Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 25S210193 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini), skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimu panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2027 m. rugpjūčio 9 d., nes per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius, galiojant Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – ir Ribojamųjų priemonių įstatymas) 3 straipsnio 9 dalyje nustatytai ribojamajai priemonei, buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką 2 kartus: 2025 m. rugpjūčio 7 d. ir 2025 m. rugpjūčio 20 d.

2.2. Į Baltarusijos Respubliką vyko, kad oro uoste sutiktų nepilnametį sūnų, atvykstantį aplankyti tėvo, ir vėliau, kad jį palydėtų iki oro uosto, tačiau, Migracijos departamento vertinimu, susitikti su vaiku galėjo ir nevykti.

2.3. Pareiškėjo sutuoktinė, sūnaus motina, du kartus lydėjusi 7 metų sūnų į Lietuvą, nebeturi galiojančios vizos atvykti į Lietuvos Respubliką, o sūnus (gim. (duomenys neskelbtini)), neturėjo galimybės iš Minsko oro uosto iki Lietuvos atvyti ir atgal grįžti vienas. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą, visapusišką vystymąsi, emocinį ir socialinį stabilumą, kurį gali užtikrinti abu tėvai. Atskyrimas nuo tėvo galėtų neigiamai paveikti vaiko emocinę būklę, raidą ir gyvenimo kokybę. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Pagal EŽTT jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas.

2.4. Atsakovas formaliai konstatavo, kad pareiškėjas vyko į Baltarusijos Respubliką ne dėl objektyvių priežasčių, tokia išvada padaryta nemotyvuotai nurodžius, jog jis apskritai turėjo galimybę nuspręsti nevykti į Baltarusijos Respubliką. Departamentas nepateikė konkrečių argumentų, kodėl pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviomis, Sprendime apsiribota bendro pobūdžio teze, kad tokios priežastys nėra objektyvios, nepateikiant jokios tokios atsakovo pozicijos pagrindimo.

2.5. Aplinkybė, jog teisės aktuose nėra nustatyti jokie kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl asmens nurodytų priežasčių objektyvumo, suponuoja, jog Departamento sprendimas nelaikyti asmens nurodytų priežasčių objektyviomis kaip tik turi būti ypatingai išsamiai motyvuojamas. Šiuo atveju Sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų – jis nėra motyvuotas, nėra atskleisti argumentai, lėmę Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos ribojamosios priemonės taikymą, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimą, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

2.6. Pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas, kadangi negali grįžti į kilmės valstybę, nes yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų. Panaikinus pareiškėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis šalyje yra neteisėtai ir yra priverstas išvykti į kilmės valstybę. Išduotas leidimas laikinai gyventi negali būti formaliai panaikintas Ribojamųjų priemonių įstatymo pagrindu nepažeidžiant pareiškėjo absoliučios teisės į apsaugą nuo kankinimų ir nežmoniško elgesio.