- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- e2-1362-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02461-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- BUAB „UPA“
- Atsakovas
- M. B., J. P.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 3.2.6.5Sprendimas už akių
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „UPA“ ieškinį atsakovams M. B. ir J. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „UPA“ 2015 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. B. ir J. P., kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2015 m. birželio 22 d. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tarp M. B. ir J. P., bei taikyti restituciją; priteisti iš atsakovo M. B. ieškovo naudai 251 947,99 EUR žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovas M. B. nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. buvo UAB „UPA“ direktorius bei vienintelis akcininkas, nuosavybės teise valdęs 100 vnt. įmonės akcijų. Jis 2015 m. birželio 22 d. Latvijos Respublikos piliečiui atsakovui J. P. pardavė visas UAB „UPA“ akcijas už 2 896,20 EUR. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „UPA“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Notisa“. 2015 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas. Ieškovo teigimu, minėtas bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, kadangi tokiu būdu, sužinojęs apie įmonei gresiančią bankroto bylą, atsakovas M. B. stengėsi išvengti prievolių prieš kreditorius. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tada, kai atsakovai žinojo apie kreditoriaus UAB „Inžinerinių sprendimų spektras“ kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Atsakovai šiuo sandoriu realiai nesiekė akcijų perleidimo/ įgijimo, o siekė atsakovo M. B. atsakomybės panaikinimo dėl įmonės įsiskolinimų. Tokiu būdu atsakovo M. B. padaryta žala įmonei lygi bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai – 251 947,99 EUR. Priteisus žalą, taip pat iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos.
Atsiliepimas
2015 m. gruodžio 9 d. teisėjos rezoliucija ieškovo BUAB „UPA“ ieškinys buvo priimtas, jo kopijos su priedais ir teismo pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo išsiųsti atsakovams. Atsakovui J. P. procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika, išsiųsti 2015 m. gruodžio 19 d. (b.l. 59-61), bet, nepavykus jų įteikti, persiųsti dar kartą 2016 m. sausio 5 d. (b.l. 72-74). Iš Latvijos Respublikos grįžo pranešimas, jog neįmanoma nustatyti adresato buvimo vietos, o jis pats procesinių dokumentų per nustatytą laiką neatsiėmė. Dėl šios priežasties atsakovui J. P. procesiniai dokumentai 2016 m. kovo 8 d. įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 96), atsiliepimas per nustatytą terminą negautas, atsiliepimo pateikimo terminas baigėsi 2016 m. kovo 28 d. Atsakovui M. B. procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu, sutampančiu su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), išsiųsti 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. sausio 11 d., tačiau abu kartus grįžo į teismą neįteikti su atžyma, jog adresatas dokumentų pašte neatsiėmė (b.l. 53-54, 71, 78). Tuomet procesiniai dokumentai persiųsti atsakovo darbo vietų adresais – 2016 m. vasario 8 d. UAB „Acon Engineering“, adresu Laisvės pr. 60-1107, Vilniuje, ir 2016 m. vasario 29 d. UAB „Mignetika“, adresu Tauro g. 5-520, Vilniuje, tačiau jie taip pat grįžo į teismą neįteikti (b.l. 77-78, 82, 97). Dėl to 2016 m. kovo 21 d. procesiniai dokumentai atsakovui M. B. taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 100), atsiliepimas per nustatytą terminą negautas, atsiliepimo pateikimo terminas baigėsi 2016 m. balandžio 10 d.
Kadangi atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą, o ieškovas prašo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių atsakovų atžvilgiu, teismas daro išvadą, jog egzistuoja CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, priimamas sprendimas už akių, išdėstant sutrumpintus motyvus (CPK 142 str. 4 d., 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 8 d. UAB „Inžinerinių paslaugų spektras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „UPA“ iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-2475-656/2016). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „UPA“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB Notisa“, nutartis įsiteisėjo (b.l. 7-9). BUAB „UPA“ bankroto administratorius nustatė, jog buvęs įmonės vadovas bei vienintelis akcininkas M. B. 2015 m. birželio 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi už 2 896,20 EUR pardavė atsakovui J. P. 100 proc. vardinių įmonės akcijų (b.l. 29-31). 2015 m. birželio 22 d. vienintelio bendrovės akcininko sprendimu atsakovas M. B. buvo atšauktas iš UAB „UPA“ direktoriaus pareigų, o juo nuo šios dienos paskirtas atsakovas J. P. (b.l. 32). Ieškovo bankroto byloje 2015 m. spalio 20 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 251 947,99 EUR sumai. Ieškiniu bankroto administratorius prašo pripažinti minėtą akcijų pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją, taip pat priteisti iš atsakovo M. B. įmonei padarytą žalą.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
Kaip jau minėta, ginčijamas sandoris - 2015 m. birželio 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudarytas po to, kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas M. B., kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, turėjo būti informuotas. Kaip matyti iš 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, įmonės finansinės atskaitomybės už 2013 m. duomenimis, bendrovės turtas buvo 1 196 450 Lt, tačiau iš jo ilgalaikis turtas sudarė tik 142 161 Lt. Įmonės įsipareigojimai sudarė 737,147 Lt, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įmonė jau 2013 m. buvo nemoki. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovai nepateikė, todėl teismas sprendžia, jog atsakovui J. P. nebuvo naudinga ir tikslinga įsigyti iš esmės nemokią ir nuostolingą įmonę, tuo labiau, kad ginčo sandoris buvo sudarytas po to, kai teisme jau buvo gautas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės patvirtina, jog sandorio šalys realiai neįgijo sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų.
Kita svarbi aplinkybė – kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Atsakovų pozicija šiuo klausimu nagrinėjamu atveju nėra aiški. Tačiau tai, jog ginčijamas sandoris sudarytas kreditoriui UAB „Inžinerinių paslaugų spektras“ jau realiai kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įrodo, jog tikrasis sandorio šalies – atsakovo M. B. siekis buvo išvengti atsakomybės dėl netinkamo savo, kaip vadovo, pareigų vykdymo, tarp jų ir ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos nevykdymo. Tuo tarpu atsakovas J. P. buvo tik pašalinis asmuo, neturėjęs siekio bei negalėjęs realiai valdyti įsigytos bendrovės (po 11 dienų priimta nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo). Toks akcijų perleidimas iš esmės apsunkino bendrovės kreditorių galimybes atgauti skolas, pašalinant M. B. atsakomybę bei J. P. - Latvijos Respublikos piliečiui, neturinčiam Lietuvoje gyvenamosios vietos bei, tikėtina, jokio turto.
Teismas, formaliai įvertinęs ir įsitikinęs, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos konstatuoti tariamo sandorio egzistavimą, pripažįsta, jog 2015 m. birželio 22 d. tarp atsakovų sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti šią sutartį niekine ir negaliojančia ab initio bei taikyti restituciją ir grąžinti atsakovo M. B. nuosavybėn 100 vnt. nematerialiųjų paprastųjų vardinių 28,96 EUR nominalios vertės UAB „UPA“ akcijų, o iš atsakovo M. B. priteisti atsakovui J. P. 2 896 EUR, sumokėtų už akcijas.
Dėl žalos priteisimo.
BUAB „UPA“ bankroto administratorius nagrinėjamoje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovo M. B. žalą, kurią jis įmonei ir jos kreditoriams padarė neatsakingai valdydamas įmonę. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui bei jos akcininkams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (ar neteisėtą neveikimą), dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo bei jos akcininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas ar akcininkas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jų kaltės nėra.
Kaip jau buvo minėta, ieškovo įmonė dar 2013 m. veikė nuostolingai, tačiau įmonės vadovas M. B., nuosavybės teise valdantis 100 proc. visų įmonės akcijų, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors tokią pareigą turėjo pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, jis yra atsakingas už įmonei padarytą žalą, kuri lygi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi patvirtintai ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų sumai – 251 947,99 EUR. Minėta suma pripažįstama ieškovo nuostoliais, o atsakovo veiksmai, dėl aukščiau pateiktų aplinkybių – neteisėtais.
Teismas sprendžia, kad tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryšys – ieškovo patirta žala yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.).
Pagal ieškovo pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, kuriuos teismas formaliai įvertino ir įsitikino, jog yra visos būtinos atsakovo M. B. civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sprendžia, kad atsakovas M. B., savalaikiai nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, padarė bankrutuojančiai įmonei bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžio žalą, todėl ieškovui iš šio atsakovo priteistina ir 251 947,99 EUR žala (CK 2.87 str. 7 d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo M. B. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovų M. B. ir J. P. (CPK 96 str.) ir jos sudaro po 1 412 EUR iš kiekvieno atsakovo, viso 2 824 EUR (2 759 EUR + 65 EUR) žyminio mokesčio, mokėtino paduodant ieškinį (CPK 80 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovo M. B. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti sprendimą už akių atsakovų M. B. ir J. P. atžvilgiu ir ieškovo BUAB „UPA“ ieškinį tenkinti.
Pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2015 m. birželio 22 d. tarp atsakovų M. B. ir J. P. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją ir grąžinti atsakovo M. B. nuosavybėn 100 vnt. nematerialiųjų paprastųjų vardinių 28,96 EUR nominalios vertės UAB „UPA“ akcijų, o iš atsakovo M. B. priteisti atsakovui J. P. 2 896 EUR, sumokėtų už akcijas.
Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „UPA“ (įmonės kodas 302443129) naudai 251 947,99 EUR (du šimtus penkiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 99 centus) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 251 947,99 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų M. B. ir J. P. po 1 412 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus dvylika eurų) iš kiekvieno atsakovo žyminio mokesčio valstybei.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovo M. B. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.
Sprendimas už akių atsakovų negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais. Atsakovai M. B. ir J. P. per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.
Ieškovas BUAB „UPA“ sprendimą už akių gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.