Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams valstybės įmonei “Turto bankas” ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių pripažinimo, kuriuo prašo pripažinti ieškovui nuosavybės teises į: gyvenamąjį namą, unikalus Nr., viralinę, unikalus Nr. tvartą, unikalus Nr., kluoną, unikalus Nr., esančius k., bei 6690,00 rublių ir 300,00 rublių sumokėtų 1992-07-28 P. P. už žemę pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos 1992-07-28 pranešimą, žemės sklypo įkainojimą aktą ir Kretingos rajono valdybos 1992-09-03 potvarkį Nr. 411v, kurie: 1) po V. P., gim. 1905, mirties buvo paveldėti P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jai palikimą priėmus pradedant faktiškai jį valdyti; 2) po P. P., mirties buvo paveldėti V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jam palikimą priėmus pradedant faktiškai jį valdyti; 3) V. P. buvo perleisti ieškovui V. S. pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. S. ir V. P. už V. P. išlaikymą iki gyvos galvos.

Teismo posėdžio metu ieškovo V. S. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad susiklosčiusią situaciją žino visas kaimas. V vyresnysis ir V jaunesnysis (kitaip V) yra tėvas ir sūnus. V vyresnysis pasistatė 1977 m. sodybą, tačiau nebuvo įregistravęs, jis 1985 m. numirė, ir tą sodybą valdyti perėmė jo žmona P. P.. Pagal jos prašymą buvo išskirtas 48 arų sklypas, ji sumokėjo už jį nurodytus pinigus, bei atsiskaitė investiciniais čekiais. Vėliau Kretingos rajono valdybos potvarkių buvo priimtas leidimas parduoti jai šią žemę, tačiau ji nesusitvarkė šių dokumentų. 1993- ji mirė, o visą jos palikimą priėmė sūnus V jaunesnysis, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti, jis ten gyveno, tvarkėsi. Po motinos mirties V pradėjo stipriai gerti, dokumentų visų teisiškai nesusitvarkė, 1996-1997 m. žiemą nušalo kojas, pats visiškai nebegalėjo rūpintis savimi, tada pradėjo vaikščioti po visą kaimą klausinėdamas kas jį galės prižiūrėti ir nukaršinti, tada jis atiduotų savo visą sodybą, tačiau niekas nesutiko. Visi žinojo, kad jos sudėtingas žmogus. Sutiko tik ieškovas, jis gyveno mažame bute, už kelių namų tame pačiame kaime. Tada buvo pradėti tvarkyti dokumentai, nes pirma reikėjo įregistruoti pastatą. Sodyba buvo įregistruota tik tėvo vyresniojo V vardu. Statybos inspekcijos pažymoje nurodyta, kad įregistravo sodybą VP. P.. Tada jau buvo galima tvarkytis paveldėjimą ir įforminti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Viskas buvo pradėta tvarkyti, bet nespėta, nes 1997 m. lapkričio mėn., V jaunesnysis numirė. Bet de facto viskas buvo atlikta, turtas buvo perduotas ieškovui naudoti, V buvo prižiūrėtas, išlaikytas iki pat mirties, ir palaidotas. Žmonės toliau gyvena sodyboje nesusitvarkę dokumentų, bet atėjo laikas juos susitvarkyti. Turtas buvo perduotas valdyti ieškovui, jis jį naudoja ir laiko savu. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nebuvo įforminta notariškai, tačiau nuo sutarties iki V mirties praėjo pusę metų, t. y. daugiau kaip mėnuo laiko. Tokia situacija susiklostė, kadangi mirė tas, kuris turėjo pas notarą įforminti sutartį. Gauti papildomi įrodymai iš VĮ „Registrų centro“, daugiau jie nebeturi ką iš rašytinių įrodymų pateikti. Giminių mirusieji P jokių neturi, niekas jų nelankydavo. Mano, kad pinigai sumokėti už žemę gali būti rentos dalykas. Rašytinės sutarties nėra, bet tai, kad toks susitarimas tikrai buvo patvirtins liudininkai, artimiausi kaimynai. Ieškovas į sodybą persikraustė gyventi 1997 m. pavasarį. Komunalinius mokesčius visą laiką mokėjo, mokesčiai už elektrą ateina ieškovo vardu. Su šiukšlių išvežimu yra problema, jie neduoda konteinerio, prašo atnešti nuosavybės dokumentus, o jų nėra. Faktiškai sodybos adresas yra k., tačiau šis adresas Registrų centre neįregistruotas, todėl jo ieškinyje negali nurodyti. Pagal datas Statybos inspekcijos pažymoje matosi, kad namas įregistruotas 1997 m. rugsėjo mėnesį ir tą galėjo padaryti tik V P. V. (V), o statybos pridavimo akte nurodytas V. P., P, bet jis įregistruoti negalėjo, nes jau buvo tuo metu miręs. Yra pateiktas Imbarės seniūnijos atsakymas, kad jų nuo 1991 m. vedamose namų knygose namas yra registruotas V. P. (V) vardu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginti iš atsakovų neprašo.

I. V. S teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuosavybės teisių pripažinimo į sodyba nuo 1997 m. į teismą nesikreipė, nes gyveno name ir tiek, be to jam buvo patarę sulaukti senaties termino, kad įgyti pastatus. Jo žmona dirbo medicinos sesute, ir kai V nušalo kojas, žmona jas tvarstė jam. Jie sutiko V prižiūrėti, nes pagailo jo, sutvarkė jam invalidumą, priėmė pas save gyventi. Iki kol V prisigėręs nušalo kojas, jis gyveno ginčo dalyko name,. Kitų giminaičių jis neturėjo, dirbo kolūkyje. Šeimos jo nepažinojo. Pats ieškovas gyveno netoliese, adresu E g. . V visų prašė prižiūrėti jį, sakė, kad atiduoda viską už pavalgymą ir prižiūrėjimą. Jis paprašė jo šeimos, ir ieškovas sutiko. T. V. sodyboje viskas buvo supuvę, nebuvo grindų, buvo šalta, jis viską sutvarkė. P. V. pirko rūbus, vežė pas gydytojus. Jo kojos toliau puvo, buvo negeras kvapas. Pinigus už invalidumą naudodavo pats V. V mirė namie žiūrėdamas televizorių, jo mirties priežastis buvo kažkas su širdimi. Namą buvo pradėjęs remontuoti, dar V gyvam būnant. Taip nusprendė, nes jų butas buvo nedidelis, o V namas didesnis, todėl norėjo jį sutvarkyti, kad pereiti ten gyventi. Tvarkytis namo dokumentus, važiavo į Registrų centrą. Mokėjo visus mokesčius už sodybą. Dabar pastatė valymo įrenginius, šildymas yra malkomis, gyvena ten nuo 1997 m. po V mirties. Jam aplink sodybą leista išsipirkti dirbamą žemę. Jis skyrė daug investicijų namo remontui, sudėjo langus, duris, įrengė šildymo sistemą. Pardavė savo butą ir visus pinigus skyrė namo remontui, tai dabar būtų apie 10000 Eur.

L. V. K teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta ieškovą, gyvena šalia jo, adresu E. Pažinojo visus P, t.y. tėvą Vincentą P. P., P. P. ir jų sūnų V. P.. Anksčiau pastarieji gyveno miškuose, kai parsikėlė gyventi į sodybą J, jis pats tik buvo pradėjęs statytis namus. Pirma numirė tėvas, vėliau ir mama P. Liko vienas V, o šis buvo išlepintas mamos, nemokėjo net valgyti pats pasitaisyti, eidavo verkdamas per kaimą prašydavo pavalgyti, sakė atiduos trobą, kad tik jį kas priimtų. Buvo atėjęs ir pas jį. V pajamų gaudavo, nes eidavo pas žmones, kažką padirbdavo ir jam duodavo pinigų, už kuriuos jis gerdavo, nusipirkdavo cigarečių. Paskui žiemos metu jis buvo kojas nušalęs, nes išgėręs buvo pakritęs ir užmigęs. Vėliau jį prižiūrėjo V(ieškovas), jis tvarstė V kojas, jis gyveno pas V. Bet ilgai V nebevargo, numirė, o kaimynas V jį palaidojo. V sakė, kad parašys V. S. namą, o tas duos jam pavalgyti, nukaršins. Jis matė kaip ieškovas remontavo namą, sakė, kad sutvarkys ir paliks vieną kambarėlį gyventi. Namui reikėjo remonto, viskas išgriuvę, grindys buvo supuvusios, buvo blogas kvapas. Dabar viskas yra sutvarkyta normaliai. V persikėlė ten gyvento po V mirties, sodybą tvarko, prižiūri.

Liudytojas I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta V. S., jis yra jo kaimynas, gyvena. Pažinojo ir ten anksčiau gyvenusius V, ir V. P.. Pradžioje sodyboje gyveno V. P., paskui jam mirus, gyveno P, kuri irgi mirė ir paliko V vienas. Jis ėjo po kaimą prašyti, kad jį kas slaugytų, buvo pašalęs kojas, sakė paliktų už piežiūrą ir maistą savo ūkį. Buvo atėjęs prašyti ir pas jį. Dirbo V ūkyje, po to nieko nebedirbo, gal gavo invalidumą. Juo rūpinosi kaimynas V (ieškovas). P. V. jam sakė, kad palieka visą ūkį S Po mirties jį palaidojo S. Po V mirties į sodybą atėjo gyventi V, jis viską ten susiremontavo, dabar tvarkosi ir prižiūri sodybą.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo sutuoktinė, santuokoje jie gyvena 6 metus, bet ji su ieškovu Juodupėnuose gyvena jau nuo 2015 metų. Ji V nepažinojo, dabar tik prižiūri V ir jo tėvelių kapus. Jų daugiau niekas neprižiūri. Ji moka mokesčius už sodybos elektrą, prieš tai turėjo knygelę, dabar mokesčius moka jau internetu. Už vandenį mokesčiai ateina laiškais adresu, adresatui V. S.. Ji viską žino tik iš kitų pasakojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. P., gim. 1905, ir P. P., gim. 1912 buvo V. P., gim. 1954, tėvai. V. P., mirė 1985-jo sutuoktinė P. P., mirė 1993-. Kretingos rajono Imbarės apylinkės Vykdomojo komiteto 1966-01-10 pažymėjimo duomenimis, P šeimos sudėtis: žmona P. P. ir sūnus V. P.. V. P. ir P. P. 1977 m. pasistatė sodybą, susidedančią iš gyvenamojo namo, viralinės tvarto ir kluono, Kretingos r.). Valstybinei komisijai 1979-06-27 buvo surašytas aktas individualinio pastato priėmimui, tačiau jis nebuvo įregistruotas registre. M. V. , gim. 1905 m., po jo mirties 1985-04-06 palikimą priėmė jo sutuoktinė P. P. pradėdama palikimą faktiškai valdyti, tačiau palikimo priėmimas nebuvo įformintas. Kretingos rajono I apylinkės Tarybos 1992-07-17 sprendimu Nr. 64 pagal P. P. prašymą jai buvo išskirtas 4838 m² žemės sklypas po gyvenamaisiais pastatais, nubrėžtas jo planas. Sudarytas žemės įkainojimo aktas ir žemė buvo įkainuota 6990,00 rublių, priskaičiuojant 300,00 rublių valstybinį mokestį, kurio pagrindu P. P. 1992-07-28 buvo įteiktas mokėjimo pranešimas susimokėti už žemę. Kretingos rajono valdybos 1992-09-03 potvarkiu Nr. 41Iv P. P. leista nusipirkti 4838 m² žemės prie privačios valdos, kurios kaina 6990,00 rublių, tačiau žemės pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nežinomų priežasčių. Sodybos, esančios J k., I sen., Kretingos r., namų valdybos techninės apskaitos byla 1988-01-16 sudaryta P. P., K, vardu, ji nurodyta kaip turto savininkė. P. P. mirė 1993- ir jos palikimą priėmė sūnus V. P. pradėdamas palikimą faktiškai valdyti, nes jis gyveno su motina jos sodyboje, o po mirties ir toliau liko ten gyventi ir tvarkėsi sodyboje kaip savoje. Testamentų registro 2022-11-22 duomenimis V. P. ir P. P. testamentų nebuvo sudarę, testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimų dėl jų palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų. VĮ Registrų centras gyventojų registro 2022-10-11 pažymos Nr. GR.3A-9177 ir 2022-11-17 pažymos Nr. GR.3A-10287, duomenimis V. P. vienintelis sūnus V. P., gim. 1954 m., mirė 1997, buvo nevedęs, vaikų neturėjo. 1997-11-29 išduoto mirties liudijimo, įrašo Nr. 31, duomenimis mirties priežastis lėtinis alkoholizmas. V. P. 1997-11-03 išduota invalidumo pažyma MSE-1 Nr. 298428, nustatyta II invalidumo grupė. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis V. P. (gimimo data nenurodyta) vardu įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr., pagal 1979-06-27 statinio priėmimui naudoti aktą Nr. 1.

Teismo posėdžio metu duotais ieškovo ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad V. P. buvo išgeriantis, po motinos mirties nemokėjo pasirūpinti savimi, pasigaminti valgyti, 1997 m. žiemą nušalo kojas, todėl jam buvo reikalinga kitų žmonių pagalba. Jam buvo sunku rūpintis tiek savimi, tiek savo turtu, todėl jis ieškojo žmogaus, kuris jį prižiūrėtų, duotų pavalgyti, ir nukaršintų jį už jo turtą. 1997 m. pavasarį V. P. susitarė su ieškovu, kuris sutiko jį prižiūrėti, jam padėti ir nukaršinti už jo turtą. Jie žodžiu sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovo nuosavybėn V. P. perdavė sodybą, perduodamas visus jos dokumentus ir pačią sodyba valdyti ir naudoti savo nuožiūra, o ieškovas įsipareigojo juo rūpintis, nukaršinti ir palaidoti. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nebuvo įforminta notariškai, nes V. P. to nesugebėjo padaryti, nes nebuvo sutvarkyti sodybos dokumentai ir paveldėjimas, bei dėl savo sveikatos būklės. Su ieškovo pagalba V. P. savo tėvo vardu užregistravo sodybą, tačiau VĮ „Registrą centras“ atsisakė pateikti jo prašymą dėl sodybos statinių įregistravimo pagal jo tėvui išduotą aktą individualinio pastato priėmimui. Ieškovas su V. P. nesuspėjo sutvarkyti visų reikiamų dokumentų, reikalingų įforminti išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai, nes 1997 V. P. mirė. Po sutarties dėl V. P. išlaikymo iki gyvos galvos sudarymo ieškovas suremontavo sodybą iš savo lėšų, remonto metu V. P. gyveno pas ieškovą. Ieškovas rūpinosi V. P., jį išlaikė ir po mirties palaidojo, rūpinasi jo kapu. Po V. P. mirties ieškovas persikraustė gyventi į suremontuotą jo namą, kuriame gyvena iki šiol, ją tvarko, prižiūri ir moka mokesčius.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CK) 4.256 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įregistruoti turi būti pateikiami daikto įgijimą nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimą ar juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai. CK 1.138 straipsnio 1 punktas numato, jog civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas tas teises. Taigi vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra tas, kai teismas šias teises pripažįsta (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). CK 4.255 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog juridinių faktų įvykdymą patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre, yra teismo sprendimas.

Ieškovo ieškinyje nurodyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra priskiriama rentos porūšiui. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas - fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Išskiriami tokie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma - asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, tai jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

CK 6.439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal rentos sutartį viena šalis - rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Pagal rentos sutarties sudarymo metu galiojusį 1964 m. CK 283 straipsnį sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda nuosavybėn nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu. Pagal 1964 m. CK 284 straipsnio 1 dalį kartu su nekilnojamuoju turtu už išlaikymą iki gyvos galvos galėjo būti perduodamas ir kitas turtas. Sutinkamai CK 6.440 straipsnio 1 dalį pagal rentos sutartį rentos gavėjas gali įsipareigoti perduoti rentos mokėtojui nuosavybės teise kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą arba pinigų sumą. CK 6.440 straipsnio 2 dalis numato, kad kai pagal sutartį perduotinas daiktas yra nekilnojamasis daiktas, tai ši sutartis yra rentos pirkimo-pardavimo sutartis ir jai atitinkamai taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių normos. Iš to seka, kad kai pagal rentos sutartį perduodamas be kito turto ir nekilnojamasis daiktas, rentos sutartis yra pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią parduodamo turto kaina yra išlaikymo kaina. Iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad ieškovas nesudarė susitarimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus. Sutinkamai su CK 6.443 straipsnio 1 dalies bei 1964 m. CK 285 straipsnio ir 255 straipsnio nuostatomis išlaikymo iki gyvos galvos sutartis turėjo būti notarinės formos. Tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad V. P. ieškovui už išlaikymą iki gyvos galvos perdavė valdyti ir naudoti savo nuožiūra visą savo turėtą turtą - paveldėtą sodybą, o už tai buvo išlaikytas iki mirties ir palaidotas.

Pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Šiuo atveju tarp ieškovo ir V. P. išlaikymo iki gyvos galvos teisinė situacija atsirado iki CK įsigaliojimo, tačiau įgyvendinama jau jam galiojant, todėl šiai situacijai taikomos CK nuostatos. Kaip jau buvo minėta, kadangi už išlaikymą iki gyvos galvos buvo perleistas ir nekilnojamasis turtas, tai ši sutartis yra laikoma pirkimo - pardavimo sutartimi ir jai taikomos pirkimo - pardavimo sutarčių nuostatos. CK 6.309 str. 1 d. numato, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą busimajam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu - pardavimu. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kaip pinigų suma čia suprantama turto pardavimo kaina, kuri šiuo atveju yra išlaikymas, kurį ieškovas V. P. suteikė.

Teismo posėdžio metu teiktais šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovo ir V. P. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo įvykdyta pilnai, tik nebuvo įforminta notarine tvarka. CK 6.309 straipsnio 3 dalis tokiu atveju numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Tos pačios nuostatos kaip įstatymo analogija taikomos ir tais atvejais, kai tokios sutarties nebegalima įforminti, nes viena iš šalių yra mirusi, kaip kad yra šiuo atveju. Tokiu atveju kita sutartį įvykdžiusi šalis (šiuo atveju ieškovas) turi teisę kreiptis dėl sutarties patvirtinimo ir nuosavybės teisių į perduotą turtą pripažinimo atsakovu traukiant asmenis, kuriems turtas atitektų, kadangi asmuo, kuris turėtų būti atsakovu, yra miręs.

Atsižvelgus į tai, kad palikėjai V. P. ir P. P. mirė iki naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo, tai šiems paveldėjimo teisiniams santykiams turi būti taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normos, reglamentavusios palikėjo palikimo paveldėjimą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. P. P. ir po jos mirties V. P. neatliko CK 587 straipsnio 3 dalyje numatytų palikimo priėmimo veiksmų per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti, sodyboje gyveno, ja rūpinosi ir prižiūrėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name, nuosavybės dokumentų tvarkymas ir kt.).

Nors viena iš atsakovių VĮ Turto bankas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko motyvuodama tuo, kad ieškovas į bylą nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurie patvirtina faktą, kad V. P. perleido savo turtą ieškovui, bei jog jis buvo išlaikomas ieškovo ir tenkino jo buitinius poreikius, tačiau teismo posėdžio metu pateikti liudytojų paaiškinimai, bei nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad toks susitarimas tarp V. P. ir ieškovo dėl išlaikymo iki gyvos galvos buvo, ir ieškovas jį tinkamai įvykdė. Nuo 1997 metų niekas pretenzijų į aukšiau minėtą turtą nepareiškė ir jį valdė ir naudojo, bei jame gyveno tik V. S. su šeima. Kitų asmenų turinčių teisę ir išreiškusių pageidavimą paveldėti minėtą sodybą nėra.

Vertinant bylos aplinkybes, teismui labiau tikėtina, kad ieškovas V. S. ir V. P., gim. 1954 m., gera valia susitarė dėl V. P. išlaikymo iki gyvos galvos ir, kad visas jo nekilnojamasis turtas, esantis Jk., Kretingos r., atitenka V. S.. V. K., I. M. ir I. S. parodymai patvirtina, kad V. S. rūpinosi V. P. iki jo mirties, jį palaidojo, suremontavo namą, kuriame nebuvo įmanoma gyventi dėl jo prastos būklės iš savo asmeninių lėšų, bei padarė esminius namo pagerinimus ir toliau liko gyventi name, kuriame gyvena jau nuo 1997 m.. Ieškovas 26 metus, rūpinasi ir išlaiko turtą, į jį investuodamas savo pinigines lėšas, moka mokesčius už elektrą, vandenį, jis savo vardu išpirko dalį žemės sklypo, kuri priklausė P. P..

Šioje byloje susiklosčiusi tokia situacija, kai šalys sandorio nepatvirtino pas notarą, tačiau po tėvų V. P. ir P. P. mirties priėmęs palikimą faktiškai valdyti jų vienintelis sūnus V. P. visą laiką turtą valdė, naudojo ir laikė savu. Jis perleido savo faktiniu valdymu įgytą tėvų palikimą ieškovui už savo išlaikymą iki mirties. Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, atsakovai NŽT Kretingos skyrius ir VMĮ atsiliepimais neprieštaravo ieškovo ieškinio reikalavimo patenkinimui. Po atsakovo VĮ Turto bankas pateikto atsiliepimo, į bylą pateikti papildomi įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį visiškai ir pripažinti V. S. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus k., bei 6690,00 rublių ir 300,00 rublių sumokėtų 1992-07-28 P. P. už žemę pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos 1992-07-28 pranešimą, žemės sklypo įkainojimą aktą ir Kretingos rajono valdybos 1992-09-03 potvarkį Nr. 411v, kurie: 1) po V. P., gim. 1905-mirties buvo paveldėti P. P., jai palikimą priėmus pradedant faktiškai jį valdyti; 2) po P. P., mirties buvo paveldėti V. P., jam palikimą priėmus pradedant faktiškai jį valdyti; 3) V. P. buvo perleisti ieškovui V. S. pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. S. ir V. P. už V. P. išlaikymą (CK 1.5, 1.138 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovų kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovai kaip nors pažeidė ieškovo teises. Atsakovai, kaip valstybės institucijos, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus, ieškovo reikalavimų iš esmės neginčijo, proceso nevilkino. Be to, ieškovas nurodė, kad jokių išlaidų atlyginimo iš atsakovų nereikalauja, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovui V. S., a k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr., viralinę, unikalus Nr, tvartą, unikalus Nr., kluoną, unikalus, esančius Kretingos r., k., bei 6690,00 rublių ir 300,00 rublių sumokėtų 1992-07-28 P. P. už žemę pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos 1992-07-28 pranešimą, žemės sklypo įkainojimą aktą ir Kretingos rajono valdybos 1992-09-03 potvarkį Nr. 411v, kurie:

1) po V. P., gim. 1905, mirties buvo paveldėti P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jai palikimą priėmus pradedant faktiškai jį valdyti;

2) po P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties buvo paveldėti V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jam palikimą priėmus pradedant faktiškai jį valdyti;

3) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo perleisti ieškovui V. S., a k. (duomenys neskelbtini) pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. S. ir V. P. už V. P. išlaikymą iki gyvos galvos.

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.