Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant pareiškėjai V. V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog dar mamai esant gyvai pagal įgaliojimą rūpinosi minėtu turtu, jo išlaikymu ir priežiūra, po mamos mirties toliau vykdo nuomotojo pareigas pagal sudarytą žemės nuomos sutartį. Papildomai nurodė, kad mirusios Z. B. sutuoktinis yra miręs, o ji yra vienintelė mirusios mamos įpėdinė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (CPK 442 str. 1 p., 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, jog Z. B. mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 3). Z. B. sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Z. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė 0,06 ha bendro ploto žemės (sodų paskirties) sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (SB „(duomenys neskelbtini)“), bei paveldėti nekilnojamieji daiktai – žemės sklypai: 3,64 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2175/35606 dalys 3,5606 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 13751/33203 dalys 3,3203 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Mirus Z. B. jos dukra, V. V. N. toliau rūpinasi minėtu mamos turtu, moka mokesčius, naudojais šiuo turtu ir jį faktiškai valdo. Duomenų, apie įregistruotus palikimo priėmimo faktus nėra. Kitų paveldėtojų nėra. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos - matyti, kad V. V. N. faktiškai palikimą po motinos Z. B. mirties priėmė, pradėdama valdyti turtą ir rūpintis juo –mokėjo visus privalomus mokesčius už žemės eksploatacija, rūpinosi žemės priežiūra (CK 5.51 str.).

Palikimo įgijimui, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktą bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kurios neatsiejamai būtinos nustatant vieno ar kito juridinio fakto būvimą ar nebūvimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš byloje esančių duomenų, darytina išvada, jog pareiškėja V. V. N. priėmė palikimą po savo mamos Z. B. mirties (duomenys neskelbtini). Po Z. B. mirties pareiškėja faktiškai rūpinosi žemės sklypais, kurie asmeninės nuosavybės teise priklausė palikėjai, ir juos valdė bei naudojosi, mokėjo su jų išlaikymu susijusius mokesčius. Kadangi pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus bei tai, kad kitų įpėdinių nėra, byloje darytina išvada, kad V. V. N. priėmė po mamos Z. B. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos Z. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini). (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą, t.y. 0,06 ha bendro ploto žemės (sodų paskirties) sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (SB „(duomenys neskelbtini)“), bei nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus: 3,64 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2175/35606 dalį 3,5606 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 13751/33203 dalį 3,3203 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pradėdama juos faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja V. V. N. galėtų priimti palikimą, atsiradusį po mamos Z. B. mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.