Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. B., jo atstovui advokatui G. D., nukentėjusiosios UAB „V. B.“ atstovui M. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2016-07-23 apie 23.55 val., Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini) Giedraičių kelyje, vairuodamas automobilį „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, kai nustatytas 1,66 prom. girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas kelio riboženklis, kelio pylimas ir automobilis. Tokiais veiksmais padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimai suprantami, kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad įvykio dieną, apie 20 val. buvo medžioklės plotuose su kolega, pats yra medžiotojas. Kolega nuėjo medžioti, o jis nusprendė pasišnekėti su vietiniais ūkininkais, kadangi jau seniai įtarė, kad tose vietose brakonieriaujama. Bendravo su vietiniu žmogumi A. M., kai išgirdo šūvį. Todėl su A. M. nuvažiavo į tą vietą, iš kur girdėjosi šūvis. Šiuo metu mano, kad automobilį galėjo vairuoti A. M., nors neatmeta galimybės, kad galėjo vairuoti ir jis pats. Atvykus į (duomenys neskelbtini), vietiniai žmonės buvo priešiškai nusiteikę, puolė su šakėmis. Nurodo, kad gavo smūgį per galvą. Šiuo metu negali prisiminti kur tuo metu buvo A. M., prisimena, kad gulėdamas kraujo klane atgavo sąmonę, pašoko iš vietos ir įsėdo į automobilį. Sutinka, kad kai jį puolė su šakėmis, buvo panaudotas pistoletas, juo (R. B.) tris kartus šovė į žemę, bet buvo trenkta jam į galvą. Nurodo, kad karabiną pavogė jam iš automobilio. Pažymi, kad nuo tos vietos kur jį sumušė ir kur įvyko eismo įvykis atstumas buvo apie 30 m. Jei nebūtų pasišalinęs, priešiškai nusiteikę žmonės būtų jį užmušę. Pats automobilį vairuoja 20 m. Nebuvo baustas už vairavimą išgėrus. Turi šeimą, tris vaikus, vienas iš jų turi negalią, todėl šį vaiką tenka vežioti pas gydytojus, į ligoninę. Teismo prašo atsižvelgti į šias aplinkybes.

Nukentėjusiosios UAB „V. B.“ atstovas M. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. B. yra įmonės darbuotojas. Automobilis „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas R. B.. Dėl automobilio sugadinimo įmonė pretenzijų niekam neturi, automobilis nebuvo remontuojamas, nebuvo išmokėta draudimo išmoka bei įmonė neturėjo padengti sąskaitos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad R. B. atvažiavo pas jį. Kadangi buvo apsipykę su L. P., todėl norėjo su juo pasiaiškinti. Nurodo, kad jis pats buvo išgėręs, tik šiuo metu neprimena, ką gėrė ir su kuo. Kartu su R. B. nuvažiavo pas L. P. ir jo (liudytojo) seserį – R. J.. Prisimena, kad važiavo džipu ir vairavo R. B.. Šiuo metu neprisimena, ar sodyboje buvo muštynės, neprisimena ir to, kaip ir kodėl pasišalino iš sodybos; galėjo iš jos išeiti pėsčiomis. Sutinka, kad sodyboje buvo užvedęs automobilį, matyt norėjo jį patraukti, todėl, šiek tiek pavažiavęs atbulas, sustojo. Pažymi, kad pačių muštynių nematė, tik girdėjo, kad jos buvo, tai sužinojo iš L. P. pasakojimų. Taip pat negirdėjo ir šūvių. Nurodo, kad su L. P. ir seserimi R. J. jau susitaikė.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. J. nurodė, kad įvykio dieną pas ją prie gyvenamojo namo atvažiavo A. M. ir R. B.. Asmeniškai pati matė, kaip automobilį vairavo pats R. B., o šalia sėdėjo A. M.. Ji sodyboje buvo su L. P.. R. B. jiems pasakė; „Kuris čia toks šūstras?“. A. M. pirštu parodė į L. P. ir tada R. B. šovė į L. P. pusę. Ji kartu su L. P. pagalvojo, kad tai dujinis ginklas. L. P. pabėgo už namo, tada R. B. pradėjo eiti link jos, bet A. M. pasakė, kad ji (liudytoja) ir jo sesuo. Ji pasiėmė šakes ir R. B. atsitraukė. Atbėgęs L. P. trenkė R. B. ir jie susigrūmė lauke. Ji asmeniškai matė, kaip R. B. dar bandė išsitraukti peilį, bet L. P. jam neleido. Šiuo metu negali nurodyti, kur buvo R. B. pistoletas. Tuo metu ji nubėgo namo skambinti policijai. Būnant namuose matė, kaip R. B. išsitraukęs medžioklinį ginklą eina link jų namų. R. P. su R. B. susigrūmė ir namo prieangyje. Nurodo, kad matė kraują, bet nesuprato kuris čia kraujuoja. R. B. buvo namuose pasodintas, bet jis ir toliau grasino, todėl L. P. jam (R. B.) sudavė porą smūgių. Ji atitraukė L. P. nuo R. B., išvedė L. P. lauką, tuo momentu R. B. išėjęs sėdo į automobilį ir išvažiavo laukais. Pažymi, kad ji policijai skambino tris kartus, policijai aiškino aplinkybes. Asmeniškai pati matė, kaip R. B. vairuojamas automobilis nuvažiavęs apie 500 m. apvirto. Matė ir tas aplinkybes, kaip atvažiavę policijos pareigūnai traukė R. B. iš automobilio, buvo atvažiavusi ir greitoji medicinos pagalba. Patvirtina, kad nuo to momento kai R. B. atvyko į jų kiemą ir išvažiavo, praėjo apie 1–1,5 val. tarpas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. P. nurodė, kad su R. J. buvo namuose, vaikai buvo suguldyti. P. R. brolis A. M., kažko su juo susipyko. A. M. pasakė, kad atvažiuos tuoj ir duos velnių. Po 15 min. į kiemą atvažiavo automobilis. Jis (liudytojas) su R. J. išėjo į kiemą. Kieme buvo A. M. ir R. B.. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti kas vairavo automobilį. Buvo vakaro metas, apie 22.30 – 23.00 val. Jam (liudytojui) šiandien atrodo, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo R. B.. Bet tiksliai negali patvirtinti, kas išlipo ir vairuotojo, o kas iš keleivio pusės. Atvažiavę į kiemą, kažkas iš jų paklausė“ „Katras čia šūstras?“. Aurimas pirštu parodė į jį (liudytoją). Tada R. B. šovė į jį. Jis (liudytojas) pagalvojo, kad tai dujinis ginklas, todėl ieškojo kuom apsiginti, kurį laiką buvo atsitraukęs už namo kampo. Matė, kaip R. B. išsitraukė ginklą ir ėjo link namų. Tuo metu Rasa buvo pasiėmusi šakes. Kieme jis (liudytojas) su R. B. susikibo, sutinka, kad sudavė R. B. į galvą, ginklą atėmė. Kažkurį laiko tarpą susikibo namo prieangyje, paskui R. B. pasodino fotelį. Vėliau R. B. pasišalino iš namo, sėdo į automobilį ir laukais pasišalino. Matė tą momentą, kaip R. B. vairuojamas automobilis apvirto. Jis (liudytojas) buvo nuėjęs prie griovio, kur buvo apvirtęs automobilis. Pažymi, kad nuo to momento, kai į kiemą atvažiavo R. B. ir iki jo išvažiavimo praėjo apie 20 min.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas advokatas G. D. nurodė, kad asmuo traukiamas atsakomybėn tada, kai yra nusižengimo sudėtis (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subejktyvioji pusė). Šioje byloje nenustatyta, kad yra objektyvioji pusė. Objektyviai duomenų apie sukeltus padarinius nėra. Pažeidimas buvo padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tai šalina subjektyviąją pusę. Todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą R. B. atžvilgiu nutraukti. Motyvuodamas nurodo, kad jo atstovaujamasis visiškai neginčija faktinių aplinkybių, nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole. Taip, jis vairavo nuo sodybos. Kadangi buvo sužalotas įvažiavo į kelkraštį. Pažymi, kad R. B. neneigia, kad jis vairavo automobilį. Neneigia, ir kad buvo neblaivus. R. B. prašo vertinti, ar jo veiksmuose buvo būtinojo reikalingumo sąlygos. KET 9 p. sakoma, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“. Panaši formuluotė numatyta ir ATPK 17 str., kuris apibrėžia būtinąjį reikalingumą. Todėl prašo vertinti ar šioje situacijoje nėra būtinojo reikalingumo sąlygų. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad grumtynių metu R. B. buvo sumuštas, kraujavo. Muštynės persikėlė į prieškambarį. Sėdintis ant sofos R. B. ir toliau buvo mušamas. Tuos smūgius pripažino liudytojas L. P.. Apie šiuos smūgius parodė ir R. J.. Po šių smūgių jo atstovaujamasis su automobiliu pasišalino iš kiemo. Pažymi, kad R. B. kilo reali grėsmė sveikatai, ji buvo ženkliai sutrikdyta. Turtinė žala (stulpelis, automobilis) yra gerokai mažesnis teisinis gėris, nei žmogaus gyvybė ir sveikata. Todėl yra visos sąlygos pripažinti, kad, nors ir formaliai R. B. padarė administracinį pažeidimą, tačiau buvo būtinojo reikalingumo sąlygos. Teismų praktikoje numatoma, kad būtinasis reikalingumas yra tuomet, kai padaroma žala teisės saugomiems interesams, siekiant išvengti gręsiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, jeigu grėsmė negalėjo būti pašalinama kitomis priemonėmis. Dėl automobilio sugadinimo pretenzijų niekas neturi. Dėl stulpelio, visai neaišku kaip gauta sąmata, kas ją atliko, koks jos sąsajumas. Kita vertus, tas kelias buvo tvarkomas. Jokių stulpelio nuotraukų nėra. Nėra duomenų, kad tas stulpelis buvo atstatomas. Todėl teismo prašo įvertinti visas aplinkybes ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

ATPK 127 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatyti veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 158 iki 1 448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Byloje esantys įrodymai – 2016-08-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas; policijos pareigūno 2016-07-23 tarnybinis pranešimas; 2016-07-23 eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukos; alkotesterio patikros kvitas, kuriuo R. B. 2016-07-24 1.07 val. nustatytas 1,66 prom. girtumas – patvirtina, kad R. B. 2016-07-23 apie 23.55 val., Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini) Giedraičių kelyje, vairuodamas automobilį „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus, kai nustatytas 1,66 prom. girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė; eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio riboženklis, kelio pylimas ir automobilis, priklausantis UAB „V. B.“. Pažymėtina, kad eismo įvykio vietos schemoje neteisingai nurodyti nagrinėjamo eismo įvykio metu R. B. vairuoto automobilio duomenys. Šie netikslumai vertintini kaip rašymo apsirikimas, neturintis įtakos pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui.

R. B. neneigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau tvirtina, kad jis darė tai esant būtinajam reikalingumui. Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, būtina nustatyti, ar R. B. veiksmai atitinka būtinojo reikalingumo sąlygas.

ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N63-884/2010 ir kt.).

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti R. J. paaiškino, kad į jų namus 2016-07-23 vakare atvyko R. B. su jos (R. J.) broliu. Automobilį vairavo R. B., matė, kaip jis išlipo iš vairuotojo pusės. Išliepęs iš mašinos R. B. laikydamas rankose pistoletą ir sušuko; „Kuris čia toks šūstras?“. A. M. parodžius pirštu L. P., R. B. šovė į L. P. pusę. Tada R. B. pradėjo eiti link jos, bet A. M. pasakė, kad ji (liudytoja) ir jo sesuo. R. J. norėdama gintis pasiėmė šakes ir R. B. atsitraukė; nutaikęs momentą ir atbėgęs L. P. trenkė R. B. ir jie susigrūmė lauke. Ji asmeniškai matė, kaip R. B. dar bandė išsitraukti peilį, bet L. P. jam neleido. Porą smūgių L. P. sudavė A. M., tačiau jį brolį atitraukė. Įėjusi į namus iškvietė policiją. Vėliau, R. B. su ginklu rankose einant į namus, L. P. su R. B. susigrūmė namo prieangyje. Matydama, kad L. P. parsigriovęs muša R. B., jinai L. P. atitraukė. Buvo daug kraujo. Kadangi R. B. gerai kliuvo ir jis daugiau nesipriešino bei nepuolė, R. B. buvo nuvestas į namą ir pasodintas ant sofos. R. B. pareiškus „Jūs čia negyvensite“, L. P. dar pora kartų trenkė R. B.. Tada R. J. išsivedė L. P. į lauką, o R. B. liko sėdėti namuose. Vėliau matė, kaip R. B. sėdo į mašiną ir išvažiavo, o už kelių šimtų metrų jo vairuojamas automobilis apvirto.

Iš esmės analogiškas konflikto kilimo aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir L. P.. L. P. taip pat patvirtino, kad po R. B. šūvio R. J. siekdama apsiginti buvo paėmusi šakes. R. B. iš mašinos išsitraukus medžioklinį šautuvą ir einant link namų, jie susigrūmė namo prieangyje, šautuvą iš R. B. atėmė, o muštynes nutraukė R. J.. Kadangi buvo iškviesti policijos pareigūnai, palikęs R. B. namuose išėjo į lauką, atsitraukęs nuo namo rūkė. Matė kaip R. B. išėjo iš namo ir išvažiavo su automobiliu.

Teismo vertinimu, liudytojų L. P. ir R. J. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinantys vieni kitus. Nustatyta, kad R. B. su minėtais asmenimis ankščiau pažystamas nebuvo, taip pat jis nenurodė jokių kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgus galima būtų abejoti L. P. ir R. J. parodymų patikimu bei objektyvumu. Pažymėtina, kad L. P. ir R. J., jokio teisinio intereso šios administracinio pažeidimo bylos baigtimi neturi, todėl jų parodymai laikytini objektyviais.

Įvertinus aptartus liudytojų parodymus, darytina išvadą, kad R. B., atvykęs į L. P. ir R. J. namus ir grasindamas jiems ginklu bei šaudamas iš turimo ginklo į L. P. pusę sukėlė konfliktą. Gindamasis L. P. susigrūmė su R. B., o muštynių metu nukentėjo tiek L. P., tiek R. B.. Pažymėtina, kad besimušantys vyrai buvo išskirti R. J., kuri jau buvo iškvietusi policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, R. B. buvo namuose, sėdėjo ant sofos, tuo tarpu, L. P. lauke rūkė. Taigi, pasibaigus muštynėms, kurias kaip minėta sukėlė R. B., jam joks realus pavojus ar grėsmė nebuvo keliami, todėl nėra pagrindo teigti, jog R. B. sėdo vairuoti automobilį esant būtinajam reikalingumui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad R. B. negrėsė joks realus pavojus, o iš konflikto vietos jis siekė pasišalinti žinodamas, kad atvyksta policijos pareigūnai ir norėdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Taigi, pripažintina, kad R. B. nagrinėjamu atveju neveikė būtinio reikalingumo sąlygomis, nes jokia reali grėsmė jam nebuvo kilusi.

R. B. padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad nagrinėjamu atveju R. B. vairuotas automobilis „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „V. B.“.

Teismo posėdžio metu R. B. atstovas kėlė abejones dėl byloje esančios lokalinės sąmatos Nr. S003, kaip įrodymo patikimumo. Minėtoje sąmatoje apskaičiuota signalinio plastmasinio stulpelio, nuversto eismo įvykio metu, atstatymo išlaidos. Tačiau iš minėtos lokalinės sąmatos nėra aišku, kas ją pateikė. Be to, šio dokumento atsiradimas byloje yra niekaip neaptartas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kituose teismui pateiktuose įrodymuose.

ATPK 37 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, padarytas turtinis nuostolis, teismas turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Teismų praktikoje, aiškinant ATPK 37 str. įtvirtintas nuostatas, ne kartą akcentuota, kad asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis ATPK 37 str. 1 d. sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas, ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-01 nutartis adm. b. Nr. N-438-4092/201, 2012-10-05 nutartis adm.b. Nr. N575-551/2012, adm. byla Nr. N12- 429- 2004, Biuletenis Nr. 5. psl. 38-39 ir kt.).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad negali spęsti apie signalinio stulpelio atstatymo darbų kainą, nes dėl jos yra keliamas ginčas, taip pat nėra žinomas šios sąmatos sudarytojas. Kaip minėta, byloje nesant pakankamai objektyvių įrodymų, tikslus patirtų nuostolių (žalos) dydis gali būti nustatomas ne administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo teisenoje, o civilinio proceso tvarka, pareiškus asmeniui civilinį ieškinį.

R. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad R. B. jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau buvo baustas už pažeidimus, kurie nelaikytini grubiais. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad R. B. šeimoje auga trys vaikai, du iš jų mažamečiai. Į aptartas aplinkybes atsižvelgtina parenkant R. B. skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį.

Įvertinęs visas administracinės atsakomybės, taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. B. už padarytą pažeidimą skirtina ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nesusijusi su administraciniu areštu, t. y. 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 304² str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Išaiškinti, kad: 1) specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šio nutarimo priėmimo dienos; 2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16060353618.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.