- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2-901-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01406-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-601-260/2018 dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GKF“ kreditorius (buvęs įmonės vadovas) G. K. pateikė skundą dėl bankrutuojančios UAB „GKF“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto nutarimų, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu kreditorių komiteto protokole Nr. 2 darbotvarkės 2 klausimu priimtą nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta bankroto administratorės veiklos ataskaita; 2) pripažinti negaliojančia kreditorių komiteto protokole Nr. 2 darbotvarkės 3 klausimu priimtą nutarimo dalį, kuria nutarta išskaičiuoti iš Luminor Bank AB ir AB SEB banko nusirašytų lėšų pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo (toliau – FUSĮ) nuostatas proporcingai tenkančią apmokėti bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalį.Pareiškėjas nurodė, kad UAB „GKF“ kreditorių komitetas 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu nepagrįstai patvirtino administratorės veiklos ataskaitą, kadangi administratorė ataskaitoje pateikė tik išlaidų paskirstymo faktą, joje nėra jokių duomenų, kuriais būtų patvirtinamas administravimo išlaidų dydis, momentas, kuriuo atitinkamos išlaidos susidarė, nėra paaiškinimo, kokiu būdu susidariusios išlaidos nurašytos iš kiekvienam kreditoriui skiriamų išmokėti lėšų, taip pat administratorė nepagrįstai iš lėšų, gautų už 2017 m. balandžio 28 d. varžytinės parduotą kreditoriui Luminor Bank AB įkeistą turtą, išskaitė administravimo išlaidoms mokėtiną sumą, kurią paskaičiavo ne turto pardavimo momentui, o 2017 m. birželio 30 d. Taip pat, pareiškėjo nuomone, iš lėšų AB DNB banko ir AB SEB banko nusirašytų pagal FUSĮ negalėjo būti išskaičiuojamos jokios administravimo išlaidos, šias lėšas bankai nusirašė pagrįstai, į jas kiti kreditoriai bei bankroto administratorius neturi teisių, nes jų atžvilgiu netaikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos (toliau – ĮBĮ).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino bankrutuojančios UAB „GKF“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto nutarimus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais.Teismas nurodė, kad administratorės veiklos laikotarpiu nuo bankroto bylos UAB „GKF“ iškėlimo iki 2017 m. gegužės 23 d. ataskaitą patvirtino 2017 m. gegužės 23 d. vykęs kreditorių susirinkimas. Antrąją savo veiklos ataskaitą bankrutuojančio UAB „GKF“ administratorė teikė tvirtinti kreditorių komiteto 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžiui, tačiau kreditorių komitetas jos nepatvirtino. Administratorė 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto posėdžiui vėl pateikė tvirtinti savo veiklos antrąją ataskaitą, nurodydama, kad tai yra ataskaita apie jos veiklą nuo 2017 m. gegužės 23 d., kurią kreditorių komitetas patvirtino, dėl ko pareiškėjas pateikė nagrinėjamą skundą.Teismas pažymėjo, kad esminiai pareiškėjo skundo argumentai yra susiję su administratorės ataskaitos 3 skyriuje „bankrutuojančios UAB „GKF“ administravimo išlaidos“ pateiktais duomenimis. Teismas sprendė, kad pareiškėjais pagrįstai teigia, jog administratorė nenurodė, kuriuo metu atitinkamos išlaidos susidarė, nepaaiškino, kokiu būdu susidariusios išlaidos nurašytos iš kiekvienam kreditoriui skiriamų išmokėti lėšų, nepateikė duomenų apie pačių administravimo išlaidų susidarymą. Todėl nepateikus nurodytų duomenų, ši ataskaita yra parengta ydingai, dėl informacijos stokos joje neatspindi administravimo išlaidų naudojimo ir skaičiavimo pagrįstumas.Teismas nurodė, kad antrąją administratorės veiklos ataskaitą svarstant 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, trys kreditorių komiteto nariai balsavo prieš, prašydami detalizuotomis patalpų šildymo kuro išlaidomis, informaciją apie bankrutuojančios UAB „GKF“ samdomus darbuotojus, detalizuojant konkrečias išlaidas, patiriamas kiekvieną atskirą mėnesį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Teismas sprendė, kad administratorės antrojoje ataskaitoje, pateiktoje tvirtinti 2017 m. lapkričio 15 d. dienos kreditorių komiteto posėdžiui, tokios informacijos nėra. Taigi administratorės ataskaita laikytina be reikšmingos aktualios informacijos, kurią reikalavo kreditoriai pateikti. Be to, kreditorių komiteto nariai, 2017 m. lapkričio 15 d. balsavę už ataskaitos patvirtinimą, nesigilino į ataskaitoje pateiktus aptariamus duomenis ir buvo nenuoseklūs, nepareikalaudami administratorės ataskaitoje nurodyti jų reikalautus duomenis, dėl kurių nepateikimo jie nepatvirtino antrosios 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžiui pateiktos administratorės veikos ataskaitos.Teismas konstatavo, kad kreditorių komitetas 2017 m. lapkričio 15 d. negalėjo patvirtinti antrosios administratorės veiklos ataskaitos ir dėl joje neteisingai skaičiuojamų administravimo lėšų, kurias, administratorės teigimu, privalo dengti kreditoriai, nusirašę bankrutuojančios įmonės lėšas iš bankų sąskaitų vadovaujantis FUSĮ nuostatomis. Kreditoriai Luminor Bank AB ir AB SEB bankas vadovaudamiesi šiuo įstatymu turėjo teisę net ir iškėlus bankroto bylą nusirašyti iš bankrutuojančios UAB „GKF“ sąskaitų, kuriose buvo numatytos specialios sąlygos, bankrutuojančios įmonės lėšas, tą faktiškai ir padarė. Tokią išvadą pagrindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2013 m. gegužės 4 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymų kai kurių nuostatų atitikties Konstitucijai“.Teismas pažymėjo, kad patenkinant kreditoriui reikalavimus pagal FUSĮ, jam nekyla pareiga nuo tokių sumų mokėti administravimo išlaidas. Tokios sumos bankroto bylos iškėlimo metu būna bankrutuojančios įmonės sąskaitose, jos nėra gaunamos bankroto proceso metu (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), administravimo išlaidos, tokias sumas nusirašant iškart po bankroto bylos iškėlimo, dar nebūna patirtos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė bankrutuojanti UAB „GKF“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti; prijungti prie bylos pirmosios instancijos teismui 2018 m. vasario 26 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepasisakė dėl įrodymų, kurie patvirtina, kad visa reikalinga informacija kreditoriams pakartotiniam 2017 m. lapkričio 15 d. komiteto posėdžiui buvo pateikta. 2017 m. gruodžio 19 d. atsiliepime administratorius nurodė, kad kreditorių komiteto nariams, pageidavusiems detalios informacijos (Luminor Bank AB), pateikė 2017 m. spalio 26 d. išsamią informaciją: 1) apie administratoriaus samdytų advokatų suteiktų teisinių paslaugų suvestinę, nurodant konkrečius atliktus veiksmus bei patirtas išlaidas; 2) patalpų šildymo kuro išlaidas kiekvieną mėnesį nuo bankroto pradžios iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; 3) bankrutuojančios UAB „GKF“ samdomų darbuotojų sąrašą, nurodant darbuotojų pareigas su atliekamomis funkcijomis bei atlyginimus už atskirą mėnesį; 4) išlaidų detalizavimą už kiekvieną atskirą mėnesį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. buvo pateikta informacija jos prašiusiam kreditoriui, atsižvelgiant į jo 2017 m. rugsėjo 26 d. komiteto posėdyje išsakytus pageidavimus.Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės formaliai tenkino reikalavimą panaikinti nutarimą tvirtinti ataskaitą dėl tariamai kreditoriams nepateiktos papildomos informacijos, nors pageidaujantiems ją gauti prašoma informacija 2017 m. spalio 26 d. buvo pateikta, dar kartą su šia informacija kreditorių komiteto nariai turėjo galimybe susipažinti nagrinėjant bylą iš esmės – ne vienas iš komiteto narių nagrinėjant bylą nenurodė, kad 2017 m. spalio 26 d. informacija būtų netinkama ar nepakankama.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenustato kreditorių pareigos nusišalinti nuo klausimų, kuriais jie turi tiesioginį suinteresuotumą, svarstymo, taigi ĮBĮ nesant įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo kreditoriams UAB „Diklita“ ir A. B. to daryti nereikėjo. Be to, jeigu UAB „Diklita“ ir A. B. būtų nusišalinę nuo taikos sutarties patvirtinimo klausimo sprendimo būtų galimai kilęs ginčas dėl nutarimo priėmimo daugumos ar kvorumo nebuvimo. Teismas rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais, kad kreditorių komiteto nariai nebuvo susipažinę ir neįsigilinę – atkreiptinas dėmesys, kad keturi iš penkių kreditorių komiteto narių yra komerciniai bankai (Luminor Bank AB ir AB SEB bankas) arba įmonės (Froslev Trae A/S ir UAB „Rekovera“), t. y. profesionaliai veikiantys išieškojimo srityje.Tiek ataskaitoje buvo nurodyta, kad iš FUSĮ pagrindu nusirašytų lėšų administravimo išlaidos išskaičiuojamos, tiek priimtas dar ir atskiras nutarimas šiuo klausimu – abiem atvejais „už“ balsavo komerciniai bankai Luminor Bank AB ir AB SEB bankas, t. y. abu kreditoriai išreiškė valią ir sutiko, kad iš šių lėšų būtų išskaičiuotos administravimo išlaidos, todėl neaišku kokią imperatyvią teisės aktų nuostatą pažeidė minėti kreditoriai patys pritarę administravimo išlaidų išskaičiavimui iš jiems priklausančių lėšų.Teismas ydingai aiškino ir taikė FUSĮ nuostatas, teigdamas jog ĮBĮ 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis taikoma ir administravimo išlaidoms. Toks aiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicijos, kuris nurodė, kad FUSĮ 9 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis leidžiama finansinio užtikrinimo susitarimo šalimis esantiems subjektams netaikyti imperatyvių kitiems kreditoriams ir skolininkams privalomų ĮRĮ ir ĮBĮ nuostatų, kuriomis draudžiama po įmonės restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo inter alia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.Taigi Luminor Bank AB ir AB SEB bankas FUSĮ pagrindu gali nusirašyti (atgauti) banko sąskaitose esančias lėšas supaprastinta operatyvesne tvarka – be atskiro perspėjimo ir papildomų administracinių priemonių (t. y. nereikalaujama, kad būtų tam tikros teismo ar kitos institucijos patvirtintos finansinio užstato realizavimo sąlygos ar kad būtų taikomi tam tikri to realizavimo būdai), tačiau po bankroto bylos iškėlimo tokios lėšos vis tiek priskirtinos bankrutuojančios įmonės lėšoms (ĮBĮ 36 straipsnis), minėtos kredito įstaigos dalyvauja bankroto byloje kaip kreditoriai ir nuo administravimo išlaidų dengimo pareigos jos nėra atleistos.Administratorė, siekdama išsamiai išdėstyti savo motyvus ir atsikirsti į pareiškėjo 2018 m. sausio 12 d. pateiktą skundo papildymą, 2018 m. vasario 26 d. pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus. 2018 m. vasario 27 d. posėdžio metu teismas du kartus atsisakė priimti šiuos rašytinius paaiškinimus taip pažeisdamas proceso dispozityvumo bei rungimosi principus bei apribodamas atsakovės įrodinėjimo teisę. Nurodyti paaiškinimai svarbūs, kadangi jie patvirtina, jog nėra jokių administratorės veiklos ataskaitos trūkumų – visus pareiškėjo 2018 m. sausio 12 d. skundo papildyme nurodytas aplinkybes administratorė paneigė.Pareiškėjas G. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės bankrutuojančios UAB „GKF“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Administratorė vietoje to, kad pateiktų konkrečius dokumentus dėl to, kokios išlaidos faktiškai patirtos, kokios sudarytos sutartys, kokie darbai jose apibrėžti ir kokie faktiškai atlikti (darbų perdavimo-priėmimo aktuose), tiesiog pateikė argumentaciją be jokių įrodymų, kad tos išlaidos buvo reikalingos. Šie argumentai nėra pagrįsti įrodymais, be to, jie nesusiję su faktiškai patirtų išlaidų dydžiu, o tik apibendrintai paaiškina išlaidų pobūdį. Faktiškai patirtos išlaidos yra labai didelės apimties ir kelia abejonių, ar už tokias sumas tikrai atlikta jas atitinkančios vertės darbų / paslaugų.Išlaidų detalizacijoje nurodytos išlaidos nėra konkrečios su nurodytomis datomis ir paskirtimi (sugrupuotos bendrai), nėra pagrįstos sutartimis, sąskaitomis ir mokėjimo dokumentais bei kelia abejones dėl jų pagrįstumo, būtinumo ir dydžio. Atsakovės administratorė 2018 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu ne vieną kartą klausiama teisėjo patvirtino, kad ji atsisako pagrįsti administravimo išlaidų poreikį bei dydį dokumentais. Tokiu atveju turėtų būti taikoma contra spoliatorem taisyklės (jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs).Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas nereiškia, kad bankroto administratorė turi patirti būtent tiek išlaidų, kiek sąmatoje nurodyta ir turi protingai administruoti lėšas, skirstant jas bankroto administravimo išlaidų dengimui. 2017 m. gegužės 23 d. UAB „GKF“ kreditorių susirinkime patvirtinta UAB „GKF“ administravimo išlaidų sąmata nėra detali ir tik labai bendrais bruožais nustato išlaidų grupes, bet tai nėra konkrečių išlaidų patvirtinimas. Vien dėl patvirtintos didelės sąmatos nėra galima daryti išlaidų, kurios yra neprotingos ir nepagrįstos bei visiškai nebūtinos įmonės bankroto procedūroms ir likvidavimui vykdyti.Apeliantas šiuo atveju neįsigilina į tai, kad bankroto procese nėra svarbu konkrečių kreditorių privatūs interesai ar jų nebuvimas. Svarbu, ar bankroto procedūros atliekamos teisėtai ir tinkamai. Jeigu patys konkretūs kreditoriai savo interesų dėl per didelių nurašytų lėšų negina, tai neteisėto administravimo išlaidų nurašymo klausimą gali kelti bet kuris kreditorius. Bankroto procese reikšmę turi būtent proceso teisėtumas, o ne paskirų kreditorių interesai. Atitinkamai skundo pateikimui bei teisėto bankroto proceso reikalavimui nėra svarbus ir Atsakovo suinteresuotumas dėl to, kad būtų padengtas kuo didesne apimtimi Luminor Bank AB reikalavimas.Pagal finansinio užtikrinimo susitarimą perduotos lėšos nėra laikomos bankrutuojančios įmonės lėšomis, nes lėšos laikomos perduotomis kredito įstaigai kaip užstatas, kuris gali būti bet kada panaudojamas. Jis gali būti panaudojamas ir pirmąją bankroto bylos iškėlimo dieną. Esant tokioms kredito įstaigų teisėms, nėra pagrįstas teiginys, kad iš šių lėšų gali būti dengiamos administravimo išlaidos. Taip pat turi būti įvertintas lėšų nusirašymo momentas. Jeigu lėšos nusirašytos bankroto proceso pradžioje, tai nėra pagrindo skaičiuoti kokias nors administravimo išlaidas, atsiradusias seniai po lėšų nusirašymo momento.Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės bankrutuojančios UAB „GKF“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantės 2018 m. vasario 26 d. rašytiniai paaiškinimai teisme buvo gauti tik teismo posėdžio dieną ir nebuvo priimti, todėl dėl jų nutartyje atskirai neturėjo būti pasisakoma, o priimant nutartį ir nusprendžiant tenkinti G. K. skundą visi kiti įrodymai – tiek į bylą dalyvaujančių byloje asmenų pateikti rašytiniai paaiškinimai, tiek ir jų bei liudytojų teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, taip pat byloje esantys rašytiniai dokumentai – teismo buvo įvertinti ir į juos priimant nutartį buvo atsižvelgta.Finansinis užstatas pagal FUSĮ yra realizuojamas vienašališkai, bankroto administratorius finansinio užstato realizavimo procese nedalyvauja, jokio turto nerealizuoja, jokių veiksmų neatlieka ir jokių administravimo išlaidų dėl to nepatiria. Todėl visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad realizuojant finansinį užstatą pagal FUSĮ jokios administravimo išlaidos neturi būti mokamos.Suinteresuotas asmuo Froslev Trae A/S pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti atsakovės bankrutuojančios UAB „GKF“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Bendrovę atstovaujanti bankroto administratorė, atsižvelgdama į bendrovės kreditoriaus Luminor Bank AB pageidavimus, išsakytus 2017 m. rugsėjo 26 d. komiteto posėdžio metu, 2017 m. spalio 26 d. pateikė administravimo išlaidų detalizaciją, kurioje yra pateikti paaiškinimai dėl visų 11 punkte nurodytų administravimo išlaidų (šildymo, darbuotojų, kitas išlaidas). Bankroto administratorės veiklos ataskaitą detalizuojanti informacija buvo pateikta komitetui dar iki 2017 m. lapkričio 15 d. komiteto posėdžio, todėl priimdami nutarimą tvirtinti bankroto administratorės veiklos ataskaitą komiteto nariai buvo susipažinę su visa jų prašyta papildoma informacija ir dėl jos teisingumo ar pakankamumo komitetui jokių klausimų nekilo. Šias aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai į bylą buvo pateikti kartu su bendrovės 2017 m. gruodžio 19 d. atsiliepimu į pareiškėjo skundą, todėl priimdamas nutartį pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes bei įrodymus turėjo įvertinti. Nepaisant to, teismas šių duomenų nevertino ir apskritai dėl jų nutartyje net nepasisakė, nenurodė jokių motyvų, kodėl šiais duomenimis priimdamas nutartį nesirėmė.Aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį, niekaip nepagrindžia antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo neteisėtumo ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Aplinkybė, jog administratoriaus veiklos ataskaitoje yra pateikiami suvestiniai duomenys apie bankroto procese patirtas administravimo išlaidas (be išplėstinės detalizacijos) nėra nei imperatyviųjų įstatymo normų, nei teisės principų pažeidimas, galintis lemti kreditorių interesų pažeidimą. Juo labiau kai papildomi duomenys, išsamiai paaiškinantys veiklos ataskaitoje pateiktus suvestinius duomenys buvo pateikti komitetui atskirame 2017 m. spalio 26 d. dokumente.Luminor Bank AB ir AB SEB bankas turi teisę nusirašyti banko sąskaitose esančias lėšas pirmumo teise, tačiau po bankroto bylos iškėlimo tokios lėšos vis tiek priskirtinos bankrutuojančios įmonės lėšoms, minėtos kredito įstaigos dalyvauja bankroto byloje kaip kreditoriai ir nuo administravimo išlaidų dengimo pareigos jos nėra atleistos.Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti atsakovės bankrutuojančios UAB „GKF“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nėra jokio pagrindo dar kartą kreditorių komitete svarstyti ginčijamus klausimus. Kada į bylą buvo pateikta Luminor Bank AB teikta detali informacija – ne vienas iš komiteto narių bylos nagrinėjimo metu neturėjo pastabų dėl jos. G. K. nurodyti administratorės veiklos trūkumai dėl šildymo išlaidų, autokrautuvų remonto ir kitų techninių klausimų yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikinti atsakovės bankrutuojančios UAB „GKF“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto nutarimai antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Atskiruoju skundu bankrutuojanti UAB „GKF“, atstovaujama bankroto administratorės, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo G. K. skundas ir panaikintas bankrutuojančios UAB „GKF“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarta išskaičiuoti iš kreditorių Luminor Bank AB ir AB SEB banko nusirašytų lėšų pagal FUSĮ nuostatas proporcingai tenkančią apmokėti bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalį.ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d.) reglamentuota, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas laikomas viena iš bankroto procedūrų, kuri prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios UAB „GKF“ administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 2017 m. gegužės 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Taigi bankrutuojančios UAB „GKF“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu laikytinas iš esmės administravimo išlaidų sąmatos keitimu (pildymu).Įvertinus tai, kad teismo nutartis, priimta išsprendus ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, yra galutinė ir neskundžiama, atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas suinteresuoto asmens skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (pakeitimo) panaikinimo, turėjo būti atsisakyta priimti. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino ir bankrutuojančios uždarosios UAB „GKF“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriame buvo patvirtina bankroto administratoriaus ataskaita. Pažymėtina, kad abu panaikinti nutarimai (antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais) yra iš esmės susiję, kadangi tiek bankroto administratoriaus ataskaitoje buvo nurodyta, kad iš FUSĮ pagrindu nusirašytų lėšų administravimo išlaidos išskaičiuojamos, tiek priimtas dar ir atskiras nutarimas šiuo klausimu (trečiuoju). Be to, esminiai pareiškėjo skundo argumentai, kuriuos nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, buvo susiję su administratorės ataskaitos 3 skyriuje „bankrutuojančios UAB „GKF“ administravimo išlaidos“ pateiktais duomenimis. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas negalėdamas vertinti pirmosios instancijos teismo išspręsto klausimo dėl administravimo išlaidų sąmatos, neturi pagrindo pasisakyti ir dėl likusios nutarties dalies pagrįstumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GKF“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties.