- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1956-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Litesko“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
trečiojo asmens UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ atstovei Daivai Juodžiukynienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Akacija“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-399/2010 pagal ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Akacija“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“, Valstybinės energetikos inspekcijos Alytaus teritoriniam skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo, skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas DNSB „Akacija“ (toliau bendrija) ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą – V. B., gyv. bendrijos administruojamame name, esančiame R. J. g. 19-11, Marijampolėje, nuimti savavališkai sumontuotas šildymo radiatorių papildomas 8 (aštuonias) sekcijas ir atstatyti buto šildymo įrenginių galią, vadovaujantis gyvenamojo namo šiluminės dalies techniniu projektu. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2 168,16 Lt žalai atlyginti, taip pat priteisti 272 Lt skolos ir 817,60 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad nuo 2003 m. spalio mėn. buvo žinoma apie atsakovo bute savavališkai sumontuotas 8 papildomas radiatorių sekcijas. Patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovo bute faktiškai yra sumontuota 29 radiatorių M-140 sekcijos, o pagal projektą turi būti 21 radiatorių M-140 sekcija. Kadangi buto savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių, todėl atsakovas, savavališkai padidinęs šildymo prietaisų galią, dėl ko mokesčius už jo papildomai sunaudotą energiją turėjo sumokėti kiti namo gyventojai, pastariesiems padarė žalą. Preliminariais UAB „Litesko“ paskaičiavimais atsakovas bendrijos nariams padarė 2168,16 Lt dydžio žalą, kurių interesus atstovauja bendrija.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pavedė DNSB „Akacija” nariui ir buto, esančio R. J. g. 19-11, Marijampolėje, savininkui atsakovui V. B. nustatyta tvarka, gavus reikalingus suderinimus (leidimus), savo lėšomis iki šio šildymo sezono pradžios (preliminariai 2010 m. spalio 1 d.) nuimti (išmontuoti) 4 vnt. šildymo prietaisų sekcijų, tai yra ketaus radiatorių M-140 tipo 4 sekcijas; 2) atmetė ieškovo reikalavimą dėl 2 168,16 Lt žalos atlyginimo ir 272 Lt skolos už atliktus daugiabučio namo remonto ir priežiūros bei administravimo darbus priteisimo; priteisė iš atsakovo ieškovui dalį ieškovo turėtų išlaidų - 247,80 Lt, taip pat priteisė iš ieškovo atsakovui 260 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš abiejų šalių po 3,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas, dalinai tenkindamas ieškovo reikalavimą, įpareigojantį atsakovą nuimti 4 radiatorių sekcijas, rėmėsi atsakovo pateiktu UAB „Ugira“ atliktu buto šildymo prietaisų perskaičiavimo techniniu projektu, atliktu įvertinus faktinę padėtį (t.y. kad ir kituose butuose yra sumontuotos papildomos arba kito tipo didesnę galią turinčių radiatorių sekcijos). Teismas šį rašytiniu įrodymą laikė tinkamu, kadangi skaičiavimai atlikti licenciją turinčio asmens, o jų teisingumas nėra nuginčytas. Kadangi buvo nustatyta, kad ir kituose butuose yra per daug radiatorių sekcijų, kurių projektinis galingumas (šildymo plotas) yra dar didesnis, todėl teismas nurodė, kad ieškovas šildymo prietaisų galios atstatymą iki projektinių dydžių turėtų spręsti centralizuotai, t.y. visos bendrijos mastu. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad taikius įpareigojimą tik vienam atsakovui atstatyti šilumos prietaisų galią iki projektinio dydžio, nuimant 8 radiatorių M-140 sekcijas, būtų nukrypta nuo bendrijos narių ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo principo. Teismas vadovavosi bendrijos narių lygiateisiškumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir nusprendė, kad nebus pažeisti kitų bendrijos narių interesai ir šilumos prietaisų galia atitiks reikalavimus, jei atsakovas nuims 4 radiatorių sekcijas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 2 168,16 Lt žalos atlyginimą, darydamas išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas padarė tokio dydžio žalą bendrijai. Žalos dydis grindžiamas tik preliminaria mokėtinų sumų skaičiuote, atlikta neįvertinus aplinkybių, kad ir kituose butuose yra didesnio kiekio ir didesnės projektinės galios radiatorių, nei priklauso pagal projektą. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 272 Lt už įvairias paslaugas bendrijoje, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog bendrijos narių susirinkimas būtų nustatęs tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su bendrijos veikla, dydžius, ir mokėjimo tvarką.
Šalies argumentai
Ieškovas DNSB „Akacija“ apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo reikalavimus: įpareigoti atsakovą nuimti savavališkai sumontuotas 8 šildymo radiatorių papildomas sekcijas ir atstatyti buto šildymo įrenginių galią pagal gyvenamojo namo šiluminės dalies techninį projektą; priteisti iš atsakovo 2 168,10 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad teismas, nuspręsdamas įpareigoti atsakovą išmontuoti tik 4 (o ne 8) papildomai sumontuotas radiatorių sekcijas, nepagrįstai rėmėsi paties atsakovo nusisamdyto projektuotojo UAB „Ugira“ atliktu buto šildymo prietaisų perskaičiavimo techniniu projektu. Teismas pažeidė bendrąjį teisės principą, jog niekas negali būti liudytoju savo byloje. Šildymo sistemos radiatoriai yra bendrojo naudojimo objektai, ir pagal DNSB įstatymo 5 straipsnį priskiriami bendrajai inžinerinei įrangai. Ginčo radiatoriai yra susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir yra laikytini bendrąja inžinerine įranga. Radiatorių sekcijų skaičiaus pakeitimas įeina į statinio rekonstravimo sąvokos apimtį. Ginčo atveju buvo keičiamas šildymo sistemos pralaidumas, todėl tai yra šildymo sistemos rekonstravimas. Atskiro buto savininkas negali savavališkai nuspręsti dėl radiatorių galios padidinimo. Tokiam rekonstravimui reikalingas projektas, o projektui paruošti būtinas projektavimo sąlygų sąvadas. Tokį sąvadą išduoda savivaldybės įgaliota institucija, į kurią turėjo kreiptis atsakovas ir pateikti kitų butų savininkų raštišką sutikimą. Atsakovas atliko šildymo sistemos rekonstrukciją, nesikreipdamas į jokias kompetentingas institucijas, negaudamas tokiai rekonstrukcijai reikalingų techninių sąlygų, nederindamas šio klausimo su bendrija ir negavęs kitų bendrijos narių raštiškų sutikimų. Savivaldybės ūkio departamento atstovai konstatavo, kad atsakovas savo bute yra primontavęs papildomų radiatorių sekcijų. Atsakovo pateiktas UAB „Ugira“ atliktas techninis projektas yra neteisėtas, kadangi parengtas nesilaikant nustatytos daugiabučių namų šildymo sistemų rekonstravimo projektų rengimo tvarkos, nustatytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Atsakovas savo atliktos rekonstrukcijos neįteisino, nes pats projektas yra neteisėtas. Visas atsakovo pateikto projekto skaičiavimas grindžiamas faktine padėtimi kai kuriuose šio namo butuose, kuri neatitinka gyvenamojo namo šildymo sistemos oficialaus projekto dėl šiuose butuose sumontuotų didesnį šildomąjį paviršių turinčių radiatorių. Tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindas atsakovui nesilaikyti oficialaus projekto sprendimų. Skundžiamame teismo sprendime atliktas atsakovo projekto vertinimas prieštarauja bendrajam principui: iš neteisės negali atsirasti teisė. Ne tik bendrija, bet ir šildymo sistemos prižiūrėtojas (UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“) daugybę kartų reikalavo iš atsakovo pašalinti pažeidimus, o teismas atsakovo padarytus pažeidimus iš dalies pateisino. Toks sprendimas pažeidžia daugumos bendrijos patalų savininkų teises ir užkerta ieškovui kelią reikalauti pašalinti papildomas radiatorių sekcijas ir kituose butuose. Be to, faktinės aplinkybės šiuo metu iš esmės yra pasikeitusios, ką patvirtina duomenys, nurodyti radiatorių patikrinimo butuose ir rezultatų įvertinimo suvestinėje. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kadangi neturėtų būti ginami piktybiško pažeidėjo interesai vien tuo pagrindu, kad ir kituose butuose yra nukrypimų nuo projektinės radiatorių galios. Žala paskaičiuota pagal naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytus principus. Kai buto savininkas turi prisimontavęs papildomas radiatorių sekcijas, jo bute sunaudojamas šilumos kiekis paskaičiuojamas naudojant sąlyginį šildomą plotą – tai buto naudingasis (šildomas) plotas padidintas proporcingai statinio projekte numatytų šildymo prietaisų galios padidinimui. Todėl normaliomis sąlygomis paskaičiuotas mokėjimas už šildymą butui, kuriame yra šildymo sistemos projekto pažeidimai, turi būti padidintas proporcingai radiatoriaus sekcijų skaičiaus padidinimui. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė, vykdydamas pareigą ginti visų bendrijos narių teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, t.y. ieškovo reikalavimo tenkinimo atveju priteistų pinigų panaudojimo klausimas būtų sprendžiamas pagal bendrijos narių vidinių teisinių santykių nustatytą tvarką. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai bylinėjimosi išlaidoms priskyrė atsakovo UAB „Ugira“ sumokėtą sumą, kadangi pateiktas projektas atliktas paties atsakovo iniciatyva ir rizika, teismas neprašė atsakovo parengti tokį projektą, ir tai nebuvo būtinos išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo nekeisti, apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad kituose namo butuose yra sumontuoti projektu neįteisinti žymiai galingesni M-140-AO markės arba plieniniai šildymo prietaisai, kurie pažeidžia jo kaip bendrijos nario lygias teises į teikiamą šiluminę energiją. UAB „Ugira“ projektas buvo pateiktas, teismui pasiūlius pateikti licencijuotos įstaigos, o ne savo paties skaičiavimus. Atsakovo nuomone, bendrijos pirmininkės pateikta radiatorių patikrinimo butuose ir rezultatų įvertinimo suvestinė yra niekinė, kadangi siekiant išvengti subjektyvumo turėtų būti parengtas licencijuotos projektavimo įstaigos projektas. Taip pat nurodo, kad žalos paskaičiavimas yra niekinis, kadangi derėjo atlikti viso namo „žalos“ paskaičiavimą. Be to, ta šiluma niekur nedingo, o buvo sunaudota namo konstrukcijoms šildyti, todėl ji skirta butams.
Tretysis asmuo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Alytaus teritorinis skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas faktiškai yra atlikęs šildymo sistemos rekonstrukciją, padidindamas šildymo prietaisų galią. Atsakovo pateiktas projektas, siekiant įteisinti atliktą buto šildymo prietaisų šilumos galios padidinimą, yra atliktas nesilaikant Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų. Todėl atsakovas, remiantis šių taisyklių nuostatomis, turi savo lėšomis atstatyti statinio projekte nustatytą šildymo prietaisų galią. Atsakovui neteisėtai sumontavus papildomas radiatorių sekcijas ir taip padidinus šildymo prietaisų galią, padidėjo šilumos suvartojimas bute ir tuo pačiu name. Kadangi name suvartota šiluma paskirstoma propocingai butų ir kitų patalpų plotams, todėl už atsakovo papildomai sumontuotų šilumos įrenginių suvartotą šilumą sumoka ir kiti butų savininkai.
Tretysis asmuo UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti DNSB „Akacija“ apeliacinį skundą. Tretysis asmuo atsiliepime nurodo, kad UAB „Ugira“ techninis projektas negali būti laikomas teisėtu, kadangi prieštarauja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimams ir namo techniniam projektui, kadangi bute sumontuoti radiatoriai privalo atitikti šiame projekte nustatytą galią. Šilumos įrenginių galią galima keisti (atlikti rekonstrukciją) tik laikantis šių taisyklių reikalavimų. Taip pat nurodo, kad atsakovui sumontavus papildomas radiatorių sekcijas, jo bute padidėjo suvartojamos šiluminės energijos kiekis. Name suvartotą šiluminės energijos kiekį paskirstant proporcingai pagal patalpų plotą, už atsakovo bute papildomai suvartotą šiluminę energiją yra priversti sumokėti kiti namo butų savininkai.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, taip pat netinkamai taikė materialines teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo bute yra sumontuotos 29 namo šildymo sistemos projekte numatyto radiatorių tipo M-140 sekcijos, kai pagal namo šildymo sistemos projektą turėtų būti 21 šio tipo radiatorių sekcija. Tai reiškia, kad yra nenuginčijamai nustatyta, kad atsakovo bute yra sumontuoti šildymo prietaisai, kurie viršija projekte numatytą galią. Šios aplinkybės atsakovas neginčija, tačiau mano turįs teisę į didesnę šilumos prietaisų galią bute dėl tos priežasties, kad ir kituose daugiabučio namo butuose yra padidinta šilumos prietaisų galia, pastatant didesnės galios radiatorius ir (arba) padidinant jų sekcijų skaičių. Pirmosios instancijos teismas priėmė tokią atsakovo poziciją ir, remdamasis atsakovo pateiktu UAB „Ugira“ atliktu šildymo prietaisų perskaičiavimo techniniu projektu (t.1 priedas voke), darė išvadą, jog atsakovas įpareigotinas nuimti ne 8, bet 4 papildomai sumontuotas radiatorių sekcijas. Teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, be pagrindo prioritetą atidavė šiam įrodymui, visiškai nenurodydamas motyvų, kodėl nesiremiama byloje pateiktu ginčo namo šildymo sistemos projektu (t.1, b.l. 33-36), kuris iki šiol nėra pakeistas. UAB „Ugira“ šildymo prietaisų perskaičiavimas yra atliktas vadovaujantis ne namo šildymo sistemos projektu, bet atsižvelgiant į kituose butuose sumontuotus didesnę galią turinčius šildymo prietaisus, t.y. M-140-AO tipo radiatorius. Tokiu būdu perskaičiavimas atliktas imant ydingą pagrindą – šiuo metu esančią faktinę padėtį, kai kituose butuose yra sumontuoti kito tipo radiatoriai, turintys didesnę galią, nors turėtų būti remiamasi projektu ir jame numatyta prietaisų galia. Be to, teismas šiuo atveju be pagrindo netaikė LR ūkio ministro įsakymu 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos ir tiekimo taisyklių reikalavimų (toliau Taisyklės). Taisyklių IV skyriuje yra numatyta daugiabučio namo šildymo prietaisų rekonstravimo tvarka. 175 punkte numatyta, kad buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius, jeigu keičiama rekonstruojamų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Sekančiuose taisyklių punktuose (176-184 punktuose) yra numatomi visi veiksmai, kuriuos būtina atlikti, kad rekonstrukcija būtų atlikta teisėtai. Atsakovas, atlikęs savo bute šildymo prietaisų rekonstrukciją, kadangi padidinant šildymo prietaisų (radiatorių sekcijų) skaičių buvo pakeista šilumos įrenginių galia, šių Taisyklių reikalavimų nesilaikė, todėl jo veiksmai yra neteisėti. UAB „Ugira“ atliktas šildymo prietaisų perskaičiavimas negali būti pripažintas tinkamu atsakovo bute atliktos rekonstrukcijos projektu, kadangi jis taip pat neatitinka nurodytų Taisyklių reikalavimų. Todėl atsakovas - daugiabučio namo buto savininkas, atlikęs neteisėtą rekonstrukciją, remiantis Taisyklių 240.11 punktu, privalo „valdytojo (administratoriaus) arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo nurodytais terminais, savo lėšomis atstatyti statinio projekte (ar jo dalyje) nustatytą šildymo prietaisų galią bute ar kitose patalpose, nepriklausomai nuo to, kada ir kaip padaryti nukrypimai. Pirmosios instancijos teismas netaikęs šio teisės akto reikalavimų ir netinkamai įvertinęs UAB „Ugira“ projektą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, įpareigojantį atsakovą nuimti tik 4 papildomai sumontuotas radiatorių sekcijas. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, įpareigojant atsakovą nuimti visas 8 savavališkai sumontuotas šildymo radiatorių sekcijas ir atstatyti šildymo įrenginių galią, vadovaujantis pastato šiluminės dalies projektu (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Ta aplinkybė, kad ir kituose namo butuose taip pat yra nukrypimų nuo šildymo sistemos projekto, negali būti pagrindu toleruoti atsakovo neteisėtus veiksmus, nes iš neteisės negali atsirasti teisė. Pažymėtina, kad atsakovo veiksmų įvertinimas, kaip neteisėtų, turėjo įtakos tam, kad ir daugelyje kitų butų per laikotarpį nuo sprendimo priėmimo iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo geranoriškai atstatyta šildymo prietaisų projektinė galia.
Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą kitiems bendrijos nariams – daugiabučio namo butų savininkams. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį, darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas padarė žalą bendrijai ir kad padarė būtent jo nurodyto dydžio žalą. Apylinkės teismas iš esmės konstatavo, jog nėra nustatytos įstatyme (CK 6.246-6.248 straipsniuose) numatytos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Su tokia teismo išvada sutikti negalima. Atsakovo neteisėti veiksmai, neteisėtai sumontuojant papildomus šildymo prietaisus, yra nustatyti (CPK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovas savo kaltės dėl neteisėtai atliktos rekonstrukcijos iš esmės neneigė ir neginčijo fakto, jog jo bute yra neteisėtai sumontuotos 8 papildomos šildymo prietaisų - radiatorių sekcijos. Taisyklių 240.9 punkte numatyta, kad buto savininkas privalo atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo pateiktų klaidingų duomenų suvartotos šilumos sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais negu nurodyta statinio projekte (ar jo dalyje), pakeitus jų jungimo schemą arba pažeidus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas. Kad dėl tokių atsakovo veiksmų kitiems daugiabučio namo butų savininkams buvo padaryta žala, patvirtina apmokėjimo už suvartotą šilumą name tvarka, kurią nustato Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, pagal kurį suvartotas šilumos kiekis šildymui namo bendrasavininkams yra paskirstomas proporcingai jų turimiems butų ir kitų patalpų plotams. Esant tokiai atsiskaitymo tvarkai, akivaizdu, kad apmokėjimas už atsakovo bute sunaudotos šilumos perviršį (dėl papildomai sumontuotų radiatorių sekcijų) buvo paskirstytas visiems patalpų savininkams priklausomai nuo buto ar kitų patalpų ploto. Todėl darytina išvada, kad žala bendrijos nariams – kitų butų savininkams buvo padaryta, jiems perkeliant naštą apmokėti už atsakovo papildomai sunaudotą šilumos energiją. Šiuo atveju kyla problema nustatyti žalos dydį, dėl ko pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktą preliminarią žalos paskaičiavimo skaičiuotę (t.1, b.l. 6-7) laikė netinkamu ir nepakankamu įrodymu žalos dydžiui pagrįsti, kadangi nustatant žalą nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad ir kituose butuose buvo papildomai įrengtų ir didesnę galią turinčių šildymo prietaisų. Tačiau tokiu atveju pirmosios instancijos teismas galėjo pasinaudoti įstatymo numatyta teise pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus žalos dydžiui pagrįsti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgdamas į tai bei remdamasis Taisyklių reikalavimu (4 punktas), apibrėžiančiu buto (kitų patalpų) sąlyginį šildomą plotą, kuris yra buto (kitų patalpų) naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galios padidinimui, perskaičiavo atsakovo padarytos žalos dydį, ir tai pagal ieškovo skaičiavimus sudaro 1 694,73 Lt sumą, kurią kiti butų savininkai sumokėjo už atsakovo butui pateiktą šilumą. Žalos dydžio perskaičiavimas nurodytai sumai atliktas, įvertinus ir visuose butuose padidintą šildymo prietaisų galią (t.y. įvertinus 110 papildomai sumontuotų radiatorių sekcijų). Kolegija, atsižvelgdama į šį žalos perskaičiavimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad teismas gali nustatyti nuostolių dydį, kai nėra galimybės jį tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgdama į tai, kad tokio dydžio žala atsirado ir dėl didelio paties ieškovo neveikimo (bendrija jokių veiksmų nesiėmė nuo 2003), kas turėjo įtakos žalos padidėjimui (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), daro išvadą, jog išieškomos žalos dydis mažintinas iki 1000 Lt. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ši sprendimo dalis naikintina, priimant naują sprendimą šioje reikalavimų dalyje ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pakeitus sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovo išlaidos, patirtos pateikiant UAB „Ugira“ atliktą šildymo prietaisų perskaičiavimą, – 530 Lt (t.1, b.l. 95) nelaikytinos šalies būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kadangi šios atsakovo išlaidos nebuvo racionalios ir neturėjo esminės įrodomosios reikšmės. Be to, šios išlaidos yra atsakovo, kaip pralaimėjusios šalies patenkinant ieškovo reikalavimą nuimti papildomai sumontuotas radiatorių sekcijas, nuostoliai. Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės yra patenkinti didžiąja dalimi (esminis neturtinis reikalavimas patenkintas pilnai, turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenkintas maždaug 50 procentų, o atmestas tik labai nedidelės vertės, t.y. 272 Lt turtinis reikalavimas), todėl darytina išvada, kad ieškovui turėtų būti atlyginta 70 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas sumokėjo 202,51 Lt žyminį mokestį už ieškinį (t.1, b.l. 29-30) ir 199 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t.3, b.l. 8), viso 401,51 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 281 Lt žyminio mokesčio. Ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos yra 300 Lt (t.1, b.l. 30), kurių atlygintina 210 Lt, kitas ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 38,57 Lt kopijavimo išlaidų (t.1, b.l. 17-19) ir 30 Lt dokumento vertimo išlaidos (t.1, b.l. 32 ), viso 68,57 Lt, todėl atlygintina 48 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Įpareigoti atsakovą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nuimti bute, esančiame R. J. g. 19-11, Marijampolėje, savavališkai sumontuotas šildymo radiatorių papildomas 8 (aštuonias ) sekcijas ir atstatyti buto šildymo įrenginių galią, vadovaujantis gyvenamojo namo, esančio R. J. g. 19, Marijampolėje, šiluminės dalies techniniu projektu.
Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui DNSB „Akacija“, įm. kodas 251417460, 1000 Lt žalos, padarytos bendrijos nariams, atlyginti.
Sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 272 Lt skolos priteisimo, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui DNSB „Akacija“, įm. kodas 251417460, 281 Lt žyminio mokesčio, 210 Lt atstovavimo išlaidų ir 48 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, viso 539 Lt bylinėjimosi išlaidų o valstybei – 7,90 Lt pašto išlaidų.