei žinodamas, kad prekės perkamos pagal tikrovę neatitinkančius įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė prekių kaina, negu reali jų vertė, tuo pačiu, suprasdamas, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia pasirašė ir prekiaudamas minėtomis prekėmis panaudojo asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai atliekami baudžiamosiose bylose Nr. 38-1-00114-11 ir Nr.06-1-00073-11, kaip įtariama, suburtų organizuotų grupių narių įformintus ir jam pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“ tikrovę neatitinkančius dokumentus: UAB „Sunrise LT“ PVM sąskaitas-faktūras 2010-07-23 Nr. SUN 0000074, 2010-08-04 Nr. SUN 0000110, 2010-08-20 Nr. 0000142, 2010-09-03 Nr. 0000176, 2010-10-15 Nr. 0000287, 2010-12-16 Nr. SUN 0000487, 2010-12-22 Nr. SUN 0000532, 2011-01-25 Nr. SUN 0000599, 2011-03-04 Nr. SUN 0000669, 2011-08-11 Nr. SUN 00012862011-08-11 Nr. SUN 0001287, 2011-08-22 Nr. SUN 0001327, 2011-08-26 Nr. SUN 0001364, 2011-09-21 Nr. SUN 001477 ir kasos pajamų orderius 2010-07-27 Nr. SNR 74, 2010-08-10 Nr. SNR 0000110, 2010-08-24 Nr. SNR 0000142, 2010-08-07 Nr. SNR 0000176, 2010-10-19 Nr. SNR 0000287, 2010-12-17 Nr. SNR 0000485, 2011-01-06 Nr. SNR 0000530, 2011-01-27 Nr. SNR 0000598, 2011-03-04 Nr. SNR 0000668, 2011-08-11 Nr. SNR 0001286, 2011-09-22 Nr. SNR 0001327, 2011-08-11 Nr. SNR 0001287, 2011-08-26 Nr. SNR 0001364, 2011-09-22 Nr. SNR 0001477, UAB „M“ PVM sąskaitą-faktūrą 2011-03-10 Nr. M 111542 ir kasos pajamų orderį 2011-03-10 Nr. P 1526 bei UAB „E“ PVM sąskaitą-faktūrą 2011-10-19 Nr. EJO 00033, bendrai 20065,84 Lt sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie I. M. parduotų prekių vertę bei UAB – ei „S“ ir UAB – ei „M“ už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumą, ir tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, bei šių tikrovę neatitinkančių dokumentų pagrindu prekiaudamas minėtomis prekėmis, nefiksavo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-11-05 prekybos metu patirtų prekių įsigijimo išlaidų savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale (nuo 2011-01-01 iki 2012-04-30) ir kasos aparato kasos operacijų žurnale (nuo 2012-05-01), tokiu būdu, įrašydamas į minėtą pajamų ir išlaidų žurnalą neteisingus duomenis apie savo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, ir tuo pažeidė 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos 2 p. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 p. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklių priede“, ir 3 p. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, kurio formą tvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos”, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir išlaidas, taip pat, iki 2012-11-05 neišsaugojo 2011-03-10 UAB „M“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. M111542 ir tuo pažeidė 2012-11-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1797 patvirtintų „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 18 p. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, prekių (paslaugų), medžiagų, žaliavų įsigijimo dokumentus ir kitus dokumentus turi saugoti 5 kalendorinius metus po tų metų, kuriais jie gauti ar išrašyti, o PVM sąskaitas-faktūras ar sąskaitas-faktūras – 10 metų nuo jų išrašymo“, nes neišsaugojo minėtos UAB „M PVM sąskaitos-faktūros, dėl to I. M., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės - finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarojo ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jo veiklą. Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti I. M. veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 - 2012 metus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2010-2012 m. bėgyje per pažįstamus S. K. ir T. B. pirkdamas prekes iš Kinijos pagal tikrovę neatitinkančius UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“ dokumentus, toliau tuos dokumentus naudodamas prekyboje bei prekybos metu neteisingai apskaičiuodamas savo pajamas ir išlaidas, taip pat, neišsaugodamas UAB „M“ dokumentų, apgaulingai tvarkė savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą. Prekyba jis užsiima apie 10-12 metų. Prekiauja „Gariūnų“ turgavietėje. Apie tokią veiklą nuolat informuoja VMI ir gauna iš jos atitinkamus verslo liudijimus. Prekiauja įvairiomis striukėmis. 2010-2012 m. bėgyje iš pradžių per UAB „S“, po to per UAB „M“ bei UAB „E“, jis iš Kinijos pirko prekes, o būtent, striukes, kuriomis paskui prekiavo „Gariūnų“ turgavietėje. Prekių pirkimas per visas šias įmones buvo įforminamas tikrovę neatitinkančiais dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis ir kasos pajamų orderiais), kuriuose jo per UAB „S“, UAB „M‘ ir UAB „E“ perkamų prekių vertė ir už tas prekes sumokėtų pinigų sumos buvo nurodytos mažesnės, negu reali tų prekių kaina ir negu realiai jo už tas prekės ir jų atvežimą sumokėtos pinigų sumos. Skirtumas tarp realios prekių kainos ir UAB „S“ dokumentuose nurodytos prekių kainos buvo apie 0,4-2 kartus. UAB „S“, jam perkant prekes per šią įmonę, atstovavo S. K., kurį pažinojo kaip Stašeką, o UAB „M“ ir UAB „E“ atstovavo T. B.. Prekių pirkimo per UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“ mechanizmas iš esmės buvo toks pats. Būtent, jis nuskrisdavo į Kiniją, ten išsirinkdavo sau reikiamas prekes bei iš dalies atsiskaitydavo už jas su kinais, sumokėdamas jiems įvairaus dydžio avansus be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų įforminimo. Užsakytos Kinijoje prekės buvo sandėliuojamos S. K. ir T. B. nurodytuose sandėliuose Pekine. Po kurio laiko prekių atvežimu pasirūpindavo S. K. (kai prekės buvo vežamos per UAB „S“) ir T. B. (kai prekės buvo vežamos per UAB „M“ ir UAB „E“). Kokiu būdu ir per kokius asmenis ar įmones pastarieji organizuodavo prekių atvežimą į Lietuvą, jam nežinoma. Su jais tiesiog buvo susitaręs, kad jie su savo įmonėmis pasirūpins prekių atvežimu bei prekių pirkimo-pardavimo dokumentų įforminimu. Apie jo Kinijoje užsakytų prekių atvežimą per UAB „S“ į Lietuvą jį telefonu informuodavo arba pats S. K., arba tas prekes jam į prekybos vietą „Gariūnų“ turgavietėje vežiojęs V. S.. Kai prekės buvo vežamos per UAB „M“ ir UAB „E“ apie prekių atvežimą į Lietuvą jį telefonu arba tiesiogiai susitikęs informuodavo arba T. B., arba, kaip suprato, kartu su juo dirbęs A. J., po ko, tas prekes jam į prekybos vietą „Gariūnų“ turgavietėje pristatydavo vairuotojas J. A.. Kai prekės buvo perkamos ir vežamos per UAB „S“, tai ant pakuočių su prekėmis buvo nurodomas jam priskirtas numeris, kurį priskyrė S. K., tačiau šio numerio dabar nepamena. Arba tą pačią prekių pristatymo dieną, arba po dienos ar kelių dienų „Gariūnų“ turgavietėje jam buvo pateikiami tikrovę neatitinkantys prekių pirkimo-pardavimo dokumentai. UAB „S“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, jam asmeniškai pateikdavo pats S. K., o UAB „M“ ir UAB „E“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius – T. B.. Šie dokumentai pilnai jau buvo užpildyti bei pasirašyti iš UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“ pusės. Kokių asmenų parašai iš šių įmonių pusės buvo tuose dokumentuose, jis nekreipė dėmesio. Priimdamas šiuos dokumentus ir pasirašydamas juos, kaip prekių pirkėjas, suprato, kad pasirašo ir toliau prekyboje naudoja dokumentus, kuriuose įrašyti neteisingi duomenis apie prekių kainas, tačiau nematė kitos išeities, nes kitokių prekių tiekėjų, galinčių pateikti jam normalius tikrovę atitinkančius dokumentus, niekur rasti negalėjo, o prekiauti be dokumentų nenorėjo. Tuo pačiu metu su S. K. (kai prekės buvo perkamos ir vežamos per UAB „S“) ir su T. B. (kai prekės buvo perkamos ir vežamos per UAB „M“ ir UAB „E“) jis pilnai atsiskaitydavo už jam parduotas ir atvežtas prekes. Būtent, pastariesiems sumokėdavo likusią dalį Kinijoje nesumokėtų pinigų už pačias prekes ir už jų transportavimą bei išmuitinimą. Bendra jo už prekes bei jų atvežimą sumokėtų pinigų suma buvo didesnė, negu buvo nurodyta jam pateiktuose UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“ išrašytuose dokumentuose. Už transportavimą mokėjo maždaug po 5-6 Lt už vieną prekių kilogramą. Už prekių išmuitinimą ir transportavimą jokie atskiri dokumentai jam išrašomi nebuvo. Visi UAB „S“ dokumentai bei grynieji pinigai tarp jo ir S. K. bei T. B. buvo perduodami „Gariūnų“ turgavietėje. Su V. S., A. J. ir J. A. jis susipažino vėliau, po to, kai jam jau buvo atvežamos prekės. Suprato, kad V. S. dirba kartu su S. K. ir yra vairuotojas, o A. J. ir J. A. dirba kartu su T. B., tačiau kokiose pareigose jie dirbo minėtuose įmonėse, nežino. Jis tik suprato, kad V. S. ir J. A. yra vairuotojai, nes jie tik atveždavo jam prekes, tačiau jokių dokumentų pastarieji jam nepateikdavo, jokius pinigus jis jiems nemokėdavo. Ką konkrečiai veikdavo A. J., nežino, tačiau pastarasis jį informuodavo apie prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pristatymą jam. Dėl visų nurodytų savo neteisėtų veiksmų buvo neteisingai apskaitytos jo su prekių pirkimu susijusios išlaidos bei su prekių pardavimu susijusios pajamos, dėl ko šiai dienai jis pats savanoriškai patikslino savo pajamas ir savanoriškai sumokėjo valstybei bendrai 3200 Lt įvairių mokesčių (2 tomas, b.l. 29-30, 38-39, 47-49, 53).

I. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo sekantys įrodymai.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu I. M. atpažino apklausoje nurodytus T. B., A. J., J. A., S. K. ir V. S. (2 tomas, b.l. 31-36, 40-42).

Apklaustas įtariamuoju T. B., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad jis kartu su pažįstamais Vadimu ir A. J. bei ankščiau nepažįstamais Povilu ir A. A. dalyvavo bendrame versle, susijusiame su įvairių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą ir jų pardavimu Lietuvoje įvairiems fiziniams asmenims. Šis verslas buvo organizuotas pagal tokią schemą. Iš pradžių Lietuvoje buvo surandami arba patys atsirasdavo fiziniai asmenys - prekeiviai, kurie norėjo įsigyti įvairias prekes Kinijoje, po to buvo organizuojamas pinigų, skirtų prekėms įsigyti, surinkimas iš šių asmenų ir tų pinigų pervedimas į Kiniją konkretiems prekių pardavėjams. Toliau buvo organizuojamas tų prekių pristatymas į Lietuvą su atitinkamu prekių išmuitinimu Vokietijoje. Šioms prekėms atvykus į Lietuvą, jos pagal UAB „M“ ir UAB „E“ vardu išrašytus tikrovę neatitinkančius dokumentus, kuriuose buvo nurodytos mažesnės prekių kainos, negu reali jų vertė, buvo išdalinamos konkretiems fiziniams asmenims – prekių pirkėjams, tuo pačiu, buvo surenkami pinigai už jų pervežimą. Kuomet konkrečiam prekių pirkėjui prekių pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo reikalingi, jie nebuvo išrašomi. Apie įvykdytus atsiskaitymus jį iš Kinijos informuodavo ten sandėliuose dirbantys Vadim ir A. J., kurie būdami Kinijoje organizuodavo užsakytų prekių sandėliavimą ir išvežimą iš Kinijos. Apie išvežtų prekių asortimentą pastarieji informuodavo Povilą ir A. A.. Iš Kinijos prekės buvo vežamos į Vokietiją, kur buvo išmuitinamos ir tik tada atvežamos į Lietuvą, kur buvo sandėliuojamos jo pažįstamo J. A. vadovaujamos įmonės „F“ sandėliuose. Tai buvo daroma pagal oficialiai sudarytus šios įmonės bei UAB „M“ ir UAB „E“ sandorius. Toliau pagal jo prašymą J. A. išvežiodavo tas prekes konkretiems prekeiviams. Už tokias transporto paslaugas su J. A. atsiskaitydavo patys prekeiviai. Už prekių atvežimą iš Kinijos po kurio laiko prekeiviai tiesiogiai grynais be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų atsiskaitydavo su juo. Dažniausia po to, kai prekės buvo pristatytos konkretiems prekeiviams Lietuvoje, Povilas ir A. A., atitinkamai, kaip UAB „M“ ir UAB „E“ vadovai, organizuodavo prekių pardavimo bei apmokėjimo dokumentų įforminimą minėtų įmonių vardu, nurodydami juose mažesnes prekių kainas, negu jos buvo iš tikrųjų. Šiuos dokumentus konkretiems prekeiviams „Gariūnų“ turgavietėje išdalindavo pats. Tarp Lietuvos prekeivių, pirkusių prekes per UAB „M“ ir UAB „E“, buvo ir I. M. (1 tomas, b.l. 25-28).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. B. atpažino I. M., kaip vieną iš Lietuvos prekeivių, kuris pirko prekes iš Kinijos per UAB „M“ ir UAB „E“ pagal šių įmonių tikrovę neatitinkančius dokumentus, atsiskaitydamas už tas prekes tiesiogiai su juo grynais pinigais (1 tomas, b.l. 29-30).

Apklaustas įtariamuoju V. J., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad jis kartu su pažįstamu T. B. ir ankščiau nepažįstamu P. A. dalyvavo bendrame versle, kuris pasireiškė Lietuvoje dirbančių prekeivių užsakytų Kinijoje prekių atvežimu į Lietuvą ir jų pardavimu minėtiems prekeiviams. Jis dirbo Kinijoje, kur pagal prekeivių iš Lietuvos gautus užsakymus surinkdavo visas jų užsakytas prekes sandėliuose ir per Kinijos įmones organizuodavo tų prekių išvežimą iš Kinijos. Kiek jam žinoma, tos prekės buvo išmuitinamos Vokietijoje ir tuo pasirūpindavo T. B.. Pastarasis taip pat pasirūpindavo tų prekių pardavimu konkretiems prekeiviams. Minėtos prekės Lietuvoje buvo parduodamos pagal UAB „M“ ir UAB „E“ dokumentus, tačiau kaip tie dokumentais buvo įforminami, t.y. kokie prekių kiekiai ir kainos juose buvo nurodomi, jam nežinoma. Kaip prekeiviai atsiskaitydavo už prekes, jis nežino, nors porą kartų T. B. prašymu jis iš kai kurių prekeivių, kurių nepamena, buvo paėmęs grynuosius pinigus (apie 20000-30000 JAV dolerių) už prekes, kuriuos buvo nunešęs į T. B. nurodytą jam nežinomos įmonės ofisą ir ten juos palikęs (1 tomas, b.l. 31-33).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. J. atpažino I. M., kaip vieną iš Lietuvos prekeivių, kuris per jį buvo užsakęs Kinijoje prekes (1 tomas, b.l. 34-35).

Apklaustas įtariamuoju A. J., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad jis kartu su savo pažįstamu T. B. susitarė dėl bendro verslo organizuojant įvairių prekių atvežimus iš Kinijos į Lietuvą pagal įvairių „Gariūnų“ prekeivių užsakymus. Kartais per jį, kartais patys tie prekeiviai užsakydavo jiems reikalingas prekes, o jis kartu su T. B. organizuodavo jų pervežimą iš Kinijos lėktuvais arba laivais į Lietuvą (tiesiogiai arba per kitas šalis). Lietuvoje iš Kinijos parvežtos prekės prekeiviams buvo atiduodamos kartu su T. B. pateiktais UAB „M“ ir UAB „E“ vardu išrašytais dokumentais, kuriose prekių kainos buvo nurodytos mažesnės, negu jos yra iš tikrųjų. Kai tokius dokumentus „Gariūnų“ prekeiviams pateikdavo jis, šie prekeiviai sumokėdavo jam pinigus, tačiau kokios tai buvo sumos, nepamena. Jis paskui tuos pinigus perduodavo T. B.. Tarp „Gariūnų“ prekeivių buvo ir I. M. (1 tomas, b.l. 36-37).

Apklaustas įtariamuoju J. A., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad nuo 2008 m. jis su savo įmone „F“ teikė transporto paslaugas. Kažkuriuo metu, tačiau kuriuo nepamena, jo įmonė su UAB „E“, atstovaujama pažįstamo T. B., buvo sudariusi patalpų nuomos sandorius. Remiantis šiais sandoriais į šias patalpas T. B. lydint buvo atvežami maišai su prekėmis, kurių jis nežiūrėjo. Dažniausia prekių iškrovime dalyvaudavo ir T. B.. P. T. B prašymu pagal pastarojo nurodytus kontaktinius duomenis tos prekės buvo išvežiojamos gavėjams. Dažniausia tai darydavo pats J. A.. Daugumą prekių jis nuveždavo ir gavėjams atiduodavo prie „Gariūnų“ turgavietės. Už tokias transporto paslaugas su jo grynais atsiskaitydavo patys prekių gavėjai. Tokios transporto paslaugos ir apmokėjimai už juos buvo neoficialios. Jokių pinigų už prekes prekių gavėjai jam nemokėjo. Kartais prekes jis išvežiodavo su T. B. jam įteiktais dokumentais – sąskaitomis už prekes. Kokių įmonių tai buvo dokumentai ir koks jų tikslus turinys, jis neprisimena (1 tomas, b.l. 38-39).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. A. atpažino I. M., kaip asmenį, kuris panašus į vieną iš prekių gavėjų (1 tomas, b.l. 40-41).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-07-18 specialisto išvada Nr.(27.13)-86-40, kurioje, atlikus I. M., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-05 I. M., turėdamas verslo liudijimus Nr. RU020021, Nr. QZ156476 ir Nr. GT337212 vykdyti prekybą turgavietėse, vykdydamas šią veiklą:

- pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „S“, UAB „M“ ir UAB „E“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės;

- pažeidė 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkos (galiojo nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) 2 p. – „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti Žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“ ir 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, (galioja nuo 2011-05-01) 2 p. – „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale bei kasos aparato kasos operacijų žurnale (nuo 2012-05-01) neapskaitė patirtų prekių įsigijimo išlaidų;

- pažeidė 2012-11-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1797 patvirtintų „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 18 p. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, prekių (paslaugų), medžiagų, žaliavų įsigijimo dokumentus ir kitus dokumentus turi saugoti 5 kalendorinius metus po tų metų, kuriais jie gauti ar išrašyti, o PVM sąskaitas-faktūras ar sąskaitas-faktūras – 10 metų nuo jų išrašymo“, nes neišsaugojo UAB „M“ PVM sąskaitos-faktūros.

Tokiu būdu, atlikus I. M., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad dėl anksčiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti jo veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2012 m. (1 tomas, b.l. 77-177).

2013-04-23 Muitinės laboratorijos ir Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos Muito įvertinimo skyriaus specialisto išvadomis Nr. 3C0017, kuriose, atlikus I. M., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, prekių vertės nustatymo tyrimą, nustatyta, kad tyrimo metu iš minėto asmens paimtos prekės (striukės) vertė yra 102,84 Lt už vienetą (1 tomas, b.l. 2-4).

I. M. 2010-2012 m. išduoti verslo liudijimai Nr. RU020021, Nr. QZ156476 ir Nr. GT337212 vykdyti prekybą turgavietėse (1 tomas, b.l. 94-96).

UAB „S“ PVM sąskaitos-faktūros 2010-07-23 Nr. SUN 0000074, 2010-08-04 Nr. SUN 0000110, 2010-08-20 Nr. 0000142, 2010-09-03 Nr. 0000176, 2010-10-15 Nr. 0000287, 2010-12-16 Nr. SUN 0000487, 2010-12-22 Nr. SUN 0000532, 2011-01-25 Nr. SUN 0000599, 2011-03-04 Nr. SUN 0000669, 2011-08-11 Nr. SUN 0001286, 2011-08-11 Nr. SUN 0001287, 2011-08-22 Nr. SUN 0001327, 2011-08-26 Nr. SUN 0001364, 2011-09-21 Nr. SUN 001477 ir kasos pajamų orderiai 2010-07-27 Nr. SNR 74, 2010-08-10 Nr. SNR 0000110, 2010-08-24 Nr. SNR 0000142, 2010-08-07 Nr. SNR 0000176, 2010-10-19 Nr. SNR 0000287, 2010-12-17 Nr. SNR 0000485, 2011-01-06 Nr. SNR 0000530, 2011-01-27 Nr. SNR 0000598, 2011-03-04 Nr. SNR 0000668, 2011-08-11 Nr. SNR 0001286, 2011-09-22 Nr. SNR 0001327, 2011-08-11 Nr. SNR 0001287, 2011-08-26 Nr. SNR 0001364, 2011-09-22 Nr. SNR 0001477, bei UAB „E“ PVM sąskaita-faktūra 2011-10-19 Nr. EJO 00033, bendrai 20065,84 Lt sumai, kuriose I. M. įsigytų prekių (striukių) vertė yra nuo 6,50 iki 11,88 Lt už vienetą be PVM (1 tomas, b.l. 108-130).

I. M. pateikė patikslintą 2012 m. metinę pajamų deklaraciją, sumokėjo jam priskaičiuotus 3200 Lt įvairių mokesčių (2 tomas, b.l. 122-129).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. M. laikotarpyje nuo 2010-07-23 iki 2012-11-05 apgaulingai tvarkė savo, kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti I. M. veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 – 2012 metus. I. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą.

Išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į tai, kad I. M. neteistas (2 tomas, b.l. 107), 2009 metais 1 kartą baustas administracine tvarka (bauda) už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2 tomas, b.l. 104), psichiatrinėje ligoninėje, Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 tomas, b.l. 109, 111), į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas (2 tomas, 113), kaltinamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė kaltinamajam paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – baudą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, I. M. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-05 I. M. buvo laikinai sulaikytas. Paleistas tą pačią dieną, paskiriant jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 tomas, b.l. 6-7, 10-12). Laikinojo sulaikymo laikas ( 1 para ) yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę, o kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir paskirti jam 75 MGL dydžio (9750 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą, t.y. 1 parą, prilyginant šį laiką 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti mokėtiną baudą – 48 MGL (6240 Lt).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, I. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja A. S.