- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-06-27
- Bylos Nr.
- 1-30-366/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- I.
- Advokatai
- Povilas Pečiukevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Zarasų rajone, lietuvė, LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama nusikaltimų, numatytų LR BK 183 str. 2 d. ir 183 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I. J., dirbdama AB „Ragutis“, buveinės adresas Kaunakiemio g. 2, Kaunas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Panevėžio distribucijos centro, buveinės adresas Tiekimo g. 2A, Panevėžys, kasoje, kasininke-sekretore, būdama materialiai atsakinga pagal 2002 m. rugsėjo mėn. 3 d. individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį už jai perduotų materialinių vertybių perskaičiavimą, apdorojimą, saugojimą, išdavimą, laikotarpiu nuo 2002 m.. lapkričio 29 d. iki 2003 m. rugpjūčio 8 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą AB „Ragutis“ priklausantį turtą – pinigus 34 000 Lt, o būtent: bendrovės vairuotojams ir prekybos atstovams, surinkus pinigus iš klientų už AB „Ragutis“ parduotą produkciją ir įnešus juos į AB „Ragutis“ kasą, patikėjo I. J., kuriuos pastaroji privalėjo įnešti į AB „Ragutis“ atsiskaitomąją sąskaitą S (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „DnB NORD“, tačiau ji pinigų į sąskaitą neįnešė o juos pasisavino.
Be to I. J., dirbdama AB „Ragutis“, buveinės adresas Kaunakiemio g. 2, Kaunas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) Panevėžio distribucijos centro, buveinės adresas Tiekimo g. 2A, Panevėžys, kasoje, kasininke-sekretore, būdama materialiai atsakinga pagal 2002 m. rugsėjo mėn. 3 d. individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį už jai perduotų materialinių vertybių perskaičiavimą, apdorojimą, saugojimą, išdavimą, laikotarpiu nuo 2005 m.. liepos 12 d. iki 2005 m. rugpjūčio 3 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasisavino jai patikėtą svetimą AB „Ragutis“ priklausantį turtą – pinigus 10 723,22 Lt, o būtent: bendrovės vairuotojams ir prekybos atstovams, surinkus pinigus iš klientų už AB „Ragutis“ parduotą produkciją ir įnešus juos pagal pinigų priėmimo kvitus į AB „Ragutis“ kasą, patikėjo I. J., kuriuos pastaroji privalėjo įnešti į AB „Ragutis“ atsiskaitomąją sąskaitą S (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „DnB NORD“, tačiau ji nurodydama kasos pajamų orderiuose PAN 0002622, PAN 0002629, PAN 0002656, PAN 0002655, PAN 0002663, PAN 0002664, PAN 0002679, PAN 0002680, PAN 0002681, PAN 0002697, PAN 0002707, PAN 0002709, PAN 0002740 melagingas sumas, - t.y. ne tokias kokios buvo nurodytos pinigų priėmimo kvituose, neįtraukdama kasos pajamų orderio PAN 0002713 į apskaitą ir kasos knygoje neteisingai susumuodama pinigines sumas 2005 07 21, 2005 07 22, 2005 07 25, 2005 07 26 dienomis, neįtraukė į bendrovės apskaitą 10 723,22 Lt ir tuos pinigus pasisavino.
Dėl pareikšto kaltinimo I. J. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad AB „Ragutis“ Panevėžio distribuciniame centre pradėjo dirbti 1998 metais. Jokių pareigybinių instrukcijų nebuvo. Jai liepė vykti į Vilnių, pažiūrėti, kaip vyksta darbas analogiškoje įmonėje. Moteris, kuri užėmė analogiškas pareigas apmokė dirbti. Taip ir dirbo. Ta moteris sakė neskubėti rašyti kasos pajamų orderių, nes, jei ten bus taisymų, tai Kaune bus nepatenkinti. Pati taisyti negali. Pajamų orderiai buvo išrašomi kompiuteriu. Ta moteris sakė, kad susirinkti iš agentų kvitukus, įvesti sutartį, o, kai bus laiko, peržiūrėti agentų kvitukus ir išrašyti pajamų orderius. Būdavo, kad agentai ne taip rašydavo, bet klaidos buvo ištaisomos. Būdavo, kad agentai grįžta vakare, paimi iš jų kvitukus, pinigus, bet jų skaičiuoti neturi laiko. I. J. nurodo, kad nuo seifo, kur buvo saugomi pinigai, tik ji turėjau raktą. Viskas buvo gerai, kol neatvyko dirbti Vilniaus komanda. Jos darbo diena trukdavo nuo 7 val. iki 19-19.30val., t.y. iki tos valandos, kai suvažiuodavo vadybininkai. „Ragutyje“ su vyru dirbo nuo įmonės atidarymo. Vyras išėjo iš darbo 2001 m., nuo tada pradėjo dingti pinigai. Buvo nuvykusi į Kauną pasakyti apie pinigų dingimą. Turėjo susirašiusi datas, kada tai buvo, kada buvo atidaromos koduotos durys. 2002 m. pasirašė materialinės atsakomybės sutartį. Joje buvo parašyta, kad darbdavys turi sudaryti darbo sąlygas. Kadangi kituose centruose dirbo tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Panevėžyje, tai galvojo, kad sąlygos tokios ir turi būti, todėl nesiskundė.
Šalies argumentai
I. J. nurodo, kad pradžioje dingdavo po 100 Lt, vėliau sumos didėjo. Seife laikydavo pinigų tiek, kiek suveždavo vadybininkai. 2001 m. seife būdavo apie 10-12 000 Lt. Inkasatoriai atvažiuodavo kas dieną, gal kas antrą dieną po pietų. Pinigai seife likdavo po inkasavimo. Bijojo sakyti tiesą apie pinigų dingimą. Be to tvirtina, kad buvo grasinimai telefonu. Po Kalėdų dingo didžiausia suma. Tada telefonu kažkas sakė, kad nebandytų sakyti apie tai savo vyrui. Sakė, kad aš ir taip gerai laikosi. Kiekvieną dieną ateidavo į darbą, suvesdavo sutartis vakarykščio vadybininkų vežimo, suskaičiuodavau pinigus pagal kvitus. Pinigai kartais būdavo vienoje krūvoje, kartais prisegti prie kvituko. Jei vakare nespėdavo suskaičiuoti pinigų, dėdavo juos į bendrą krūvą. Pradžioje trūko mažesnių sumų. Galvojo, kad pati apsiskaičiavo. Tada iš savų pinigų dengdavo trūkumą. Nors pinigai dingdavo, bet pinigų priėmimo iš vadybininkų tvarkos nekeitė. Laukė inventorizacijos. Nuo 2001 m. spalio iki lapkričio 30 d. iš namų atnešė apie 16000 Lt. Nešė pinigus, nes bijojo. Pinigus imdavo iš savų santaupų, nes abu su vyru dirbo. Metinės inventorizacijos bijojo ir Grinius. Jam papasakojo, kaip inventorizaciją darė prieš tai buvęs vadovas. Sakė, kad viskas bus suskaičiuota ir tie pinigai išlįs. Mano, kad Grinius turėjo žinoti, kad pinigų trūksta. Kai Grinius pasakė, kad jis neatsako už pinigus, padengė trūkumą. I. J. nurodo, kad Griniui apie pinigų dingimą nesakė. Kai jau dingo didelė pinigų suma, tada jam pasakė. Sakė, kad ir jis atsako už pinigus, bet šis atsakė, kad jis neatsakingas. I. J. nurodo, jog birželį atostogavo, bet kasdien ateidavo tvarkyti popierių. Atostogaujant raktus palikdavo stalčiuje, kad galima būtų padėti pinigus į seifą. Tik per Kalėdas darbe nebuvo. Kai pinigai dingdavo, vykdavo į namus, pasiimdavau pinigus, juos inkasuodavo. Gal tuo metu pagal kelis kvitus pinigų neinkasavo. Pagal kvitus matosi jų perkėlimas į kitą dieną. Per Kalėdas į darbą nėjo, o tuo metu buvo didžiausi pirkimai. Kvitai liko, o pinigų dingo didžiausia suma. Telefonu lyg per skudurą kalbant, kažkas jai tada pasakė, kad, jei noriu, kad dukra pareitų namo, tai turi viską susitvarkyti. Vyrui apie dingusius pinigus nesakė. Bijojau, kad, kai pasakys, jis gali užmušti Grinių. Nurodo, jog skambinęs telefonu kažkas sakė, kad pinigai grįš.
I. J. nurodo, kad Biržuose turėjo namą, savo verslą, po to viską pardavė ir atvyko į Panevėžį, nusipirko 3-ų kambarių butą. Ji nurodo, kad vakare laukdavo vadybininkų, žiūrėjo jų reakcijos. Teigia, jog yra garantuota, kad jie galėjo prisidėti prie pinigų dingimo. 2002 m. atvyko revizija. Tai buvo metinė revizija. A. D. K.. Buvo popierinė revizija. Sakė, suskaičiuoti kvitus, pinigus, nelaukė vadybininkų sugrįžtančių. Liepė pasirašyti, sakė po to nufaksuoti kupiūras. Jei būtų revizorė sąžiningai dariusi reviziją, būtų viską pamačiusi. Kaltinamoji teigia, kad revizorei apie pinigų dingimą nesakė. Nenorėjo, kad ta informacija išeitų iš jos. Pagal kvitus galima buvo atsekti pinigų dingimą. 36 000 Lt dengė dalimis, t.y. tiek, kiek reikėjo tos dienos inkasacijai. 2002 m., kai išėjo Grinius iš darbo, pinigų dingimo nebuvo. Jis išėjo iš darbo be revizijos ir atsiskaitymo. Datos, kada jis išėjo iš darbo, nepamena, bet galėjo būti pavasarį. 2002 m.-2003 m. atsiiminėjo savus pinigus, perkėlinėdama kvitukus. Atsiimti reikėjo savus 36 000 Lt. Atsiėmė 34 000 Lt, o liko atsiimti 2 000 Lt. 2003 m. birželio mėnesį pasakė apie pinigų dingimus L. J.. Ši nuėjo kalbėtis su Nezabitauskiene. I. J. tvirtina, kad prašė nekelti bylos, nedaryti gėdos. Siūlė imti surinktus popierius, bet L. J. tik liepė pasakyti vieną bendrą sumą kiek dingo pinigų. Buvo vadovų susirinkimas Kaune. Iš ten grįžo A. N.. Jai taip pat viską papasakojo. I. J. nurodo, kad Načučonkaitė nuvežė ją į Kauną pas generalinį. Viską papasakojo ir generaliniam direktoriui. Sutarė, kad skola bus dengiama iš atlyginimo. Iki patikrinimo dokumentuose rodė, kad 34 000 Lt yra seife. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tų pinigų nėra. Su patikrinimo rezultatais sutiko. Kai apiformino skolos išmokėjimą, visus turėtus popierius apie tai kada ir keik dingo pinigų, kada ir kas atjunginėjo pastato signalizaciją išmetė. Negalvojo, kad taip gali atsikeršyti.
Kurį laiką viskas buvo gerai. Iš atlyginimo darydavo atskaitymus už trukumą. Centrui vadovavo A. N.. Ji gyveno Šiauliuose, todėl darbe būdavo mažai. 2004 m. rudenį A. N. nebevažinėjo į Šiaulius, o išsinuomojo Panevėžyje butą. Kasdien ji buvo darbe ir užduodavo daug visokių darbų. Dėl didelio darbo krūvio nebespėdavo visko padaryti. Tuo metu per mėnesį, būdavo, surenkama apie 70 000 Lt. Kupiūros eidavo net gi „Maximos“ maišeliuose. Sąlygų ramiam darbui nebuvo. A. N. pradėjo keisti agentus, pradėjo su jais pyktis, nes jos reikalavimai buvo nesąmoningi. Agentai parašė raštą, kad ją pakeistų. Kažkuriuo metu dingo 500 Lt kupiūra. I. J. nurodo, kad gėrė raminamuosius, darbe negalėjo susikaupti. A. N. sakė, gal bankas neteisingai paskaičiavo. I. J. nurodo, jog patikrino tokią galimybę, bankui įdėdama daugiau 5 Lt, bet pinigai buvo grąžinti. Tuo metu A. N. pasiėmė agentu vieną žmogų iš „Kalnapilio“, kuris buvo iš ten atleistas dėl pinigų. Jis buvo jos patikėtinis. I. J. teigia, kad žinodavo, jog jei A. N. išvažiuoja, pinigai dings. Taip pat nurodo, kad išeidama į tualetą raktą nuo seifo palikdavo stalo stalčiuje ar seife ir prie pinigų galima buvo prieiti. Į policiją dėl dingstančių pinigų nesikreipė. Taip susidarė 10 000 Lt. trūkumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios I. J. kaltė įrodyta.
Liudytojas S. B. nurodo, kad „Ragutyje“ dirbo nuo 2000 m. vasario pradžios iki metų pabaigos, bei nuo 2004 m. iki 2005 m., tačiau dabar ten nedirba. Dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Ryte pasikraudavo produkciją, popierius susitvarkydavo. Būdavo nurodytas maršrutas, nurodyta buvo, iš ko paimti pinigus. Visa tai ir darydavo. Surinkus pinigus, išrašydavo kvitus, vieną pasiimdavo pats, o kitas likdavo parduotuvėje. Surinktus pinigus į buhalteriją priduodavo ryte jei vėlai grįždavo arba tą pačią dieną jei grįždavo anksčiau. Pinigus visada priduodavo I. J.. Piktumų su ja nebuvo. Pinigus ji perskaičiuodavo, tikrino pagal atvežtus kvitus. I. J. duodavo pasirašyti, bet šaknelės neduodavo, nors tą turėjo padaryti. Sakydavo, kad duos vėliau, kitą dieną. Priduodant pinigus Izoldai, pasirašydavau ant kvitelio, kur buvo nurodyta visų atvežtų čekiukų suma. Kai pinigus priduodavo, ant kasos pajamų orderio ne visada pasirašydavo. Kartais I. J. duodavo pasirašyti tik po 3 savaičių, po mėnesio. Per visą darbo laiką tik vieną kartą trūko 10 Lt, bet visais kitais atvejais buvo viskas tvarkoje. I. J. iš karto pastebėjo 10 lt. trūkumą. Liudytojas nurodo, kad padengė tą trūkumą iš savų pinigų.
Storoje knygoje buvo prisegti čekiukai ir nurodyta visa pinigų suma, ten ir pasirašydavo. Nežiūrėdavo, ar pinigų suma įrašyta toje knygoje ir kasos pajamų orderyje atitinka atvežtų ir priduotų pinigų sumai. Buvo svarbu, kad pinigus Izoldai buvau pridavęs ir jautėsi ramus.
Liudytojas tvirtina, kad pinigus priduodavo tik I. J.. Kitam asmeniui pinigų nepriduodavo. Pinigų niekur nepalikdavo. Visada I. J. juos asmeniškai atiduodavo. Ji pinigus perskaičiuodavo. Toje pačioje patalpoje, kur buvo priduodami pinigai, būdavo užėję ir kitų žmonių, bet I. J. atvežtus pinigus visada skaičiuodavo. Priduodant pinigus, nėra I. J. sakiusi, kad jai trūksta pinigų. Nežinojo, kur buvo seifo raktas. Nežino, ar kas vadavo I. J. jos atostogų metu. Jis pats visada pinigus duodavau tik I. J..
Liudytojas R. A. nurodo, kad dirbo „Ragutyje“ vairuotoju- ekspeditoriumi. I. J. prieš išvykstant duodavo dokumentus pinigų paėmimui, nurodydavo, iš ko paimti pinigus. Nuvykdavau į firmą, paimdavau pinigus, išrašydavau kvitą, kur buvo nurodyta suma ir firmos pavadinimas. Parveždavo pinigus ir juos atiduodavau I. J.. Ji pinigus perskaičiuodavo, niekada pinigų netrūko. Mėnesio bėgyje ji atiduodavo šaknelę, kurią jis išmesdavo, nes ji nebuvo reikalinga. Jei šaknelę I. J. duodavo kitą dieną, tai suma tikrai atitikdavo. Buvo atvejų kai pinigus perduodavo ir sandėlininkui A. G., bet problemų nebuvo. Jis pinigus kitos dienos ryte atiduodavo I. J.. G. sėdėjo kitame kabinete nei I. J. Jis turėjo sandėlyje savo darbo vietą. Paliekant jam pinigus, jis jų neskaičiuodavo, bet pinigų niekada ir netrūko. Kitą dieną arba jis pats arba A. G. pinigus paduodavome I. J. Iš I. J. dėl pinigų pretenzijų nebuvo. Nieko nežino apie pinigų trūkumą. I. J. kabinete pinigų nepalikdavo, prie seifo neprieidavo, nežinojo, kur buvo laikomas seifo raktas.
Priduodant pinigus, būdavo kabinete ir daugiau vyrų. Dėl pinigų „Ragutyje“ buvo viskas griežtai. Pinigus reikėjo priduoti I. J.. Pinigus kaip priduoti, paaiškino I. J.. A. G. pinigų neduodavo.
Liudytojas V. M. nurodo, kad nuo 1999 m. iki 2008 m. sausio dirbo „Ragutyje“ vairuotoju. I. J. pasakydavo, iš kur paimti pinigus. Pinigus parveždavo ir priduodavau Izoldai. Jei spėdavo atvykti iki Izoldos darbo pabaigos, tai jai priduodavo pinigus, o jei nespėdavo, tai pinigus priduodavo kitą dieną. Paimdamas pinigus, užpildydavo pinigų paėmimo čekį, kur buvo nurodyta firma ir paimta pinigų suma. Pinigus suskaičiuodavo su firmos savininku. Pinigus parveždavo I. J., ji juos perskaičiuodavo. Ne visada tą pačią dieną Izolda duodavo pinigų priėmimo kvitą. Būdavo, kad už savaitės ar mėnesio gaudavo tą šaknelę. Kadangi pinigai atitikdavo, tai neklausdavo, kodėl čekio neduoda tą pačią dieną, kai priduoda pinigus. Nebuvo reikalavimų, kaip priduoti pinigus. Nežiūrėjo, ar atitinka pinigų suma tarp atvežtų ir I. J. vėliau išrašyto kvito. Už 2005 m. liepos 8 d., 15 d. pinigus aš įnešė, nes čekiukai buvo sunumeruoti. Nepamena, ar tuo metu yra gavęs iš Izoldos pinigų pridavimo kvitą. Nebuvo taip, kad kitam nei I. J. būtų pridavęs pinigus. Priėjimo prie seifo neturėjo. Atėjus į buhalteriją, nebuvo, kad Izoldos nebūtų. Pinigų pridavimo laiko nebuvo nustatyta. Buhalterijoje, priduodant pinigus, būdavo ir kitų žmonių. Iš I. J. pusės pretenzijų dėl pinigų nebuvo. Nėra palikęs vakare pinigus sandėlininkui. Išskyrus I. J., niekam kitam pinigų nėra palikęs. Nebuvo raštiško nurodymo, kaip surinkti pinigus. Priduodant pinigus, būdavo rašomas kasos pajamų orderis. Netikrino, ar atvežta suma atitinka išrašyto čekio sumą. Pasitikėjo I. J..
Liudytojas V. K. nurodo, kad nuo 2004 m. dirbo „Ragutyje“, po to buvo pertrauka, toliau dirbo nuo 2005 m. gegužės. Dirbo vairuotoju- ekspeditoriumi. Jo parodymai apie pinigų surinkimo bei jų pridavimo I. J. tvarką analogiški liudytojo V. M. parodymams. Taip pat nurodo, kad pinigus pridavinėjo tik I. J. ir jokių trukumų niekada nebuvo.
Liudytojas P. V. nurodo, kad nuo 2000 m. iki dabar dirba „Ragutyje“, išvežioja alų. Anksčiau reikėdavo surinkti iš klientų pinigus. Pinigų surinkimo ir pridavimo į kasą tvarką liudytojas nurodo analogiškai kaip ir liudytojai V. K. ir V. M.. Savo ruožtu liudytojas nurodo, kad kitam žmogui nėra pinigų pridavęs. Jei Izoldos nebūdavo, į kabinetą neįeisi, durys buvo užrakintos.
Liudytojas V. Š. parodė, kad nuo 2000 m. dirbo „Ragutyje“, rinkdavo iš klientų pinigus. Apie pinigų surinkimo ir pridavimo tvarką liudytojas davė analogiškus parodymus kaip ir ankstesni liudytojai. Taip pat akcentuoja, jog išskyrus I. J., niekam kitam pinigų nepalikdavo. Pinigų paėmimo ir pridavimo tvarką žodžiu paaiškino I. J.. Kai I. J. nebūdavo, į stalčių pinigų nedėdavo, prie seifo neprieidavo.
Liudytojas J. U. nurodo, kad „Ragutyje“ dirbo vairuotoju. Teko iš klientų surinkinėti pinigus. Apie pinigų surinkimo bei pridavimo tvarka jis nurodo analogiškai kaip ir prieš tai apklausti liudytojai. Taip pat tvirtina, kad pinigus priduodavo tik Izoldai, į stalčių, seifą jų nedėdavo.
Liudytojas R. V. parodė, kad nuo 2000 m. gegužės mėnesio dirbo vairuotoju „Ragutyje“. Klientams veždavau produkciją, kartais parveždavau pinigus. Apie pinigų surinkimo bei pridavimo tvarka jis nurodo analogiškai kaip ir prieš tai apklausti liudytojai. Tvirtina, kad Izolda pinigus visada skaičiuodavo. Į stalčių ar į seifą pinigų nedėjo. Nepamena, ar Izoldos kabinete buvo seifas. Nežinojo seifo rakto buvimo vietos. Nežino, ar buvo atvejų, kai buvo palikti neskaičiuoti pinigai.
Liudytojas P. N. parodė, kad nuo 2001m. gruodžio iki 2004 m. dirbo „Ragutyje“ vairuotoju. Išvežiojo produkciją bei kartais atveždavo pinigus. Apie pinigų surinkimą ir jų pridavimą į kasą liudytojas davė analogiškus parodymus kaip ir kiti anksčiau apklausti liudytojai. Tvirtina, kad I. J. visada suskaičiuodavo priduodamus pinigus. Trūkumų nėra buvę. Dėl 299 Lt 2005 metais pretenzijų nebuvo.
Liudytojas A. G. parodė, kad 2001-2002 m. vadovavo AB „Ragučio“ Panevėžio distribucijos centrui. Piniginius reikalus vedė I. J.. Nei jis pats, nei sandėlininkas to nedarė. I. J. dirbo su pinigais, o sandėlininkas Aurelijus- su transportu ir tiekimu. Jis pats buvo atsakingas už agentų darbą ir už darbą su klientais. Į šį filialą ėjo dirbti tik su sąlyga, kad neturės reikalų su pinigais. Pinigų rinkimo tvarka ateinant į darbą jau buvo nusistovėjusi. Valdžia liepė tos tvarkos nekeisti. Teoriškai darbuotojai buvo išleidžiami atostogų, o praktiškai- kaip pasisekdavo. Buvo atostogų grafikas. Jei būdavo dideli užkrovimai, tai valdžia spręsdavo apie atostogų perkėlimą, atidėjimą, bet jie išeidavo atostogauti. A. G. nurodo, kad jo darbo metu I. J. turėjo eiti atostogų, bet ar tikrai buvo išleista tiksliai pasakyti negali. Prisimena. Kad jei I. J. nebūdavo, tai agentai stengdavosi pinigų nevežti, o laukė, kol susidarys didesnė suma. Daugiau buvo daroma pervedimų bankui. I. J. susitardavo ateiti į darbą kada atvykdavo stambesni klientai. Ji oficialiai nedirbo, bet ateidavo, surinkdavo pinigus, atiduodavo inkasatoriams. Dėl tos dienos apmokėjimo tardavosi asmeniškai. Nors žmogus atostogavo, bet jis juk iš darbo neišmestas. Su savo vadovu darė turto inventorizaciją. Dėl finansų su Kaunu atsiskaitė I. J., o jis pats į tai nesikišo. Išeinant iš darbo, viskas buvo gerai. Jei būtų buvę piniginių trūkumų, būtų neišleidę iš darbo. Visi dokumentai būdavo vežami į Kauną, buhalterė pasirašydavo. Apie 2001 m. trūkumą išgirdo policijoje per apklausą. 2007 m. apklausoje sužinojo trūkumo sumą. Kiek pamena tai nebuvo jokios instrukcijos dėl pinigų likučio laikymo įmonės seife. Vadovas užsiėmė kitais klausimais, finansai buvo atiduoti į I. J. rankas. Valdžia I. J. darbu buvo patenkinta. Kadangi valdžia Izoldos darbu buvo patenkinta, todėl jam jokių klausimų nekilo. Dėl pinigų rinkimo ar buvo kokios nors instrukcijos, neprisimena. Sandėlininkas, jis pats ir I. J. sėdėjo viename kambaryje. I. J., kaip kasininkei, buvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, iš tų sąlygų, kurias turėjo.
I. J. nėra sakiusi dėl grasinimų jai ir šeimai. Su ja kalbėdavosi apie šeimas, vaikus. Apie jos finansinę padėtį nekalbėjo. Lyg tai jos sūnus sunkiai sirgo. Bet kiek pamena tai ji neprašė finansinės paramos. Apie trūkumus kasoje I. J. neminėjo. Distribucijos centre buvo 3 seifai. Aurelijus turėjo savo rakinamą dėžę, jis pats turėjo savo rakinamą dėžę, o didelį seifą turėjo I. J.. Tuo seifu naudojosi tik ji. Atskiros patalpos I. J. neturėjo. Buvo įrengtos 2 signalizacijos linijos - kur kasa ir visose patalpose. Nepamena, ar buvo instrukcija apie pinigų paėmimą ir pridavimą. Atėjo dirbti, kai I. J. jau dirbo. Nepamena, ar buvo jos pareigybinė instrukcija. I. J. atostogų metu ji seifo rakto nebuvo palikusi. Tvirtina, kad seifo rakto neturėjo ir nežino, kur tas raktas buvo saugomas.
Liudytojas M. K. parodo, kad AB „Ragučio“ Panevėžio distribucijos centre dirbo nuo 2003 m. vasario mėnesio iki 2005 m. lapkričio mėnesio. Dirbo prekybos atstovu. Sudarinėjo užsakymus, už parduotą produkciją iš prekybos taškų rinko pinigus. Jam priklausė Šiauliai, Joniškio rajonas. Per mėnesį 2 kartus atvykdavo į Panevėžį - į susirinkimą. Pinigus rinkdavo kasdien. Beveik kas antrą dieną pinigus pervesdavau į banko sąskaitą. Bet, jei vykdavo į Panevėžį, tai pinigus atveždavo grynus ir juos atiduodavo I. J.. Ši pinigus suskaičiuodavo, išrašydavo kvitą. Surenkant iš klientų pinigus, buvo pildomas kvitas, kur nurodoma paimama pinigų suma. Kartais atveždavo į Panevėžį pinigus A. N., nes ji gyveno Šiauliuose. Kai atvykdavo į susirinkimą, su I. J. sutikrindavo jai priduotus pinigus. Tada pasirašydavo ant kasos pajamų orderio. Kvitelio neimdavo. Pinigų dingimo nėra buvę. Kasos pajamų orderis būdavo užpildomas iš karto, kai priduodavo pinigus. 2005 m. birželio- liepos mėnesį yra buvę, kad I. J. nebuvo, todėl tais kartais supakuotus pinigus yra palikęs jos darbo stalo stalčiuje. Kitą kartą, atvykus į Panevėžį, pinigus su I. J. susitikrindavo, pasirašydavo. Tokie atvejai yra buvę tik keli. Pinigai būdavo paliekami Izoldai pasitikėjimo principu. Apie pinigų palikimą informuodavo savo regiono vadovę. Kitą dieną I. J. telefonu pasiteiraudavo, ar rado pinigus. Nebuvo taip, kad pinigai dingtų. Su pinigais palikdavo ir pinigų pateikimo kvitus. Izolda pagal kvitus suskaičiuodavo pinigus, išrašydavo kvitą. Kai pinigus įnešdavo į banko sąskaitą, bankas išrašydavo kvitą. Paskambindavo I. J. ir jai pasakydavo, kiek pinigų įnešta, pateikdavo jai ir kvitus. Raštiškos pinigų priėmimo ir pridavimo tvarkos nebuvo.
Liudytojas A. S. parodė, kad dirbo AB „Ragučio“ Panevėžio distribucijos centre prekybos agentu nuo 2002-02-08 iki 2007-04-13. Sudarinėdavo užsakymus Šiaulių regione. Už produkciją klientai atsiskaitydavo pavedimu ir grynais pinigais. Pirmais darbo metais grynais surinkdavo daugiau pinigų, po to apyvarta sumažėjo. Prekybos taškuose išrašydavo pinigų paėmimo kvitą, o gautus pinigus įnešdavo į banko sąskaitą. Gaudavo ten kvitą ir jį prisegdavo prie pinigų kvitų. Kai būdavo Panevėžyje susirinkimai, tada visa tai atveždavo I. J.. Susirinkimai vykdavo beveik kas savaitę. Kartais vadovė nuveždavo Izoldai pinigus. Pinigų trūkumo nebuvo. I. J., priimdama pinigus tą pačią dieną, pildydavo kasos pajamų orderį. Šaknelę duodavo ne visą laiką nors duoti tą šaknelę privalėjo. Kadangi vykdavo susirinkimas ir agentai jame užsibūdavo, gal todėl I. J. neišrašydavo šaknelę. Kai būdavo mėnesio pabaiga, vadovei reikėjo skaičiuoti atlyginimus, tada N. duodavo atvežti į Panevėžį I. J. supakuotus grynus pinigus. Po to paskambindavo I. J. ir paklausdavo ar suma atitinka. Niekada nebuvo trūkumo. Nebuvo, kad Panevėžyje kam kitam, nei I. J. paliktų pinigus. Yra buvę 2 atvejai, kai I. J. nebuvo ir tada pinigus paliko jos stalo stalčiuje. Pinigai nebuvo palaidi, o tvarkingai supakuoti. Ryte paskambindavo I. J. ir jos paklausdavo, ar sumos atitinka. Niekada nebuvo neatitikimų. Niekada nėra dėjęs pinigus į I. J. seifą. Neprisimena ar buvo pinigų surinkimo bei pridavimo instrukcija.
Liudytoja A. P. parodė, kad dirba AB „Ragutis“ Kauno m. vyr. finansininke. Dirbti pradėjo 2004 m. gegužės mėnesį. Su I. J. mažai bendraudavo. Nusiskundimų dėl jos darbo nebuvo. 2005 m. rugpjūčio mėnesį paskambino A. N., ir pasakė kad I. J. neduoda pasirašyti kasos knygos. Tai sukėlė įtarimą ir po savaitės kartu su D. L. vyko į Panevėžį atlikti patikrinimą. Iš pirmo žvilgsnio niekas neužkliuvo. Buvo ne viskas suvesta pagal kasos dokumentus. Pasakė I. J., kad pačios tai padarys. Susiskaičiavus, trūkumo nebuvo. Pradėjo nuodugniau žiūrėti ir niekas vėl neužkliuvo. Užkliuvo, kad I. J. labai nervinosi, tai sukėlė įtarimą. Išvykdamos pasiėmė visus dokumentus, kuriuos buvo galima paimti. Po išeiginių sužinojo, kad I. J. pirmadienį neišėjo į darbą. Liepė A. N. vežti pinigus į centrą. Buvo padarytas nuodugnus patikrinimas, buvo tikrinami visi dokumentai iš eilės, o ne pasirinktinai, kaip buvo daroma iš pradžių. Tuomet ir išaiškėjo trūkumas. Situacija buvo labai bloga. Viskas buvo gerai iki 2005 metų liepos mėnesio. Nuo liepos mėnesio vienose vietose buvo sudubliuoti pajamų orderiai. Jie nėra griežtos apskaitos, bet numeriai neturi kartotis. Buvo ir sudėjimo klaidų, nes pagal pajamų orderius gaudavosi kita suma. Kasos pajamų orderius sudėjus, gaudavosi didesnė ar mažesnė suma. Jei gaunasi mažesnė suma, tai galimas pasisavinimas, o jei didesnė- tai gali būti ankstesnio trūkumo dengimas. Kiek turėdavo pinigų, tiek parašydavo ir įnešdavo į banko sąskaitą. Buvo aritmetinės klaidos, siekiant nuslėpti prieš tai einančius pažeidimus. Buvo trūkumas virš 10 000 Lt. Yra įsitikinusi, kad trūkumas pasidarė todėl, jog I. J. pasisavino pinigus ir ilgą laiką apgaudinėjo. Po patikrinimo su I. J. asmeniškai nekalbėjo. Ji daugiau bendravo su A. N..
Apie 600 Lt. atskaičiavimą iš I. J. atlyginimo dokumentų nevedė, tačiau kiek žino tai buvo įforminta kaip skola, grąžinama Izoldos sutikimu. Pinigų inkasavimo, surinkimo tvarka nebuvo įforminta, bet I. J. buvo duotas nurodymas kiekvieną vakarą inkasuoti pinigus. Grynai kasai taisyklių nebuvo. Kasoje nebuvo laikomi didesni pinigų likučiai. Tuo metu A. N. buvo filialo vadovė. Ji kasdien pasirašydavo kasos knygą. Taip darė ir ankstesni vadovai. Vadovei kontrolė buvo pareiga. Nepamena, ar jos darbo metu iki patikrinimo I. J. buvo išleista atostogų. Išleidžiant atostogų, išleisto žmogaus darbo funkcijas perima vadovas, pavaduoti vykdavo ir buhalterė iš Kauno. Dabar gerai nepamena, bet atrodo buvo atvejis, kai I. J., sužinojus, kad bus vaduojama, atsisakė atostogų.
Liudytoja S. N. parodė, kad nuo 1999 m. dirba AB „Ragutis“ personalo direktore. Kaltinamoji dirbo Panevėžio regione. Teko revizuoti jos darbą. Pradėjus dirbti, dirbo prekybos skyriuje. Kai pradėjo dirbti personalo direktore, I. J. jau dirbo. Dėl jos darbo nusiskundimų nebuvo. Ji rinkdavo iš vadybininkų pinigus, juos inkasuodavo, spausdindavo sąskaitas, dar atskirai dirbo lyg tai valytoja. Pareigybinės instrukcijos buvo, tačiau nežino, ar yra ten I. J. parašas.
2003 m. iš buhalterijos buvo pasakyta, kad Panevėžyje yra kažkas ne taip su kvitais. Buvo sudaryta komisija ir pasiųsta atlikti inventorizacijos. Patikrinimo metu rado trūkumą. Buvo surašytas aktas. I. J. buvo iškviesta į Kauną. Ji pripažino trūkumą ir įsipareigojo dengti jį. Jos paaiškinimai dėl trūkumo keitėsi. Vienu metu ji sakė, kad atėjus į darbą nerado pinigų, kitą kartą sakė, kad skambino mafiją ir sakė, kad ji atidarys seifą ir neras pinigų, skambinęs liepė nesakyti „ Ragučiui“. Dar ji aiškino, kad skolinosi pinigus ir juos įnešdavo. Buvo kalbos, kad jos vyras turėjo biznį, kad jam trūko pinigų, bet ji tai paneigė. Neatsimena, ar I. J. grįžusi po atostogų nerado pinigų. Darbuotojai buvo išleidžiami atostogų Kauno direktoriaus įsakymu. Filialo direktorius neturėjo tokios teisės. Buvo 2 ar 3 įsakymai dėl leidimo I. J. atostogauti. Pakaitinio žmogaus nebuvo. Buvo tartasi, kad I. J. 1-2 kartus į savaitę ateis ir sutvarkys dokumentus, o pinigus rinks vadovas. Realiai I. J. ateidavo atostogų metu po valandą į darbą. Skaičiuodavo pinigus. Ji dėdavo savo parašą, reiškia žmogus atsako. I. J. dėl trūkumo pripažino kaltę, prašė jos iš darbo neatleisti. Buvo jos pasigailėta ir leista padengti trūkumą. Jos pačios sutikimu trūkumą atskaičiuodavo iš atlyginimo. Bendrovę tenkino toks I. J. prašymas.
Po to daugiau buvo tikrinama. Kelis metus buvo viskas tvarkoje. 2005 m. vėl buvo 10 000 Lt trukumas. 2005 m. ji prašė atostogų. Buvo paprašyta jos palaukti ir ji sutiko. Apie jos ateidinėjimą į darbą per atostogas, kalbos nebuvo. Jau nuo 2002 m. nepraktikuojama, kad darbuotojas per savo atostogas ateitų į darbą ir atliktų savo pareigas. Buvo sutarta su Kauno darbuotoja, kad ji pakeis I. J., bet tai pasakius Izoldai, ji atostogų atsisakė. Tai atrodė keistai. Buvo atliktas patikrinimas. Po 2005 m. rugpjūčio mėnesio patikrinimo su I. J. bendravo tik paštu. Buvo gautas Izoldos laiškas, kad ji pripažįsta kaltę, ruošiasi ją sumokėti, prašė atsiųsti sąskaitą. Buvo nusiųsta sąskaita, tačiau trūkumas nebuvo padengtas. Po to susirašinėjimas baigėsi. Regiono vadovas sėdėjo šalia I. J. ir turėjo galimybę kontroliuoti. Bet pagal pareigybines instrukcijas vadovas tai neturėjo daryti, nes I. J. buvo pavaldi finansų skyriui.
Liudytojas A. B. parodė, kad AB „Ragutyje“ dirbo nuo 2002 m. balandžio iki spalio mėnesio Panevėžio padalinio vadovu. I. J. dirbo kasininke. Kabinetas buvo padalintas į 2 dalis - vienoje dalyje jis pats buvau, o kitoje- I. J.. I. J. buvo buhalterė-apskaitininkė. Jai vairuotojai ir vadybininkai atveždavo pinigus, surinktus už produkciją. Į piniginius reikalus jis pats nelabai kišosi. Šiauliečiai atveždavo čekius, o Panevėžyje dirbantys vairuotojai po darbo atveždavo apskaitos dokumentus ir pinigus. Ji po darbo pinigus skaičiuodavo ir vykdė apskaitą. Atsimena, kad buvo keli netikslumai dėl kelių litų. Jis pats po stalu yra radęs 5 Lt. Buvo kelios klaidos iki 10 Lt. Liudytojas nurodo, kad netikrino materialinių vertybių, kasos. Yra tekę vežti į Kauną orderius. Nepamena, ar teko pasirašyti kasos knygoje. Tiek pradėjus dirbti, tiek ir išeinant buvo daroma inventorizacija. Trūkumo nebuvo. Baigiantis darbui, atvykdavo inkasatoriai ir I. J. jiems atiduodavo pinigus. Ar ji visus pinigus atiduodavo, nežino. Padaliniui grynų pinigų nereikėjo. Yra kalbėję, kad kuo mažiau grynų pinigų būtų paliekama kasoje, geriau, kad jų kasoje nebūtų paliekama. Būdavo, kad pinigus atveždavo jau po inkasacijos. Tada pinigai buvo paliekami kontoroje. Kiek žino tai I. J. laukdavo atvykstant vairuotojų. Nėra girdėjęs, kad vairuotojai pinigus vežtųsi namo. Sandėlininkas ateidavo į darbą 6 valandą, o I. J. prieš 8 val. Pinigus I. J. laikydavo seife. Nežino, kur buvo laikomas seifo raktas. Pats nė karto seifo nerakino. Nežino, ar seifo raktas buvo paliekamas stalčiuje. Iš Kauno buhalterijos dėl I. J. darbo nusiskundimų nebuvo. Pati I. J. nėra sakiusi apie trūkumus. Liudytojas tvirtina, kad kai atėjo į darbą ir išėjo, buvo daroma inventorizacija. Kauniečiai tikrino ir kasą. Vadovavimą perėmė iš A. G.. Trūkumo nebuvo.
Liudytojas R. V. parodė, kad 1998 m. rugsėjo mėnesį Panevėžyje įkūrė AB „Ragučio“ filialą. Formavo komandą. I. J. buvo priimta į darbą ir iki 2000 m. kartu su ja dirbo. I. J. dirbo kasininke-apskaitininke. Tarp AB „Ragučio“ ir I. J. buvo įforminta darbo sutartis. Pinigų surinkimo tvarką reguliavo centras. Dėl pinigų likučio palikimo nurodymų nebuvo, bet patys nenorėjo kasoje palikti pinigų. Kas 2-3 dienos atvykdavo inkasatoriai ir paimdavo pinigus. Pinigų sumos nebuvo didelės. Priimtą į darbą žmogų instruktuodavo iš centro atsakingi žmonės. Jis pats darbuotojams žodžiu aiškindavo jų pareigas. Kiekvienas vadybininkas turėjo savus klientus. Kasos pajamų orderiai buvo registruojami. Vadybininkas atvežęs kvitus ir pinigus suskaičiuodavo ir atiduodavo I. J.. Po to ji pildydavo dokumentus. Liudytojas nurodo, kad jis visu tuo nesidomėjo. I. J., priimdama pinigus, turėjo išrašyti kasos pajamų orderius. Kad reikėtų vadybininkams išduoti šakneles, nepamena. Iš I. J. pusės nusiskundimų nebuvo. Jos darbo krūvis kartais būdavo didelis. Jos darbo sąlygos buvo patenkinamos. Jai buvo skirtas kabinetas patalpoje. Į jos kabinetą galima buvo patekti per direktoriaus kabinetą, bet ji turėjo ir atskirą įėjimą. Nepamena, ar jo darbo metu I. J. buvo išleista atostogų. I. J. turėjo seifą, nuo kurio tik ji turėjo raktą. Kur ji laikydavo raktą, nežino. Vairuotojai, atvežę pinigus, juos į rankas priduodavo pačiai I. J.. Jei vėliau grįždavo ir I. J. jau nebūdavo, tai kitą rytą priduodavo pinigus.
Liudytojas S. Č. parodė, kad nuo 2001 m. rugsėjo 28 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d. dirbo AB „Ragučio“ Kauno regiono prekybos vadovu. 2001 m. lapkričio 30 d. Panevėžio regione darė inventorizaciją. Patikrinimas buvo planinis, kurį atliko sudaryta komisija. Tikrino sandėlį, kasoje esančius pinigus. Kiek kasoje buvo pinigų, neatsimena, tačiau trūkumo nebuvo. Tą kartą AB „Ragutyje“ inventorizaciją darė pirmą kartą, bet tokio darbo patirties turėjo. Klaipėda ir Panevėžys turėjo mažiausią apyvartą todėl 13694 Lt likutis buvo realus. I. J. AB „Ragutyje“ buvo kaip pavyzdys, skaitėsi pareigingu darbuotoju. Patikrinimo metu jos elgesys neužkliuvo. Įsakymas dėl tikrinimo išeidavo prieš mėnesį. I. J. žinojo, kad metų pabaigoje bus patikrinimas.
Liudytojas B. V. paaiškino, kad iki 2007 m. dirbo Janonio g. esančiame alaus bare ir prekiavo „Ragučio“ ir kitų firmų alumi. Grynus pinigus įnešdavo į AB „Ragučio“ Panevėžio distribucijos centro kasą. Pinigus priduodavo I. J.. Į savaitę kartą, du kartus atnešdavo grynus pinigus. Priduodant I. J. pinigus, ji visada juos skaičiuodavo, išrašydavo pinigų paėmimo kvitą. Pinigų niekada netrūko ir pretenzijų nebuvo. Stalčiuje ar ant stalo pinigų nėra palikęs.
Liudytojas Š. B. parodė, kad nuo 2005 m. sausio 5 d. dirbo AB „Ragutyje“ vadybininku. Teko rinkti iš klientų pinigus. Kitą dieną vakarykščius pinigus priduodavo I. J.. Aptarnavo Rokiškio ir Anykščių apskritis ir miestus. Apie pinigų surinkimo ir pridavimo į kasą tvarką liudytojas davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojai P. N., B. V. bei kiti vairuotojai ir vadybininkai. Liudytojas taip pat tvirtina, kad pinigus priduodavo tik I. J.. Vadovui pinigų nėra pridavęs. Nepamena, kad buhalterė būtų buvusi atostogų. Stalčiuje pinigų nėra palikęs. I. J. priduodamus pinigus visada skaičiuodavo. Darbo pradžioje aš buvo „žalias“ gerai nežinojo tvarkos. Buhalterė jam neduodavo kasos pajamų orderio. Ji įrašydavo sumą, bet šaknelės neduodavo. Ant orderio reikėjo pasirašyti, bet pasirašydavo tik ant pirmos dalies. Toje pirmoje dalyje buvo parašyta data, jo pavardė, suma pinigų, bet tos antros dalies aš negaudavo. Kitiems irgi neduodavo šaknelės, todėl galvojo, kad taip ir turi būti. Apie trūkumą pranešė vadovė. Liudytojas nurodo, kad jam pretenzijų nebuvo. Nebuvo, kad įneštų mažiau pinigų, nei surinkdavo iš klientų. Pas jį ir pas klientus sumos sutapdavo. Izolda pagal mano parašą išduodavo tuščius kvitus. Tuo metu pinigų pridavimo tvarka buvo vienoda. Vadybininkai bei vairuotojai visi kartu priduodavo pinigus. Vykdavo pinigų pridavimas, skambindavo telefonai- judėjimas patalpoje buvo didelis. Niekad I. J. nesielgė, kad paliktų pinigus ant stalo, o pati išeitų. Pradėjus dirbti, vadovė davė darbo saugos, turto ir materialinės atsakomybės, pinigų pridavimo instrukcijas. Paskaitė ir pasirašė, tačiau nepamenu, kaip ten buvo parašyta apie pinigų paėmimo ir pridavimo tvarką.
Liudytojas A. S. parodė, kad nuo 2005 m. iki šios dienos dirba AB „Ragutyje“. Iš klientų surinkdavo užsakymus, paimdavo pinigus. Kitą rytą pinigus priduodavo I. J.. Kitam žmogui pinigų nėra pridavęs. Ji visada skaičiuodavo pinigus. Niekada nebuvo pinigų trūkumo. Gale mėnesio segtuve esančiuose kasos pajamų orderiuose pasirašydavo. Ten buvo nurodyta, už kokią dieną kokia pinigų suma yra priduota. Priduodant pinigus, neduodavo pasirašyti. Kodėl taip buvo, nesusimąstė. Pagal kvitus su I. J. suskaičiuodavo pinigus. Taip darė visi, tai buvo įprastas dalykas. Gale mėnesio pasirašant orderius, neprisimindavo priduotos pinigų sumos. Pasirašydamas pasitikėjo I. J.. Pinigus priduodavo tik I. J.. Sutartoje vietoje pinigų niekada nepalikinėjo. Pinigus buhalterė laikė seife. Kad ji būtų palikusi nesaugomus pinigus, nepastebėjo. Nežino kur buvo laikomas seifo raktas. 2005 metai iš vadovės sužinojo apie 3200 Lt. trūkumą. Kadangi buvo visus pinigus įnešęs pretenzijų niekas nereiškė.
Liudytojas A. D. nurodė, kad nuo 2004 m. ir dabar dirba AB „Ragutyje“ vadybininku. Teko rinkti iš klientų pinigus. Apie pinigų surinkimo bei jų pridavimo tvarka liudytojas paaiškino analogiškai kaip ir kiti apklausti liudytojais vairuotojai bei vadybininkai. Tvirtina, kad priimant pinigus, I. J. juos skaičiuodavo, trūkumo nebuvo. Tik gale mėnesio pasirašydavau kasos pajamų orderius. Šaknelės Izolda neišrašydavo. Pasitikėjo I. J. todėl netikrino ar priduotos ir sumos ir sumos kasos pajamų orderiuose, ant kurių pasirašydavo, sutapdavo. Kai atėjo į darbą, jau tokia tvarka buvo. Iš pradžių buhalterė orderius išrašinėjo iš karto ir išduodavo šakneles, tačiau vėliau pradėjo sakyti, kad vėliau išrašys ir šaknelių nebeduodavo. Pasirašyti ant orderių mėnesio gale buvo buhalterės iniciatyva. Nebuvo, kad pinigai būtų paliekami ant stalo, o buhalterė išeitų. Pinigai buvo laikomi seife. Kur buvo seifo raktas, nežino
Liudytojas nurodo, kad jam dirbant nebuvo užblokuotas klientams priėjimas prie produkcijos. Yra buvę taip, kad nesutapo kliento ir buhalterijos rodoma pinigų suma. Su I. J. tokiais atvejais aiškindavosi dėl to. Ji sakė, kad buvo programos klaida. Skirdavosi vieno įmokėjimo suma. Trūkumo jam nebuvo ir pretenzijų niekas nereiškė. Nebuvo, kad jis priduotų mažesnę sumą, nei nurodyta kvite..
Liudytojas A. P. parodė, kad pradėjo dirbti AB „Ragutyje“ maždaug prieš 8-9 m. Aptarnavo Panevėžio m. I. J. dirbo buhaltere. Apie pinigų surinkimą bei jų pridavimą liudytojas davė analogiškus parodymus kaip ir kiti liudytojais apklausti vairuotojai ir vadybininkai. Taip pat tvirtina, kad pinigus priduodavo tik I. J.. Trūkumo niekada nebuvo.
Liudytojas A. N. parodė, kad 2001 m. kartu su I. J. dirbo AB „Ragutyje“. Dirbo prekybos agentu. Iš klientų surinkdavo pinigus. Apie pinigų surinkimo ir pridavimo tvarką liudytojas paaiškino analogiškai kaip ir kiti liudytojais apklausti vadybininkai bei vairuotojai. Taip pat tvirtina, kad priduodamus pinigus I. J. visada skaičiuodavo. Jei sumos neatitikdavo tai buvo centų skirtumas. Jei būdavo perteklius, Izolda atiduodavo skirtumą. Kitam nei I. J. pinigų nepalikdavo. Nepamena ar patalpoje buvo seifas.
Liudytojas D. N. parodė, kad nuo 2000 m. birželio iki 2002 m. dirbo AB „Ragutyje“ vadybininku. Dirbau su klientais, surinkdavau iš jų pinigus. Paimtus pinigus aš įnešdavo į banką, o banko kvitus nuveždavo į Panevėžį, nes dirbo Šiauliuose. Jei būdavo Panevėžyje susirinkimas, tai atveždavau ir grynus pinigus. Kad būtų lengviau, ant popieriaus užrašydavo sumą. Su kvitais pinigus atiduodavau I. J.. Ji išrašydavo kvitą. Retai veždavo grynus pinigus. I. J. perskaičiuodavo pinigus ir išrašydavo šaknelę.
Liudytoja T. G. parodė, kad jau 3 metai nedirba AB „Ragutyje“. Dirbo buhalterijoje, suvedinėjo pirkėjų skolas, sekdavo pinigų įnešimą. Dirbo AB „Ragučio“ centre Kaune, derindavo su pirkėjais skolas, dėl skolų klausdavo I. J.. Ji sakydavo, kad nespėja suvesti pinigų. Buhalterija suvedama mėnesio pirmomis dienomis. Jei būdavo didelis skolininkas ir didelė skolos trukmė, tada jiems būdavo skambinama. Atsiskaitymo terminas buvo nurodytas sutartyje. Būdavo, kad klientai nesumoka pinigų mėnesį ar 2 savaites. Būdavo ir taip, kad I. J. turėdavo pinigus, bet nespėdavo jų suvesti. Ji užtęsdavo 2-4 dienas, bet didelių sumų nebuvo. Pas I. J. būdavo didelis pinigų likutis kasoje. Buvo daromos inventorizacijos. Žino apie trūkumą Panevėžio distribuciniame centre, nes pagal I. J. pareiškimą skolą išskaičiuojama iš jos atlyginimo. Trūkumas buvo nustatytas patikrinimo metu. Tuo metu atsiliko terminai nuo klientų pinigų sumokėjimo iki jų patekimo į banką. Iki patikrinimo I. J. apie jokius trūkumus, vagystes ar kitas problemas nebuvo sakiusi. Nustačius trūkumą I. J. aiškino, kad jos dukrą Panevėžio mafija puola, kad todėl buvo reikalingi pinigai, nes dukrą stabdo mieste ir reikia susimokėti. Visa tai ji sakė telefoninio pokalbio metu. Dėl jos apvogimo kalbos nebuvo.
Liudytojas A. G. parodė, kad nuo 1998m., t.y. nuo bendrovės įsikūrimo, dirbo AB“Ragutis“ sandėlininku. I. J. rašydavo sąskaitas. Žinojo, kad iš klientų yra renkami pinigai, tačiau pats su pinigais nedirbo. Liudytojas nurodo, kad kartais vairuotojas vakare kraudavosi produkciją, atveždavo kvitą ir pinigus, palikdavo juos jam. Taip būdavo 1-2 kartus per metus. Visa tai jis atiduodavo I. J.. Priimdama pinigus ji visada skaičiuodavo. Sumos buvo nedidelės. Sandėlyje trūkumo nebuvo. Žino, kad kasininkė pinigus laikė seife. Jam seifo rakto nepalikdavo, o jis ir nesidomėjo, kur buvo laikomas raktas. Iš nuogirdų žinojo apie 2005 m. trūkumą. Po 2005 m. įvykio išgirdo ir apie 2003 m. įvykį. Su I. J. apie trūkumus nekalbėjo. Kai sužinojo apie trūkumą, buvo šokas. I. J. pasitikėjo, ji buvo nebloga darbuotoja. Žinojo, kad ji turi dukrą, sūnų. Jai problemų dėl pinigų, atrodo, nebuvo.
Liudytoja R. T. parodė, kad AB „Ragutyje“ dirbo nuo 2001 m. pardavimo vadove. Žino, kad vadybininkai iš klientų surinkdavo pinigus, po to pinigus atiduodavo I. J.. Liudytoja nurodo, kad ji pati pinigų likučio netikrino, prie grynų pinigų nesikišo ir su pinigais neturėjo reikalų. Atsimena, kad buvo seifas. Raktą nuo seifo turėjo I. J.. Atrodo, kad be Izoldos niekas kitas negalėjo patekti į seifą. Kiek žino tai buvo vienas raktas nuo seifo. Kur I. J. pastoviai laikydavo seifo raktą, nežino. Agentas suskaičiuodavo pinigus ir su kvitukais pinigus priduodavo I. J.. Ji perskaičiuodavo priduodamus pinigus. Neatsimena tokio atvejo, kad kaltinamosios nebūtų, o vaikinai kur nors dėtų atvežtus pinigus. Liudytoja nurodo, kad ji sėdėjo viename kambaryje, o I. J. - kitame. Bet, kai būdavo skaičiuojami pinigai, stengdavosi ten nebūti, kadangi būdavo skaičiuojamos didelės pinigų sumos, t.y. nuo 10 iki 50 000 Lt. Iš pradžių vienas iš vadybininkų nuveždavo I. J. su pinigais į banką. Po to I. J. pasakė, kad tai nesaugu, tada atvykdavo inkasatoriai. AB „Ragutyje“ dirbo apie 2 metus. Ar per tą laiką I. J. atostogavo, nežino. Neatsimena, kad kas nors ją vaduotų.
Liudytojas V. M. parodė, kad nuo 2001-03-01 iki 2003-03-01 dirbo AB“ Ragutyje“ vadybininku. Aptarnavo Joniškio kraštą, buvo tarpas, kai aptarnavo miesto barus. Kai dirbo rajone, vėlai grįždavau iš darbo. Su I. J. susiskaičiuodavo atvežtus pinigus, sutikrindavo su atvežtais kviteliais ir viską priduodavau kasininkei. Ji pinigus skaičiuodavo. Būdavo gal trūkumas iki lito, bet jį dengdavome iš savo kišenės. Neatsimena, ar priduodant pinigus kur nors pasirašydavau. Kasos pajamų orderį išrašydavo ne vėliau, kaip kitos dienos rytą. Pats į seifą nelindo, ten pinigų nedėdavo. Rakto nuo seifo neturėjo, kas dar galėjo jį turėti, nežino. Pinigus priduodavo tik I. J..
Liudytoja L. J. parodė, kad 2003 m. dirbo AB “Ragutyje“ vyriausia finansų direktore. Tuo metu buvo pastebėta, kad Panevėžio centro kasoje yra didelis pinigų likutis, pinigai neinkasuojami į banką. Buvo sudaryta komisija , kuri vyko Panevėžyje daryti patikrinimą. Buvo rastas apie 40 000 Lt. trūkumas. Po to I. J. buvo atvykusi į centrą Kaune, prašė direktoriaus leisti jai išmokėti trūkumą. Šis jos pagailėjo, suteikė beprocentinę paskolą, buvo iš jos atlyginimo išskaitoma kas mėnesį 600 Lt.
Iki 2003 m. patikrinimo su kaltinamąja apie trūkumus kalbos nebuvo. Ji apie tai neinformavo nei žodžiu, nei raštu. Po trūkumo nustatymo ji su direktoriumi derino dėl jo padengimo. Teko kalbėti su I. J. apie rastą trūkumą. Ji vieną kartą vienaip kalbėjo, kitą kartą - kitaip. Tą vasarą kaltinamosios dukra išvyko mokytis. I. J. yra sakiusi, kad jai sunku, reikėjo pinigų. Kaltinamoji verkė, gailėjosi, todėl direktorius jos pagailėjo.
Prisimena, jog direktoriaus įsakymu buvo surašytas patvarkymas dėl pinigų inkasavimo, kasos pinigų likučio. Kasoje galėjo likti ne didesnis nei 3000 Lt ar 5000 Lt likutis. Kadangi alus- akcizinė prekė, todėl prašydavo kuo greičiau sunešti pinigus. Ta tvarka pasirašytinai buvo išsiuntinėta regionams. Kurie tai buvo metai, nepamena, bet prie Mikšio tai tikrai buvo. Buvo patvarkymas ir dėl pinigų inkasavimo. 2004 m. gegužės mėnesį aš išėj iš darbo.
Liudytoja A. N. parodė, kad 2002 m. spalio mėnesį buvo paskirta dirbti į AB „Ragutis“ Panevėžio regione distribucijos centro vadove. Kaltinamoji jau ten dirbo sekretore- kasininke, nors jos pareigų gerai nepamena. Nurodo, kad vadovavo 4 m., o 2005 m. pabaigoje iš to darbo išėjo. Liudytoja tvirtina, kad I. J. jai nebuvo pavaldi. Ji buvo pavaldi administracijos direktoriui ar vyr. buhalterei. Ji buvo atsakinga už pinigų surinkimą iš vadybininkų, už pinigų inkasavimą, tvarkė skolas. Liudytoja jos darbo netikrino., nes tai nepriklausė pagal pareigas. Pirmą kartą trūkumas išaiškėjo Kaune. Pranešė, kad I. J. pasisavino didelę pinigų sumą. Tai buvo 2003 m. rugpjūčio mėnuo. Daugiau apie tai pasakyti nieko negali. I. J. dėl to kaltino lyg tai buvusį vadovą, lyg tai jis pasisavino pinigus. I. J. sakė, kad buvo Kalėdų laikas, ji atostogavo, o atėjusi seife nerado pinigų. Sakė, lyg tai vadovas buvo susidėjęs su Panevėžio mafija. I. J. buvo puiki darbuotoja, todėl stengėsi į jos reikalus nesipainioti, jos nekamantinėjo. Vadybininkai atvykdavo ryte ar vakare, kvitukus su pinigais atiduodavo I. J., iš jos turėjo gauti kasos pajamų orderius. Ar jie orderius gaudavo, nežino. 2005 m. aptiko kasos knygoje, kad vadybininkai atneša pinigus, o tie pinigai inkasuojami po 2-3 dienų, net po savaitės. Anksčiau I. J. darbo netikrino, bet tuo metu gal turėjo daugiau laiko, paėmė kasos orderius. Buvo tada vasara. Apie tai paklausė pačios I. J.. Ji atsakė, kad kada vadybininkai atneša pinigus, tada ji ir inkasuoja. Po tokio paaiškinimo kreipėsi į vadybininkus. Jie sakė, kad viską daro laiku. Su vienu vadybininku A. V. netgi darė akistatą su kasininke. I. J. laikėsi savo versijos, o vadybininkas - savo. Tą kartą patikėjo I. J., o vadybininkas net išėjo iš darbo. Kiti vadybininkai net priekaištavo, klausė, kas darosi. Apie tai informavo Nezabitauskienę, paprašė, kad atvyktų pasižiūrėti. Kitą dieną po centro informavimo atvyko komisija. Rado kasoje trūkumą apie 1000 Lt. Galutinis trūkumas buvo nustatytas daugiau nei 10 000 Lt.
Pradėjus dirbti vadove, I. J. apie pinigų dingimą nesakė. Buvo vienas atvejis, kai vadybininkas neįnešė 5000 Lt. Apie tai informavo I. J.. Savaitę jis pinigų neįnešė. Įmonė išsireikalavo skolą. Tas darbuotojas buvo atleistas ar savo noru išėjo iš darbo. Be I. J. niekas į seifą įeiti negalėjo. Raktą nuo seifo ji nešdavosi namo. Po to patikrinimo buvo išeiginės dienos, o pirmadienį I. J. pasiėmė nedarbingumo lapelį, po to atostogavo, todėl nebesusitiko. Liudytojos vadovavimo metu, I. J. nėjo atostogų. Ji guosdavosi, kad pavargo Siūlė jai eiti pailsėti, bet ji sakė, kad niekas kitas nepadarys to darbo. Dabar tai aišku, kodėl ji nėjo atostogauti. Neiti atostogų buvo I. J. iniciatyva. Centras galėjo atsiųsti pavaduojantį žmogų ir išleisti ją atostogų.
Nežino, ar kas nors dar galėjo turėti seifo raktą. Liudytoja tvirtina, kad jai I. J. to rakto nėra davusi, nes jo ir nereikėjo. Į ekskomisarų biurą I. J. nevežė ir jie jokio tyrimo neatliko.
Specialistė A. S. parodė, kad savo išvadą tvirtina. Ji paaiškino, kad jai buvo pateikti dokumentai už laikotarpius nuo 2002-11-29 iki 2003-08-08 ir nuo 2005-01-01 iki 2005-08-03. Nuo 2005-01-01 iki 2005-08-08 trūkumas buvo 10 723,22 Lt. Už laikotarpį nuo 2002-11-29 iki 2003-08-08 duomenis suvedė į lentelę. Tikrinama buvo dėl 34 000 Lt. Kasos knygoje tokia suma buvo. I. J. pateikė pažymą dėl 600 Lt skolos išskaičiavimo. Iš 34 000 Lt trūkumo atskaičiuojant kas mėnesį po 600 Lt buvo padengta 17 400 Lt. Dengti trūkumą buvo pradėta 2003 m. rugpjūčio mėnesį. Liko nepadengtas 16 600 Lt trūkumas. Patikrinimo metu bendra trūkumo suma už laikotarpius nuo 2002 11 29 iki 2003 08 08 ir nuo 2005 01 01 iki 2005 08 03 nustatyta 27 323,22 Lt.
Specialistė paaiškino, kad jai buvo pateikti dokumentai už laikotarpį nuo 2002m. gruodžio mėnesio iki 2003m. rugpjūčio mėnesio. Pateiktoje kasos knygoje buvo užfiksuotas 34 000 Lt dienos pradžioje likutis. Dokumentuose tokia pinigų suma buvo. Ar tie pinigai buvo seife, nebuvo tikrinama. Tai buvo dokumentinė revizija. Dėl 10 000 Lt yra pateikta lentelė. 2005 metų liepos mėnesį prasidėjo trūkumas. 2005 07 21 pervesta „Ragučiui“ didesnė pinigų suma, negu nustatyta apskaitos dokumentuose. Gali būti, jog tai buvo tas permetimas kvitelių, apie kurį sakė kaltinamoji. Tikrinimo metu kaip atskaitos taškas buvo paimtas grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas, surašytas 2002 11 29. Piniginių lėšų trūkumas atsirado, nes kasos pajamų orderiuose ir pinigų priėmimo kvituose mėnesio pajamų sumos skiriasi. Vadybininkai turėjo atvežti pinigų priėmimo kvitus ir pinigus. Pinigų suma turėjo atitikti sumą įrašytą kvituose. Kasos pajamų orderis turėjo būti užpajamuojamas. Tokia turėtų būti tvarka. Kasos pajamų orderius išnešti iš įmonės negalima. Jis yra griežtos atsiskaitomybės dokumentas.
Tikrinimo metu nustatyta, kad kasos pajamų orderis tuo pačiu numeriu įtrauktas 2 kartus - ta pati 1350 Lt suma 2 kartus parašyta – tai pažeidimas. Taip pat užfiksuotas faktas, kad 2003 m. birželio mėnesio 9-10 d. išplėštas kasos knygoje lapas. Duomenų, kad išplėštame lape buvo įrašai, nėra. Toliau kvitų numeriai be to lapo ėjo nuosekliai. 2003 m. birželio mėnesio dokumentai buvo pateikti palaidi, o turėtų būti susegti, sutvarkyti.
Iš Visiškos materialinės atsakomybės sutarties, sudarytos 2000 04 01 matyti, kad I. J., kaip kasininkė – sekretorė prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už įmonės, įstaigos, organizacijos jai patikėtų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigojo tausoti saugojimui ar kitiems reikalams jai perduotas įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai bei laiku pranešti įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jai patikėtų materialinių vertybių saugumui (t. 1, b.l. 79).
Tos pačios pareigos bei įsipareigojimai numatyti ir individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartyje Nr. 4-5, sudarytoje 2002 09 03 (t. 1, b.l. 78).
Iš grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akto, surašyto 2003 08 08 matyti, kad patikrinimo metu pagal kasos knygos duomenis grynųjų pinigų likutis turėjo būti 61 388,21 Lt, o faktiškai rasta 27 388,21 Lt. Grynųjų pinigų trūkumą sudaro 34 000 Lt (t. 1, b.l. 73).
Iš piniginių lėšų inventorizacijos akto, surašyto 2001 11 30 matyti, kad tuo metu pinigų trūkumo nenustatyta (t. 1, b.l. 108).
Iš piniginių lėšų inventorizacijos akto, surašyto 2002 11 29 matyti, kad tuo metu pinigų trūkumo nenustatyta (t. 1, b.l. 112).
Iš I. J. prašymo matyti, jog 2003 09 03 ji prašo išskaičiuoti kas mėnesį iš jos atlyginimo po 600 Lt skolos padengimui (t. 1, b.l. 119).
Iš pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad per laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio iki 2005 metų rugpjūčio mėnesio iš I. J. atlyginimo atskaičiuoto 17 400 Lt (t. 1, b.l. 120).
Iš grynųjų pinigų patikrinimo akto, surašyto 2004 12 31 matyti, kad tuo metu pinigų trūkumo nėra (t. 1, b.l. 135).
Iš specialisto Nr. 50-EA-7 (t. 2, b.l. 107 – 116) matyti, kad laikotarpiu nuo 2002 11 29 iki 2003 08 08 pinigai gauti pagal pinigų priėmimo kvitus, iš vairuotojų ir prekybos atstovų, buvo kasoje pilnai ir teisingai užpajamuojami. Kasos knygoje padaryti įrašai sutampa su įrašais kasos pajamų orderiuose. Kasos pajamų orderiuose užpajamuotos pinigų sumos sutampa su gautais iš vairuotojų ir prekybos atstovų pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus. Už šį laikotarpį tyrimo metu piniginių lėšų trūkumas nenustatytas (išvados 4.2 p.). Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad už laikotarpį nuo 2002 11 29 iki 2003 08 08 AB „Ragutis“ nustatė 34 000 Lt trūkumą, kurį I. J. pripažino ir įsipareigojo dengti išskaičiuojant kas mėnesį iš atlyginimo po 600 Lt. Per laikotarpį nuo 2003 08 01 iki 2006 06 30 ji padengė 17 400 Lt trūkumą (išvados 4.3 p.). Laikotarpiu nuo 2005 01 01 iki 2005 08 03 nustatytas piniginių lėšų trūkumas 10 723,22 Lt. Trūkumas susidarė kadangi kasos pajamų orderiuose numeriais PAN 0002622, PAN 0002629, PAN 0002656, PAN 0002655, PAN 0002663, PAN 0002664, PAN 0002679, PAN 0002680, PAN 0002681, PAN 0002697, PAN 0002707, PAN 0002709, PAN 0002740 neteisingai užpajamuotos pinigų sumos negu buvo gauta pagal pinigų priėmimo kvitus ir neteisingai įtrauktos į kasos knygą. Kasos pajamų orderis Nr. PAN 0002713 sumai 217,83 Lt kasos knygoje neįrašytas. Kasos knygoje neteisingai susumuotos sumos 2005 07 21, 2005 07 22, 2005 07 25 ir 2005 07 26.
Atlikus apskaičiavimus nustatyta, kad I. J. už trūkumą, padaryta nuo 2002 11 29 iki 2003 08 08 bendrovei skolinga 16 600 Lt ir už trūkumą, padarytą nuo 2005 01 01 iki 2005 08 03 10 723,22 Lt, Viso skolinga 27 323,22 Lt.
Iš Ekskomisarų biuro pažymos matyti, kad Ekskomisarų biuras jokios informacijos apie I. J. bei jos padarytą trūkumą neturi (t. 2, b.l. 126).
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 12 matyti, kad I. J. psichikos liga neserga (t. 3, b.l. 158 – 160).
Veikų kvalifikavimas
I. J. savo kaltę neigia ir tvirtina, kad ji pinigų nesisavino, o juos kažkas kitas pagrobė iš seifo. Dėl 34 000 Lt trūkumo, nustatyto 2003 08 08 I. J. parodymai nebuvo nuoseklūs ir kito viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. 2003 08 08 nustačius 34 000 Lt trūkumą, savo paaiškinime, rašytame AB „Ragutis“ generaliniam direktoriui, I. J. nurodė, kad 2001 metų gruodžio mėnesį ji atostogavo ir raktus nuo seifo buvo palikusi Panevėžio distribucinio centro vadovui. To paties mėnesio 27 –ą dieną atėjusi į darbą seife pasigedo 36 000 Lt, - t.y. ji nurodė, kad visa suma dingo vienu metu (t. 1, b.l. 76 – 77). Pirmą kartą 2007 04 26 apklausiama įtariamąja (t. 3, b.l. 81 – 84) I. J. taip pat nurodė, kad visos pinigų sumos, o būtent 35 000 Lt, ji pasigedo 2001 12 27 atėjusi po atostogų į darbą. Apie tai, kad seife nėra pinigų tą dieną jai telefonu pasakė kažkoks nepažįstamas vyras. Jis liepė niekam apie tai nesakyti ir grasino priešingu atveju atkeršyti dukrai. I. J. teigia, jog norėdama nuslėpti šį trūkumą iš savo santaupų į kasą ji įnešė trūkstamą sumą. 2007 12 05 papildomos apklausos metu (t. 3, b.l. 92 – 94) I. J. jau nurodė, kad pinigai įvairiomis sumomis pradėjo dingti jau 2001 m. lapkričio mėnesį. Pirmiausia ji pastebėjo, jog dingo 16 000 Lt. Tuo pat metu prasidėjo grasinantys skambučiai. Gruodžio mėnesį taip pat dingo didelė suma pinigų. Apie pinigų dingimą ir apie grasinimus ji niekam nepranešė. Tvarkydama dokumentus tiesiog nurodydavo, kad kasoje paliekamas didesnis pinigų likutis, - t.y. jokių asmeninių pinigų neįnešinėjo, o tik nurodė neteisingus duomenis dokumentuose. Apklausiama teisme ji dar kartą pakeitė parodymus ir nurodė, kad pinigai pradėjo dingti nuo 2001 metų spalio mėnesio. Iš pradžių dingdavo nedidelės sumos – po šimtą ar kelis šimtus litų. Tuo pat metu pradėjo kažkas skambinėti į darbą ir grasinti susidorojimu su šeimos nariais jei ji apie dingimus kam nors praneš. Siekdama nuslėpti trūkumus ji iš savo santaupų įnešdavo į kasa trūkstamą sumą. Taip iki 2001 metų pabaigos įnešė 36 000 Lt. Apie trūkumus ir grasinimus niekam nepranešė ir tikėjosi, kad trūkumas išaiškės per metinę inventorizaciją. Tačiau 2002 m. lapkričio mėnesį inventorizacija buvo tik formali, pinigų realiai niekas neskaičiavo, todėl trūkumas neišaiškėjo. Norėdama atsiimti savo įneštus pinigus, ji nuo 2002 metų pabaigos iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio iš kasos po truputi pinigus ėmė sau. Taip per tą laiką atsiėmė 34 000 Lt. Būtent tą sumą, kurios ir trūko 2003 08 08 patikrinimo metu.
Liudytojas A. G., 2001 metais dirbęs Panevėžio distribucijos centro vadovu tvirtina, kad raktą nuo seifo visada turėjo tik I. J.. Jam rakti niekada nėra palikusi ir pinigų iš vadybininkų bei vairuotojų jis niekada nesurinkinėjo. I. J. 2001 metų gruodį oficialiai buvo išleista atostogų, tačiau ji ateidavo į darbą ir pati surinkdavo pinigus bei juos inkasuodavo. Tai, kad niekam kitam išskyrus I. J. pinigų nėra pridavinėję patvirtino ir 2001 metais dirbę liudytojai V. M., S. B., P. V., V. Š., A. N. bei kiti. Netikėti visais šiais liudytojais nėra pagrindo. Tai įrodo, jog visą laiką pinigus priiminėjo ir juos inkasavo tik pati kaltinamoji ir paneigia jos versiją, jog pinigų ji pasigedo grįžusi iš atostogų.
Pagal individualią pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį, sudarytą 2002 09 03 I. J. įsipareigojo imtis priemonių, užkertančių kelią žalai bei laiku pranešti įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jai patikėtų materialinių vertybių saugumui. Tačiau pagal kitą kaltinamosios versiją, išsakytą ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, ji nesiėmė jokių veiksmų kai 2001 metais pradėjo dingti pinigai, apie tai niekam nepranešė. Ji tvirtina, kad siekdama padengti trūkumą į kasą įnešė savo asmeninius pinigus, 2002 metų inventorizacija buvo formali, jai pačiai buvo patikėta patikrinti kasą, suskaičiuoti pinigus, todėl surašydama patikrinimo aktą ji nurodė neteisingus duomenis, - t.y., kad jokio trūkumo nėra. Šie parodymai įrodo, kad I. J. elgėsi taip, kad pinigų trūkumą nuslėpti ir paneigia jos aiškinimą, kad ji laukė patikrinimo ar metinės inventorizacijos ir tikėjosi, kad tuo metu paaiškės pinigų trūkumas ir ji galės paaiškinti priežastis. Jei tikėti, kad ji iš tikrųjų į kasą įnešė savo pinigus, tai akivaizdu, jog joks patikrinimas nenustatys, kad kažkada yra buvęs trūkumas. Todėl kaltinamosios aiškinimai, kad ne ji pasisavino pinigus, o juos kažkas pagrobė vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Darytina išvada, jog būtent I. J. pasisavino 34000 Lt.
Kita vertus netgi jei tikėti, kad I. J. iš tikrųjų, dengdama trūkumą, į kasą buvo įnešusi savo asmeninius pinigus tai jos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Tokia įvykių seka reikštų, kad I. J., suprasdama, kad trūkumas susidarė jai netinkamai vykdant savo pareigas ir nesilaikant visiškos materialinės atsakomybės sutarties, savo lėšomis padengė trūkumą, įnešdama pinigus į kasą, - t.y. atlygino žalą. Nuo to momento įnešti pinigai tapo AB „Ragutis“ nuosavybė. Vėliau gi ji pripažįsta, kad, norėdama atsiimti įneštus pinigus, ėmė iš kasos įvairias sumas sau, -t.y. savinosi AB „Ragutis“ pinigus. Taip ji pasisavino 34 000 Lt.
I. J. teisme aiškino, kad pinigai pradėjo dingti dar 2001 m. spalio mėnesį. Tačiau kaip matyti iš patikrinimo akto, surašyto 2001 11 30 (t. 1, b.l. 108) tuo metu trūkumas nebuvo nustatytas. Patikrinimą atlikęs S. Č., apklausiamas liudytoju kategoriškai nurodė, kad kasą jis tikrino ir pinigus skaičiavo. Netikėti inventorizacijos aktu ir liudytojo parodymais nėra pagrindo. 2002 11 29 patikrinimą atliko R. P. bei D. K. (t. 1, b.l. 112). Pinigų trukumo taip pat nenustatyta. Netikėti šiuo aktu taip pat nėra pagrindo. Todėl pilnai įrodyta, jog 34 000 Lt trūkumas susidarė būtent per laikotarpį nuo 2002 11 29 iki 2003 08 08.
Kai kaltininkas turtą savinasi iš to paties šaltinio, tai daro analogiškais (tapačiais) veiksmais, šiuos veiksmus skiria nedidelis laiko tarpas bei veiksmus sieja bendras nusikalstamas ketinimas, pasireiškiantis vieninga tyčia, tokia veika laikoma testine. I. J. visus pinigus pasisavino iš AB „Ragutis“, tai darė pasiimdama pinigus iš kasos. Dokumentuose nurodydavo didesni likutį kasoje. Kaip pati pripažįsta tai darė pastoviai (tarp atskirų sumų pasisavinimo nebuvo didelių laiko tarpų). Turėjo vieningą tyčią pasisavinti konkrečią sumą. Todėl jos veika pasisavinant 34 000 Lt vertintina kaip tęstinė.
Sutinkamai su BK 190 str. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nusikaltimo padarymo metu MGL buvo 125 Lt. Šią sumą padauginus iš 250 gauname 31250 Lt. Turtas viršijantis šią sumą laikomas didelės vertės. Kadangi I. J. pasisavino 34 000 Lt, todėl laikytina, kad ji pasisavino didelės vertės turtą. Todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 183 str. 2 d. Nors veika pradėta daryti galiojant 1961 metų redakcijos kodeksui, tačiau baigta jau galiojant 2000 metu redakcijos (įsigaliojo nuo 2003 05 01) kodeksui, todėl kvalifikuojama pagal naujos redakcijos kodeksą.
Dėl 10 723,22 Lt pasisavinimo I. J. taip pat kalta neprisipažįsta. Susidariusį trūkumą ji aiškina dideliu darbo krūviu, tuo, kad fiziškai nespėjo suskaičiuoti į kasą įnešamų pinigų, tuo, kad pinigus palikdavo ant stalo visiems prieinamoje vietoje, palikdavo seifo raktą, ir kiti asmenys pasinaudoję tomis aplinkybėmis pasisavino pinigus. Toks kaltinamosios aiškinimas vertinamas kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės, kadangi jis paneigtas liudytojų parodymais bei byloje surinkta medžiaga. Absoliučiai visi liudytojai tvirtina, kad I. J. priimdama pinigus kruopščiai juos perskaičiuodavo bei sutikrindavo su sumomis, įrašytomis pinigų priėmimo kvituose. Niekada jokių pretenzijų dėl pinigų nebuvo. Jei ir būdavo neatitikimų tai tik kelių litų ribose ir toks neatitikimas iš karto buvo ištaisomas. Jei pinigų trukdavo, tai trūkstamą sumą padengdavo vadybininkai ar vairuotojai, atvežę pinigus, o jei būdavo per daug tai I. J. juos grąžindavo. Kaip tvirtina liudytojai, jie niekada nepalikdavo pinigų be priežiūros, o visada juos priduodavo betarpiškai kasininkei. Galimybės patiems dėti pinigus į seifą neturėjo, kadangi raktą nuo seifo turėjo tik I. J.. Vadove dirbusi A. N. nurodė, kad į pinigų surinkimą ji nesikišo, patekti į seifą negalėjo, kadangi raktas buvo tik vienas ir jį turėjo tik I. J.. Netikėti visų šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Tai, kad raktas nuo seifo buvo tik vienas pripažino ir pati kaltinamoji. I. J. nurodo, jog pastebėjo, kad dingsta pinigai, tačiau ji nepaaiškino dėl kokios priežasties nevykdė savo pareigos numatytos pilnutinės materialinės atsakomybės sutartyje ir apie tai nepranešė nei Panevėžio distribucijos centro vadovei, nei tiesioginiams vadovams centriniame AB „Ragučio“ administracijos aparate. Toks elgesys prieštarauja bet kokiai logikai, kadangi I. J. jau žinojo kokias pasekmes tai gali sukelti jai pačiai. Tai vyko jau po to, kai buvo nustatytas 34 000 Lt trūkumas, kuri jį dengė iš savo atlyginimo. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, 2005 metais I. J. priimdama pinigus iš karto neišrašydavo kasos pajamų orderių, neduodavo pinigus įnešusiems darbuotojams pasirašyti ant tokių orderių, neišduodavo jiems kasos pajamų orderių šaknelių. Ant minėtų orderių darbuotojai pasirašydavo po kelių savaičių ar mėnesio pabaigoje. Dėdami parašus jie jau neprisiminė ar sumos įrašytos tuose orderiuose atitinka tas sumas, kurias jie įnešė į kasą. Šiais liudytojų parodymais taip pat nėra pagrindo netikėti. Tai sudarė galimybę manipuliuoti į kasą įnešamais pinigais. Iš specialisto išvados matyti, kad tai ir buvo daroma. 2005 m. nuo liepos mėnesio I. J. pildytuose kasos pajamų orderiuose neteisingai užpajamuotos pinigų sumos, kadangi jos įrašytos kitokios negu buvo gauta pagal pinigų priėmimo kvitus ir neteisingai įtrauktos į kasos knygą. Taip susidarė 10 723,22 Lt trūkumas. I. J. kaltę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad nors ji 2005 metais ir prašėsi išleidžiama atostogų, tačiau, sužinojusi, jog darbe ją pakeis kita darbuotoja, pati atsisakė eiti atostogauti. Šį faktą nurodė liudytoja A. N. ir netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Tai verčia galvoti, jog I. J. nenorėjo, kad pašalinis žmogus prieitų prie jos tvarkomų dokumentų, kadangi galėjo išaiškėti pinigų trūkumas. Visuma šių įrodymų gretinant tarpusavyje bei vertinant kompleksiškai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad I. J. pasisavino AB „Ragutis“ 10 723,22 Lt. Todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 183 str. 1 d.
34 000 Lt ir 10 723,22 Lt pasisavinimą vertinti kaip testinę veiką nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš visumos įrodymų 34 000 Lt pasisavinimas buvo baigtas 2003 08 08 kai patikrinimo metu buvo nustatytas trūkumas. Nuo to momento ilgą laiką jokių trūkumų nustatyta nebuvo. Iš specialistės išvados matyti, kad tik 2005 metų liepos mėnesį buvo pradėta neteisingai suvedinėti duomenis apie pinigų surinkimą bei jų užpajamavimą ir tik tada susidarė trūkumas. Todėl nors abiem atvejais pinigai buvo pasisavinti iš to paties šaltinio, tačiau šiuos veiksmus skiria didelis laiko tarpas, pasisavinimas buvo daromas skirtingais veiksmais (pirmu atveju tiesiog paimant pinigus iš kasos, o antru atveju buvo įrašomi klaidingi duomenys į kasos pajamų orderius). Tai leidžia daryti išvada, kad šios veikos padarytos atskirais veiksmais ir jų nesieja vieninga tyčia. Todėl pagristai šios veikos kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgia į BK 61 str. 1 ir 2 d. numatytas bausmių nustatymo taisykles, atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
I. J. padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių ir sunkių nusikaltimų (BK 11 str.). I. J. savo kaltės nepripažįsta. I. J. savo noru (išskaičiuojant iš atlyginimo) atlygino 17 400 Lt žalą. Tai laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe veikoje dėl 34 000 Lt pasisavinimo. Veikoje dėl 10 723, 22 Lt pasisavinimo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. J. anksčiau neteista, administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, psichine liga neserga, jai nustatytas histrioninio tipo asmenybės sutrikimas bei lengvas depresijos epizodas. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes I. J. už abu nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės mažesnės nei sankcijose numatytas tokios bausmės vidurkis. Kaip matyti iš Panevėžio apylinkės teismo nutarties, priimtos 2006 12 21 (t. 3, b.l.151 – 152) I. J. buvo skirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 12 (t. 3 b.l. 158 – 160) matyti, kad I. J. ekspertizė atlikta laikotarpiu nuo 2007 01 23 iki 2007 02 22, - t.y. per mėnesį laiko. Sutinkamai su BPK 141 str. 1 d. buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. Todėl I. J. į bausmės laiką įskaitytinas vieno mėnesio laikas, išbūtas Utenos ekspertiniame skyriuje.
Dėl civilinio ieškino
AB „Ragutis“ byloje pareiškė 27 323.22 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 50). Ieškinys pagrįstas dokumentais. Tiek iš grynųjų pinigų patikrinimo akto, tiek iš specialisto išvados matyti, kad laikotarpiu nuo 2002 11 29 iki 2003 08 08 I. J. pasisavino 34 000 Lt, o laikotarpiu nuo 2005 07 12 iki 2005 08 03 10 723,22 Lt. Viso ji pasisavino 44 723,22 Lt. Iš specialisto išvados bei pateiktų pažymų matyti, kad iš jos atlyginimo kas mėnesį buvo išskaičiuojamas žalos atlyginimas. Tokiu būdu kaltinamoji atlygino 17 400 Lt žalos. Neatliginta liko 27 323,22 Lt. Todėl ieškinys tenkinamas pilnai ir ši suma priteisiama iš kaltinamosios.
Į teismo posėdžius buvo kviečiami liudytojai. Jų kelionės išlaidoms padengti buvo išmokėta 127 Lt. Šios išlaidos sutinkamai su BPK 103 str. laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 183 str. 2 d. ir 183 str. 1 d. bei nubausti:
Pagal LR BK 183 str. 2 d. trims metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;
Pagal LR BK 183 str. 1 d. vieniems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems metams. Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2007 01 23 iki 2007 02 22, išbūtą Utenos ekspertiniame skyriuje, atliekant stacionarinę psichiatrinę ekspertizę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.
Iš I. J. AB „Ragutis“, į/k 13399058112 priteisti 27323,22 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris Lt 22 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Iš I. J. priteisti 127 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis) proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.