Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-04-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-3556-904/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-11
Bylos Nr.
e2YT-3556-904/2024
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00488-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Pareiškėjas
R. K., Ž. I.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3556-904/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00488-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1;3.4.6.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir Ž. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. K. ir Ž. I. po savo tėvo S. I. (palikėjo), (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, pradėjus jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad jokio turto S. I. neturėjo, todėl ir nebuvo kreiptasi į gyvenamosios vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Palikėjas S. I. buvo pareiškėjų R. K. ir Ž. I. tėvas. Pareiškėjams buvo žinoma, jog mirusiam S. I. buvo paskirta naudotis asmeninio ūkio žemės sklypais: (duomenys neskelbtini) ha sklypas Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini); bei (duomenys neskelbtini) ha sklypas Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini)), viso 3 ha, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas 3,00 ha žemės sklypas palikėjui buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) Kretingalės apylinkės Tarybos I šaukimo 25 sesijos sprendimu. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus S. I. sudarytų testamentų. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pažymi, jog nors po tėvo (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėjai palikimo priėmimo oficialiai neįformino, tačiau tėvo palikimą priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti - pradėjo juo naudotis bei jį prižiūrėti. Pareiškėjų iniciatyva buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, atliekami žemės sklypų ribų patikrinimai (nustatymai) ir kt. juridiniai veiksmai. Šiose žemėse po tėvo mirties pareiškėjai sėjo bulves, šienavo bei kitaip prižiūrėjo šias žemes. Pareiškėjams tapo žinoma, kad tik nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsigaliojo Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nauja redakcija, pagal kurią teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti mirusio asmeninio ūkio žemės naudotojo žemę įgijo mirusio asmeninio ūkio žemės naudotojo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2023 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8314-1112/2023, kuriuo nusprendė tenkinti R. K. pareiškimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. I., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra R. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-01-19.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. I. palikimo perėjimą valstybei po jo mirties. Teismui nustačius, kad yra visos sąlygos palikimo priėmimo fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų, kad pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų R. K. ir Ž. I. tėvas S. I.. Po S. I. mirties nei pareiškėjas R. K., nei pareiškėjas Ž. I. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi jokio turto S. I. neturėjo. S. I. (duomenys neskelbtini) Kretingalės apylinkės Tarybos I šaukimo 25 sesijos sprendimu buvo paskirta naudotis asmeninio ūkio žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) ha sklypas Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini); bei (duomenys neskelbtini) ha sklypas Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini)), viso 3 ha, esantys (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8314-1112/2023, kuriuo nusprendė tenkinti R. K. pareiškimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. I., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra R. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-01-19.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

5. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

6. Pareiškime nurodytos aplinkybės, prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai R. K. ir Ž. I. po tėvo S. I. mirties ir toliau palikėjui priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi, tvarkė jį, prižiūrėjo. Faktą, jog pareiškėjai pradėjo tėvo palikimą faktiškai valdyti bei juo naudotis, patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus parengta asmeninio ūkio byla. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad po tėvo S. I. mirties, pareiškėjai R. K. ir Ž. I. iš karto pradėjo valdyti, prižiūrėti, rūpintis likusiu turtu. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjai R. K. ir Ž. I. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdami įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl laikytina, kad pareiškėjai R. K. ir Ž. I. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).

7. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai jį valdydami.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas