- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- A6.-700-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00025-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pažeidėjas
- E. M.
- Advokatai
- Eglė Kaminskienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. atstovei advokato padėjėjai Eglei Kaminskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. nustatyta, kad E. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės kreditoriais ir darbo užmokesčių išmokėjimams. Taip E. M. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. M. atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą ir neskirti nuobaudos. Nurodė, kad pripažįsta, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. mokėjimus atliko pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą mokėjimų eiliškumo tvarką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovas operatyvaus patikrinimo metu bendradarbiavo su VMI ir pateikė visus duomenis, kurių pagrindu pažeidimas buvo nustatytas. Operatyvaus patikrinimo pradžioje nustatyta mokestinė nepriemoka (25 708,51 Eur) buvo padengta iki operatyvaus patikrinimo pabaigos. Bendrovės vadovo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, t. y. bendrovės vadovas niekuomet neturėjo siekio pažeisti pareiškėjo interesus ir/ ar nevykdyti savo mokestinių prievolių, priešingai: vadovas dėjo visas įmanomas pastangas kaip įmanoma greičiau atsiskaityti su pareiškėju, kas ir buvo galutinai padaryta: 2019 m. vasario 26 d. bendrovė sumokėjo į pareiškėjo sąskaitą 8 409,75 Eur, o 2019 m. vasario 21 d. ir 2019 m. vasario 29 d. pareiškėjo sprendimais, priimtais bendrovės prašymu, likusi mokestinės nepriemokos dalis buvo perkelta kitam mokesčių mokėtojui. Bendrovė nebuvo visiškai nutraukusi mokestinių prievolių vykdymo ir savo prievoles pagal galimybes vykdė. Pažeidimas buvo atliktas dėl itin sudėtingos bendrovės finansinės padėties aptariamu laikotarpiu. 2017 m. ir 2018 m. staigus ir neįprastas grūdinių kultūrų derliaus sumažėjimas smulkesniems grūdų supirkėjams, įskaitant ir bendrovę, sukėlė ypač didelius nuostolius. Dėl ekstremalios situacijos žemės ūkyje, bendrovės Bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Ji tapo nepajėgi nustatytais terminais vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus AB Citadele bankui ir kitiems kreditoriams. Bendrovei pavyko susitarti su savo kreditoriais ir išvengti kredito sutarties su AB Citadele banku nutraukimo, kas neabejotinai būtų lėmę bendrovės nemokumą, kadangi bankui nutraukus kredito sutartį ir pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto, tolesnė bendrovės veikla nebūtų įmanoma. Dėl nurodyto itin įtempto laikotarpio, kurio metu grėsė kredito sutarties su AB Citadele banku nutraukimas, buvo vykdomi kreditorių UAB „Saulės agra“, I. T. bei UAB „D. B.“ išieškojimai. Nors Bendrovė pažeidė CK 6.9301 str. numatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, tačiau konkrečioje situacijoje kitoks Bendrovės elgesys verslo požiūriu būtų sukėlęs Bendrovei, jos darbuotojams, o kartu ir jos kreditoriams (įskaitant Pareiškėją) gerokai didesnio pobūdžio neigiamas pasekmes, kadangi Bendrovė, būdama faktiškai nemokia ir nutraukusi savo veiklą, nebūtų galėjusi padengti visų savo kreditorių reikalavimų. Bendrovei nutraukus veiklą, nebebūtų mokami ir mokesčiai Pareiškėjui, kurie, atsižvelgiant į bendrovės metinę apyvartą, Valstybės biudžetą papildo nemaža suma. CK 6.9301 str. numatyto mokėjimų eiliškumo buvo nesilaikyta ne vadovui siekiant pažeisti pareiškėjo interesus ir išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, o dėl to, jog Vadovas veikė Bendrovės interesais, siekdamas išsaugoti ir tęsti Bendrovės veiklą, kad Bendrovė turėtų galimybę atsiskaityti ne tik su pareiškėju, bet ir su kitais savo kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Minėta teisės norma yra blanketinė, tai yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad E. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu įvykdė kreditorių teisių pažeidimą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. M., būdamas atsakingu asmeniu už vadovaujamos bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir laiku atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. E. M. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, teismo posėdžio metu pripažino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. M. atstovė. Ši aplinkybė taip pat patvirtinama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. kovo 18 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-973 (b.l. 12-15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-04-02 balanso išrašu (b.l. 8-9), UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansų išrašais (b.l. 16-46), kasos knygos išrašais (b.l. 53-78) bei E. M. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 52), kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti ir iš kurių turinio matyti, jog siekiant patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymą bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis ir jos sumokėjimo galimybes laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. vasario 18 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. M., būdamas atsakingu asmeniu už bendrovės vykdomus atsiskaitymus ir žinodamas apie savo vadovaujamos įstaigos finansinę padėtį, jog įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tačiau nepadengė įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos išrašas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra E. M. (b.l. 5-6).
Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindą spręsti, kad E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustinas.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina E. M. asmenybę, tai yra, kad jis anksčiau nebuvo baustas už tokio nusižengimo padarymą, padarytą nusižengimą iš karto pripažino, gailėjosi, dirba. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jis stengėsi sumokėti mokestinę nepriemoką: 2019 m. vasario 26 d. bendrovė sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 8 409,75 Eur, o Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 21 d. ir 2019 m. vasario 29 d. sprendimais Nr. (23.21-08) 324-4329 ir Nr. (23.21-08) 324-4715, priimtais bendrovės prašymu, likusi mokestinės nepriemokos dalis buvo perkelta kitam mokesčių mokėtojui. Tokiu būdu operatyvaus patikrinimo pradžioje nustatytą mokestinę nepriemoką bendrovė padengė iki operatyvaus patikrinimo pabaigos. Be to, bendrovė niekuomet nenustojo mokėti mokestinių prievolių, o jas dengė pagal tuo metu buvusias galimybes. Taip pat matyti, kad nusižengimo padarymo motyvai nebuvo savanaudiški, piktavališki, o nusižengimas padarytas dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, siekiant tęsti bendrovės ūkinę veiklą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad jog šiuo atveju ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta taikant E. M. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus jam mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.