- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-163/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- I., I. G.
- Nukentėjusysis
- A., A. G.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. liepos 15 d. laikas.
Iš I. G. priteista nukentėjusiajai A. G. 4214,57 Lt turtinei ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. vasario 12 d. vakaro iki 2008 m. vasario 13 d. vakaro, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V.G. metu, pastarajam sėdint fotelyje tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį liemens šoną, dėl ko V. G., nuo liemens sumušimo, pasireiškusio kairiojo X šonkaulio lūžiu su apatine kraujosruva minkštuose audiniuose, kraujosruva minkštuose audiniuose blužnies vartų srityje, blužnies plyšimu, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia V. G. nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Taip pat, jei, teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė bausmę.
Skunde apeliantas tvirtina, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, įvykio vietos apžiūra, specialisto išvada ir paaiškinimai neįrodo jo kaltės. Šie duomenys tik patvirtina nukentėjusiojo mirties faktą ir nepaneigia apelianto parodymų, kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje nebuvo ir nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio.
Remdamasis teismo medicinos specialisto išvadomis bei eksperto J. Paliulio paaiškinimais teisme, apeliantas teigia, kad nukentėjusysis mirė tokiu laiku, kai apelianto nebuvo nusikaltimo padarymo vietoje. Tai patvirtino ir liudytoja N. U., kad 2008 m. vasario 12 d. vakare ji I. G. išvarė iš A. G. buto.
Ikiteisminio tyrimo metu atliktas procesinis veiksmas - asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas, neturi jokios įrodomosios reikšmes, nes apeliantas niekada neneigė pažinties su A. G., N.U. bei R. R.. Be to, šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A.G. ir N. U. neigė konfliktą bei parodė, kad nukentėjusysis pas juos atėjo jau sumuštas. Vėlesnėse apklausose jie paaiškino, kad konfliktas buvo ir jo metu apeliantas sudavė vieną smūgį, o teisiamajame posėdyje jie jau nurodė, kad buvo suduota daug smūgių.
Nuosprendyje neteisingai nurodyta apie buvusius gerus A. G. ir V. G. tarpusavio santykius. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad A. G. ne kartą vartojo smurtą prieš savo brolį ir sugyventinę. Liudytoja N. U. žinojo apelianto darbovietę ir telefono numerį, todėl ji sako netiesą, kad nežinojo šių aplinkybių. Liudytojų A. G. ir N. U. nurodytos aplinkybės apie V. G. elgesį po šiam suduoto smūgio prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoms ir eksperto J. P. paaiškinimams. Be to, neatmetama galimybė, jog nukentėjusiajam sužalojimas galėjo būti padarytas ramentu arba krentant. Apeliantas nurodo, kad A. G. yra agresyvaus būdo, neįgalus, vaikšto su ramentais, kuriuos nuolat laiko prie savęs, o nukentėjusysis V. G. dažnai nugriūdavo, ypač būdamas neblaivus. Bylos tyrimo metu netirta versija, kad būtent A. G. galėjo suduoti smūgį ramentu V. G.. Šios aplinkybės neatmetė ir pats ekspertas. Apelianto nuomone, šis liudytojas jį apkalbėjo, siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės ir taip būdamas suinteresuotas bylos baigtimi.
Liudytojo R. R. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis gyvena pas A. G. ir yra nuo pastarojo priklausomas. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams apie triukšmą, grumtynes, nors kiti liudytojai aiškina tik apie vieno smūgio sudavimą.
Apie nukentėjusiojo mirtį apeliantas sužinojo paskambinęs N. U.. Ši liudytoja apeliantui pasakojo, kad įvykio dieną buvo nuėjusi prie bankomato kartu su nukentėjusiuoju, kad pastarajam pasidarė bloga ir ji jį paliko gatvėje vieną. Byloje netirtos aplinkybės ar tą dieną liudytoja N. U. iš tikrųjų atliko pinigines operacijas savo sąskaitoje, ir ar paliktas gatvėje nukentėjusysis negalėjo nugriūti ir susižaloti. Kadangi liudytojai A. G., N. U. ir R. R. davė melagingus parodymus, todėl jie turi būti patikrinti melo detektoriumi.
Nukentėjusioji A. G. charakterizavo apeliantą kaip mandagaus būdo, ir abejojo liudytojų A. G. bei N. U. nurodytomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. Liudytoja J. G. taip pat apibūdino apeliantą kaip nekonfliktuojantį ir nesmurtaujantį asmenį. Apeliantas dirbo, augina vaiką, padėjo senyvo amžiaus motinai bei giminaičiams. Jis anksčiau teistas už neatsargaus nusikaltimo (autoįvykio) padarymą. Per bausmės atidėjimo laikotarpį nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, kas, taip pat, charakterizuoja apeliantą kaip tvarkingą ir besilaikantį įstatymų asmenį.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas šališkai įvertino bylos medžiagą bei nuteisė už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Tačiau, jei bus padaryta išvada, kad apeliantas visgi yra kaltas dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., padarymo, tokiu atveju prašo sušvelninti bausmę. Pernelyg ilga laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiks jo socialinius ryšius – apeliantas neteks darbo, negalės auginti vaiko ir padėti savo motinai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis I. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė - atmesti. Nukentėjusioji A. G. savo nuomonės dėl apeliacinio skundo nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nuteistojo I. G. apeliaciniame skunde yra suformuluoti du prieštaringi reikalavimai. Vienu atveju prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Kitu atveju – sušvelninti paskirtą bausmę.
Jau paminėtą pirmąjį prašymą apeliantas grindžia netinkamu įrodymų, tarp jų ir specialistų išvadų, liudytojų parodymų vertinimu, jų prieštaringumu.
Kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad įvykio vietos apžiūros duomenys, specialisto išvada ir paaiškinimai, atpažinimo protokolas, kaip aiškiai perteklinis procesinis veiksmas, tiesiogiai nuteistojo kaltės nei patvirtina, nei paneigia.
Tačiau vertinant šiuos įrodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (liudytojų N. U., A.G., R. R. parodymais), galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad I. G. kaltė dėl tyčinio V. G. nužudymo yra įrodyta.
Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių I. G. apeliuoja į specialisto išvadą bei paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
Su apelianto teiginiais dėl šios išvados (t. 1, b. l. 13-18) ir paaiškinimų (t. 1, b. l. 20, t. 3, b. l. 49-51) neatitikimo pirmosios instancijos teismo nustatytam V. G. sužalojimo ir mirties laikui kolegija sutinka. Pagal paminėtą specialisto išvadą ir paaiškinimus V. G. mirė prieš 12-24 valandas iki lavoninių reiškinių tikrinimo, t. y. lavono tyrimo 2008 m. vasario 14 d. 9 val., o sužalojimai jam padaryti keliolika – keliasdešimt minučių iki mirties. Taigi, iš šių duomenų sektų, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 13 d. 9 val. iki 2008 m. vasario 13 d. 21 val. Tuo tarpu, pagal liudytojų R. R., N. U., A. G. parodymus, V. G. buvo sužalotas naktį iš 2008 m. vasario 12 d. į 2008 m. vasario 13 d., t. y. tuo metu kai I. G. nusikaltimo padarymo vietoje nebuvo.
Esant tokiems prieštaravimams, kurių nepašalino neįtikinami specialisto paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, kolegija paskyrė komisijinę teismo medicinos ekspertizę (t. 3, b. l. 129-130), kurią atliko aukščiausias kvalifikacines kategorijas turintys ekspertai. Šių ekspertų išvados yra aiškios, motyvuotos ir nekeliančios jokių abejonių.
Iš komisijinės ekspertizės akto (t. 3, b. l. 134-145) seka, kad lavono tyrimą atlikęs specialistas (D. Fomin), vertindamas lavondėmių susiformavimą, neįvertino nestandartinių sąlygų, t. y. aplinkybių, kad nukentėjusysis traumą patyrė sėdimoje padėtyje, kurioje galėjo išbūti iki keliolikos valandų. Be to, pirminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad mirtį lėmęs sužalojimas pasireiškė masyviu nukraujavimu į pilvo ertmę, bei į tai, kad iki autopsijos nukentėjusiojo kūnas iki pusės paros galėjo išbūti šaltoje aplinkoje šaldytuvo sąlygomis.
Įvertinusi šiuos faktorius, ekspertų komisija padarė išvadą, kad V. G. mirtis galėjo įvykti 1-2 parų laikotarpyje iki lavono tyrimo 2008-02-14, 9 val., ir praėjus 2-3 valandoms po patirtos pilvo traumos.
Ekspertų išvadoje taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis po patirtų sužalojimų nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių galėjo atlikti aktyvius veiksmus.
Tokiu būdu, komisijinės ekspertizės akte nurodytas sužalojimų padarymo ir nukentėjusiojo mirties laikas neprieštarauja liudytojų N. U., R. R. ir A. G. nurodytoms nusikaltimo padarymo aplinkybėms.
Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama paminėtų liudytojų parodymų analizei, jų įrodomajai vertei ir patikimumui.
Kolegija daro išvadą, kad šių liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių.
Liudytoja N. U. paaiškino, kodėl savo pirmoje apklausoje (t. 1, b. l. 63) nenurodė, kad nuteistasis V. G. sudavė kumščiu į krūtinę. Šie liudytojos paaiškinimai yra įtikinami ir logiškai paaiškinami. Vėlesnėse savo apklausose ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-65, 69-70), o taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme N. U. kategoriškai patvirtino, kad nuteistasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į pilvo-krūtinės sritį. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas A.G. (t. 1, b. l. 53-54). Šie liudytojų parodymai dėl smūgių skaičiaus ir lokalizacijos sutampa su jau aptartomis specialistų ir ekspertų išvadomis bei specialistų paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priešingai nei teigia apeliantas, A. G. ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pirmos apklausos (t. 1, b. l. 53-54) tvirtino, kad nuteistasis sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į krūtinės-pilvo sritį.
Kolegija daro išvadą, kad A. G. ir N. U. dėl sveikatos būklės, gyvenimo būdo ir pakankamai ilgo laiko, praėjusio nuo įvykio, pirmosios instancijos, o R. U. dar ir apeliacinės instancijos teisme sąžiningai klydo, teigdami, kad nuteistasis naudojo intensyvinį smurtą. Byloje tokių duomenų nėra.
Tačiau nurodyti nenuoseklumai paminėtų liudytojų parodymuose dar neduoda pagrindo atmesti šiuos parodymus. Jais, nustatydama trauminių poveikių skaičių, kolegija remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja specialistų ir ekspertų išvadoms.
Apie tai, kad 2008 m. vasario 12 d. vakare pas A. G. buvo atėję V. G. ir I. G., patvirtino liudytojas R. R.. Iš jo parodymų taip pat seka, kad naktį iš vasario 12 d. į vasario 13 d. girdėjo grumtynių garsus, triukšmą. Po to iš N. U. žodžių suprato, kad ji išvaro I. G., ir girdėjo, jog pastarasis išeina iš buto. Šio nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo parodymai dėl konflikto laiko iš esmės sutampa su A. G., N. U. parodymais bei atitinka specialistų ir ekspertų išvadose nurodytam sužalojimų padarymo laikui.
Apelianto argumentai dėl šio liudytojo parodymų patikimumo (priklausomas nuo nuomotojo) yra neįtikinami. Liudytojai N. U. ir A. G. dėl girtumo negalėjo nurodyti kokiu laiku I. G. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į krūtinės-pilvo sritį. Nustatydama šią aplinkybę, kolegija remiasi liudytojo R. R. parodymais, kuris susistumdymo garsus girdėjo būdamas blaivus. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jis užmigo pasibaigus televizijos programoms ir pabudo nuo triukšmo gretimame kambaryje. Iš to seka, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas gerokai po vidurnakčio arba net paryčiais. Tai atitinka komisijinės ekspertizės akte nurodytam sužalojimų padarymo laikui (1-2 paros iki lavono tyrimo pradžios).
Liudytojas R. R. taip pat patvirtino, kad 2008 m. vasario 13 d., ryte, V. G. dar buvo gyvas. Šie liudytojo parodymai neprieštarauja jau paminėtame ekspertizės akte nurodytam laikui, praėjusiam nuo sužalojimų padarymo iki mirties (2-3 valandos) ir laikui, per kurį V. G. galėjo atlikti aktyvius veiksmus (keliolika-keliasdešimt minučių).
Tokiu būdu liudytojų N. U., A. G. ir R. R. parodymais yra paneigta I. G. gynybinė versija, kad jis iš viso 2008 m. vasario 12 d., vakare, į A. G. butą nebuvo atėjęs ir prieš V. G. nesmurtavo.
Nei baudžiamojo proceso, nei Poligrafo naudojimo įstatymas (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo redakcija) liudytojų parodymų baudžiamosiose bylose tikrinimo poligrafu (melo detektoriumi) nenumato.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad V. G., suduodamas smūgį ramentu, galėjo sužaloti judėjimo negalią turintis ir beveik iš lovos nesikeliantis brolis A. G..
Apelianto teiginiai, kad V. G. galėjo susižaloti pats griūdamas ar būti sužalotas kitų asmenų 2008 m. vasario 12 d. mieste (grįžtant ar einant link bankomato), taip pat nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis. Pats nuteistasis paminėtų aplinkybių nematė. Liudytoja N. U. tokius faktus kategoriškai paneigė.
Byloje nustatyta, kad lavono tyrimo metu rasti nubrozdinimai V. G. kaktos ir kelio srityje padaryti 3-7 paros iki mirties. Akivaizdu, kad jie įtakos mirčiai neturėjo.
Iš tiesų, liudytoja J. G. (nuteistojo bendradarbė) apibūdino I. G. kaip nekonfliktišką ir ramaus būdo asmenybę. Tačiau byloje yra priešingų duomenų. Liudytojai N. U., A. G. ir R. R. patvirtino, kad I. G. dažnai mušdavo V. G.. Nukentėjusioji A. G., kurios negalima įtarti suinteresuotumu apkalbėti nuteistąjį, nurodė, kad girtas I. G. būdavo agresyvus. Todėl ji drausdavo jam lankytis pas V. G..
Taigi, nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys nėra vienareikšmiškai teigiami. Neatitinka tikrovės ir apelianto teiginiai, kad per Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį I. G. nepadarė jokių teisės pažeidimų. Byloje yra duomenys (t. 1, b. l. 174), kad apeliantas už pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 2 d., 2007 m. gegužės 24 d. yra baustas administracine tvarka.
Iš liudytojo A. G. parodymų seka, kad santykiai su broliu, jo supratimu, buvo geri. Kolegijos nuomone, galimi epizodiniai kivirčai tarp girtauti linkusių artimų giminaičių dar neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą. Be to, santykių tarp A. G. ir V. G. kokybė nėra ta aplinkybė, kurios vienoks ar kitoks vertinimas turėtų esminės reikšmės nuteistojo kaltės ir atsakomybės klausimo išsprendimui.
Skirdamas nuteistajam už tyčinį nužudymą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41 str. 2 d. ir 54 str. 2 d. reikalavimų nepažeidė. I. G. paskirta bausmė yra net trimis metais mažesnė už sankcijos vidurkį. Todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmesti.