- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- 1-3020-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40160-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- M. Č.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 78 parų arešto bausmė; 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri 2010 m. vasario 8 d., nutartimi pakeista į 60 val. nemokamų darbų; 3. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį, kuriuo panaikinta 2011 m. balandžio 11 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. 2018 m. gegužės 18 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėnesių ir 25 dienų bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
M. Č. 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 22.35 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz A140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu jam nustatyta 2,72 promilės etilo alkoholio neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis M. Č., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną automobiliu „Mercedes A70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jam davė nuolatos naudotis jo vaiko mamos R. draugas, nuvyko pas R. į namus, (duomenys neskelbtini). Tikėjosi su ja susitaikyti, tačiau jiems susipykus M. Č. nuėjo į kavinę, kurioje vartojo alkoholinius gėrimus – viskį, kurio išgėrė apie 300 g. Neplanavo vairuoti neblaivus ir kaip įsėdo į automobilį neprisimena, tačiau sutinka su kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi apie 10 metų, buvo baustas Norvegijoje už vairavimą apsvaigus ir Lietuvoje, prieš daug metų, kuomet neturėjo teisės vairuoti, tačiau daugiau nuobaudų, neskaitant paskirtos už mobilaus ryšio telefono naudojimą, jis neturi. Automobilis vertas apie 1 000 eurų, su jo savininku susitarė dėl žalos atlyginimo ir paaiškino, kad nors šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, teismo paskirtą baudą sumokėtų.
Išvada dėl M. Č. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytoja Ū. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 22.30 val., Kaune, ėjo nuo (duomenys neskelbtini). per sankryžą su (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, eidama per perėją, matė ties šviesoforu (duomenys neskelbtini) kryptimi į (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eidama stebėjo, kadangi jis įtartinai judėjo ir skleidė garsus. Matė, kad minėtas automobilis pajudėjo iš savo stovėjimo vietos link (duomenys neskelbtini)., pravažiavęs sankryžą įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir priekiniu kairiu ratu trenkėsi į bordiūrą, taip prakirsdamas priekinį kairį ratą, po ko grįžo į savo judėjimo krypties eismo juostą ir mėgino apsisukti. Automobiliui apsisukant, jį praleido nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojantis lengvasis automobilis, kuris įjungė garsinį signalą tuo metu, kai „Mercedes Benz“ automobilis apsisukdamas kliudė parkavimo vietoje stovintį automobilį „Toytota Corolla“ ir apgadino jo galinio bamperio kairę pusę, o pastovėjęs nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi ir pasišalino iš įvykio vietos. Iš minėto automobilio, praleidusio automobilį „Mersedes Benz“ išlipo du vyrai, kurių vienas iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 57–58).
Liudytojas V. N., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 22.30–23.00 val., dirbo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, apsaugos darbuotoju. Į viešbučio vidinį kiemą galima įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini). Eidamas viešbučio antro aukšto koridoriumi, link konferencijų salės išgirdo krintančio metalo garsą. Per langą pamatė, kaip viešbučio teritorijoje buvo pastatytas automobilis draudžiamoje vietoje, todėl nusileido į apačią, kur priėjęs prie automobilio „Mercedes Benz“ pamatė, jog jis nuvertė ženklą „Rezervuota“ ir nurodė jam, jog jis čia statyti automobilio negali. Vairuotojas, apie 35 metų amžiaus, paaiškino, kad automobilį pastatys kitame kieme, kai tik ras vartų pultelį, todėl vairuotoją palikęs grįžo į viešbutį. Vėliau V. N. matė kaip prie minėto automobilio buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie uždėję antrankius sulaikė jo vairuotoją (b. l. 66–67).
Liudytojas A. V., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., jam dirbant policijos pareigūnu Centro policijos komisariato teritorijoje, kartu su kolegomis, apie 22.40 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tris minutes automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas kliudė automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini), todėl įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Kadangi jų ekipažas buvo netoli, tai vyr. patrulis M. B., kartu su liudytoju išlipo iš tarnybinio automobilio ties (duomenys neskelbtini) sankryža, o kolega privažiavo prie įvykio vietos. Einant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pamatė įvažiavimą į kiemą, kurio gale stovėjo automobilis įjungtais žibintais, todėl nuėjo jo patikrinti. (duomenys neskelbtini), vidiniame viešbučio kieme pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo – M. Č., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir pastarasis elgėsi neadekvačiai – garsiai rėkavo ir vartojo necenzūrinius žodžius. Paklaustas pareigūnų M. Č. nurodė, kad automobilis yra jo ir jis jį vairavo. 23.00 val. patikrinus M. Č. blaivumą alkotesteriu jam nustatytas 2,77 promilių girtumas, o 23.18 val. – 2,72 promilių neblaivumas. Prie pareigūnų priėjęs V. N. patvirtino matęs, kaip M. Č. vairavo automobilį, dėl ko M. Č. buvo sulaikytas, po ko jis vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu (b. l. 72–73).
Liudytojas M. D., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 22.30 val., jis važiavo jo draugo D. S. vairuojamu automobiliu „Skoda Octavia“. Sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje matė, kaip įvažiavus į (duomenys neskelbtini), automobilis „Mercedes Benz“ stovėjo skersai kelio ir bandė apsisukti, todėl D. S. jį praleido. Apsisukdamas minėtas automobilis kliudė priekinio bamperio dešine puse stovinčio automobilio galinio bamperio kairį kampą, dėl ko D. S. įjungė garsinį automobilio signalą, ir padidinęs greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Išlipus iš automobilio bendravo su įvykį mačiusia mergina, kuri patikino mačiusi tokius pačius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), todėl M. D. apie tai pranešė policijos pareigūnams (b. L. 63–64).
Liudytojas D. S., ikiteisminio tyrimo metu, davė savo esme analogiškus parodymus liudytojo M. D. parodymams (b. l. 69–70).
Liudytojas K. L., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nesinaudoja apie tris metus. Minėtu automobiliu leido naudotis pažįstamai E. P., kuri turi dukrą R., auginančią mažą vaiką, todėl perleido automobilį su sąlyga, kad jis bus apdraustas ir techniškai tvarkingas ir kartu perdavė visus su automobilio registracija susijusius dokumentus. Jis žinojo, kad E. dirba Norvegijoje ir automobiliu naudojosi R. ir jos draugas M.. 2019 m. rugsėjo 18 d. vakarą jam paskambinusi E. pasakė, kad tarp R. ir M. įvyko konfliktas ir kažkas yra nutikę su jo automobiliu. K. L. perdavė automobilį E. be jokių akivaizdžių išorinių sugadinimų (b. l 53–54, 55).
Liudytoja R. P., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. pavasarį K. L. perdavė jai naudotis automobiliu „Mercedes Benz A140“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi jai jo nebereikėjo, ji automobiliu leido naudotis M. Č., su kuriuo gyveno septynis metus. Paaiškino, kad jai ir M. Č. išsiskyrus, jis toliau naudojosi automobiliu, juo paimdavo iš darželio jų bendrą vaiką. 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 19.00 val., pas ją į namus buvo atėjęs M. Č., tačiau ji jo neįleido, nes ketino migdyti vaiką. Tuo metu M. Č. buvo blaivus, tačiau nežino, ar buvo atvykęs automobiliu. Apie įvykį sužinojo iš mamos, o po jo su M. Č. nebendravo, kadangi kartu negyvena jau pusę metų ir bendrauja tik vaiko išlaikymo klausimais (b. l. 60–61).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 10–19).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., 22.40 val. apie įvykį pranešė M. D., nurodydamas, kad prieš tris minutes automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukdamas kliudė automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini), todėl įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus (b. l. 27).
Iš alkotesterio matuoklio registracijos žurnalo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 17 d., alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr ARYE-0409, 23.00 val. M. Č. nustatytas 2,77 promilių girtumas, o 23.18 val. – 2,72 promilių girtumas (b. l. 34, 35).
Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus 2019 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. S. pateiktas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuota, kaip į viešbučio kiemą įvažiuoja automobilis, kurio valstybinio numerio skaičiai yra (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga nuverčia ant asfalto pastatytą ženklą, o iš automobilio išlipęs vyras jį pakelia. Daugiau automobilyje asmenų nėra. Vėliau į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai ir keli asmenys, kurie bendrauja su minėto automobilio vairuotoju (b. l. 50–51).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. B 834102 matyti, kad automobilio „Mercedes Benz A14“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra K. L. (b. l. 36).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Mercedes Benz A 140 Classic“ 1998 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 827 eurai (b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. Č. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2019 m. rugsėjo 17 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo K. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz A 140“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,72 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis dėl apsvaigimo nuo alkoholio negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, nes jų neprisiminė, tačiau pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, paaiškindamas, jog neketino vairuoti transporto priemonės, dėl ko vartojo alkoholinius gėrimus miesto centre esančiame bare ir neatsimena, kaip įsėdo į automobilį.
Kaltinamojo M. Č. kaltė įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga ir liudytoju Ū. K. bei M. D., D. S. parodymais apie tai, kad kaltinamasis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir sankryžoje apsisukdamas kliudė stovėjusį automobilį „Toyta“, po ko pasišalino iš įvykio vietos kryptimi link (duomenys neskelbtini), dėl ko liudytojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie kaltinamąjį sulaikė (duomenys neskelbtini), viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ vidiniame kieme, kur jis taip pat nuvertė ant asfalto stovėjusį ženklą, ką patvirtino viešbučio darbuotojas V. N. ir apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotas ir apžiūros protokolu apžiūrėtas kompaktinis diskas, taip pat patvirtinantis, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur kaltinamajam M. Č. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0409, 23.00 val. nustatytas 2,77 promilių girtumas, o 23.18 val. – 2,72 promilių girtumas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. Č. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis M. Č., būdamas neblaivus ir nepaisydamas tokios savo būklės, sąmoningai sėdo už automobilio „Mercedes Benz“ vairo ir nakties metu vairavo automobilį, kol kliudęs stovėjimo vietoje paliktą automobilį „Toyota“ ir atvažiavęs į viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ vidinį kiemą automobiliu nuvertė jo teritorijoje stovėjusį ženklą, dėl ko apie tai pranešus liudytojams, M. Č. sustabdytas (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų ir jam alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatytas 2,72 promilių girtumo laipsnis.
Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo M. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
M. Č. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė pripažinti M. Č. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Kaltinamojo gynėja advokatė D. J. prašė atsižvelgti į kaltinamojo sutikimą sumokėti baudą ir jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip siekiant padėti jam integruotis į visuomenę.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
M. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis teistas (b. l. 82–91), teistumas neišnykęs, taip pat ir užsienyje, už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 79–81), VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą nesigydė, nesilankė (b. l. 75), Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje neužregistruotas (b. l. 77), nedirba (b. l. 78).
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, M. Č. parinktina griežtesnė 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšis – areštas, kadangi kaltinamasis yra teistas, 2009 m. liepos 29 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kartu su bausme jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neįvykdė, dėl ko ji 2010 m. vasario 8 d., nutartimi pakeista į 60 val. nemokamų darbų, teistumas neišnykęs, teistas užsienyje taip pat ir užsienyje, už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nėra sumokėjęs, turi mažametį vaiką, kurį, nors ir gyvenantį su mama, privalo išlaikyti, nedirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis ketvirtą kartą Lietuvos Respublikoje teisiamam asmeniui, yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks M. Č., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o baudos bausmė būtų praktiškai neįvykdoma. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. Č. skirtinos bausmės dydis nustatytinas didesnis nei vidutinis – 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Nors kaltinamasis ir jo gynėja prašė paskirti kitos rūšies – baudos – bausmę, tačiau atsižvelgiant į šiame nuosprendyje aukščiau aptartas aplinkybes, tokia bausmės rūšis būtų praktiškai neįgyvendinama ir tokiu būdu nepadėtų pasiekti įstatyme numatytų bausmės tikslų.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla teismui perduota ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (2,72 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, teistas užsienyje taip pat ir užsienyje, už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančiu aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, pažymėtina ir tai, kad M. Č. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Norvegijos Tonsberg apylinkės teismo baustas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio 30 parų arešto bausme, todėl tai sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 5 (penkių) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi vairuotojo pažymėjimo M. Č. nepateikė, apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“ valt. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 827,00 (aštuonis šimtus dvidešimt septynis) eurus.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė M. Č., buvo įvykdytas vairuojant K. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis faktiškai neturėjo jokio pagrindo naudotis aukščiau nurodytu automobiliu, žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, kuris tik žodiniu susitarimu buvo leidęs naudotis automobiliu E. P. ir jos dukrai R. P. bei žinojo, kad juo naudojosi kaltinamasis, tačiau sutikimą davė tik jį naudojant pagalbiniais ūkio reikalais, tačiau kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų.
Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto vidutinė transporto priemonės „Mercedes Benz A 140 Classic“, 1998 m. laidos, kaina Lietuvoje yra 827,00 (aštuoni šimtai dvidešimt septyni) eurai (b. l. 47). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčia, suvokdamas savo veiksmus, vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 827,00 (aštuoni šimtai dvidešimt septyni) eurai, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, o jai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nustatomas 12 (dvylikos) mėnesių terminas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam M. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97–98) nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotoje K. L. nuosavybėje; kompaktinis diskas su jame esančia apsaugos vaizdo kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga (b. l. 103) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. Č. faktinio sulaikymo dienos.
Išaiškinti M. Č., kad jis, per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, privalo nuvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, įstaigos darbo valandomis ir darbo dienomis atlikti arešto bausmės arba susisiekti su nurodyta įstaiga.
Skirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš M. Č. išieškoti konfiskuotino turto – K. L. priklausančio automobilio „Mercedes Benz A14“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 827,00 (aštuonis šimtus dvidešimt septynis) eurus.
M. Č. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (827,00 eurų) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į jo paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotoje K. L. nuosavybėje; kompaktinį diską su jame esančia apsaugos vaizdo kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga (b. l. 103) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.