Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei A. J., ginančiai nepilnamečio R. K. interesus,

išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams A. K., R. B., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų R. K., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl A. K. tėvystės nuginčijimo ir R. B. tėvystės nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas (CK 3.150 str. 2 d.). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t.y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 str. 1 d.), tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/200). Taip pat svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 i. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Ieškovo, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimais, institucijos išvada, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – vaiko gimimo liudijimu, santuokos liudijimu, gimimo akto įrašu Nr. 66 ( 10, 12, 15, 101 b.l.) prijungtos civilinės byloje Nr. 2-2199-291/2014 medžiaga nustatyta, kad A. K. ir N. G. (K.) susituokė 1988 m. rugpjūčio 6 d. Santuokoje jiems gimė du vaikai: A. K. ir L. K.. Iki 1997 metų A. K. ir N. K. gyveno kartu, po to jų santuoka faktiškai iširo ir N. K. su vaikais iš jų bendrų namų išsikraustė, tačiau jų santuoka oficialiai nebuvo nutraukta. N. K. pradėjo gyventi su R. B., (duomenys neskelbtini) N. K. ir R. B. susilaukė sūnaus R.. Kadangi N. K. ir A. K. santuoka nebuvo nutraukta, vaiko tėvu įrašytas A. K., ką patvirtina gimimo įrašas Nr. 66 (15, 101 b. l.). Po N. K. mirties, 2014 m. vasario 20 d., nepilnametis sūnus R. K. liko gyventi su savo tėvu R. B..

Atsakovas A. K. sutinka, kad jis nėra R. K. biologinis tėvas, o atsakovas R. B. sutinka, kad jis yra vaiko R. K. biologinis tėvas. Atsakovo R. B. tėvystę neginčijamai patvirtina įtikinami byloje nustatyti faktai: viešas atsakovo R. B. tėvystės pripažinimas, nepilnamečio R. K. žinoma tiesa apie jo kilmę, bendras vaiko motinos N. K. ir atsakovo R. B. gyvenimas iki R. K. gimimo, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, tvirti tėvo R. B. ir R. K. santykiai, atsakovo A. K. paaiškinimai, kad jis nėra nepilnamečio R. K. biologinis tėvas ir kiti rašytiniai įrodymai. Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama į ieškovo bei nepilnamečio R. K. nuomonę ir atsakovų poziciją, sutinka, jog atsakovui A. K. tėvystė vaiko R. K. atžvilgiu būtų nuginčyta ir nustatyta atsakovo R. B. tėvystė. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d., J. T. Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkintini, nustatant, jog atsakovas A. K. nėra nepilnamečio R. K. tėvas, o jo tėvas yra atsakovas R. B..

Išnagrinėjus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir jį patenkinus visiškai, iš atsakovų bendra tvarka turėtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.), todėl iš atsakovų A. K. ir R. B. priteistina valstybei 144 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), ir 26,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-269 str., 270 str., 307 str. 1 d., 396 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas R. B., a.k(duomenys neskelbtini) yra vaiko R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 72,00 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį, 13,25 Lt (trylika litų 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 - žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu ).

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 72,00 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį, 13,25 Lt (trylika litų 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 - žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo turi būti išsiųstas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.