Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Viešosios sutarties sudarymo atveju sutarties laisvės principas ribojamas, nes viena iš viešosios sutarties šalių (šiuo atveju - ieškovė) nėra laisva atsisakyti sudaryti sutartį (CK 6.184 str. 4 d.), be to, remiantis CK 6.161 straipsnio 5 dalimi, valstybė reguliuoja tam tikras viešosios sutarties sąlygas. Tačiau savo esme viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą tam, kad reguliuojant sutarčių sudarymo procesą būtų užtikrintas energijos, šilumos, vandens, dujų ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio šalis - transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Tai taip pat laikytina išimtimi iš sutarčių laisvės principo, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Tačiau tai nereiškia, kad tokiose sutartyse nėra sąlygų, dėl kurių šalys galėtų susitarti savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų standartų. Svarbu ir tai, kad CK 6.187 straipsnis netgi suteikia pirmenybę šalių individualiai aptartoms sąlygoms prieš standartines.

GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalyje suformuluoti reikalavimai faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistemoms, tokie pat reikalavimai apibrėžti ir Kainų skaičiavimo aprašo 6 p., Atsiskaitymo tvarkos aprašo 2.3 p., papildomi - ir Viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 52 p. Teisės aktais nustatytos viešosios sutarties standartinės sąlygos, reglamentuojančios nuotekų tvarkymo kainų skaičiavimo metodą, nustato du alternatyvius būdus ir vienas jų yra atsiskaitymai pagal faktinį nuotekų užterštumą. Nurodyti teisės aktai nustato aiškų baigtinį reikalavimų faktinį nuotekų užterštumą nustatančioms sistemoms sąrašą: 1) abonentas (šiuo atveju ieškovė) įrengia ir savo lėšomis eksploatuoja bei prižiūri faktinį užterštumą nustatančius įrenginius, 2) abonentas (šiuo atveju ieškovė) atlieka jų metrologinę patikrą teisės aktų nustatyta tvarka, 3) faktinį užterštumą matuojančius įrenginius yra patikrinęs ir užplombavęs nuotekų tvarkytojo (šiuo atveju atsakovės) atstovas, 4) nuotekų mėginiai turi būti tiriami laboratorijoje, 5) nuotekų mėginiai turi būti imami nustatytu režimu, 6) tam tikrų teršalų parametrai matuojami nenutrūkstamai.

Faktinį užterštumą matuojančius įrenginius yra patikrinęs ir užplombavęs atsakovės (nuotekų tvarkytojos) atstovas: 1) 2014-09-25 aktu šalių atstovai patikrino ir suderino nuotekų apskaitos prietaiso rodmenis po gamybinio vandens ir nuotekų sumaišymo įrangos patikrinimo ir prijungimo prie nuotakyno, o patį prietaisą užplombavo atsakovės atstovai. Vėliau atsakovės atstovai nuotekų apskaitos prietaisą plombuoja po kiekvienos jo apžiūros ar mėginių paėmimo; 2) Gamybinio vandens ir nuotekų sumaišymo įrangai prisijungimo prie nuotakyno sąlygas nustatė atsakovė 2014-02-19 raštu Nr. 12S-(6.24)-21, pagal jas buvo parengtas statybos projektas Nr. 13120, kuriam 2014-04-02 raštu Nr. RPP-37-140402-00015 pritarė Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Teigama, kad ieškovės įdiegtos gamybinių nuotekų valdymo ir kontrolės sistemos atitikimą teisės aktų reikalavimams, keliamiems faktinį nuotekų užterštumą nustatančioms sistemoms, patvirtina ekspertės - Kauno technikos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto doc. Dr. I. K. - išvados, padarytos atlikus aplinkosauginį ieškovės vertinimą.

Prejudicinėje byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūra pateikė bendrovei UAB „Šilutės vandenys“ 2009-07-24 privalomąjį nurodymą Nr. LT29-14, kuriuo įpareigojo UAB „Šilutės vandenys“ atkurti Šilutės miesto nuotekų valyklos darbą, kad nuotekos į Šyšos upę būtų išleidžiamos neviršijant UAB „Šilutės vandenys“ TIPK leidime nustatytų teršalų koncentracijos bei nustatyti AB „Biofuture“ ir ABF „Šilutės Rambynas“ griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną už Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2009-07-27 raštu Nr. R3-(5.18)-2623 įpareigojo UAB „Šilutės vandenys“ direktorių, esant viršnorminei taršai iš AB „Biofuture“, ABF „Šilutės Rambynas“ ar bet kurios kitos įmonės nebepriimti gamybinių - buitinių nuotekų į Šilutės vandens valymo įrenginius bei informuoti apie tai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą. UAB „Šilutės vandenys“ 2009-07-28 aktu nutraukė ABF „Šilutės Rambynas“ nuotekų priėmimą į magistralinius tinklus.

Prejudicinėje byloje pateiktu teismo vertinimu, nuotekų priėmimas reiškė ne sutarties nutraukimą, o tik jos vykdymo sustabdymą, be to, ne visos, o tik dėl Sutarties 1.2 p. nustatyto objekto - nuotekų šalinimo ir valymo.

Šalys 2010-06-04 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 001-00249-001-03 (toliau - 2010-06-04 sutartis), kuria modifikavo ankstesnius šalių sutartinius santykius, t. y. sutartį išdėstė nauja redakcija.

Atsakovė, atsižvelgdama į pasikeitusius teisės aktus, priimtus įgyvendinant GVTNTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2014-11-01), parengė ir ieškovei 2016-05-23 raštu Nr. 15V-(L19)-171 pateikė pasirašyti naują geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties redakciją. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nėra įsirengusi faktinį nuotekų užterštumą nustatančių sistemų, vadovaudamasi Viešosios sutarties standartinių sąlygų 17 p., Projekte numatė, kad ieškovė moka už Projekto 1.6 p. nustatyto išleidžiamų nuotekų didžiausio leidžiamo užterštumo nuotekų tvarkymą, įskaitant papildomą kainą už padidėjusiosios ir savitosios taršos nuotekų valymą. Ieškovė taip pat moka nuotekų tvarkymo paslaugų bazinę kainą ir nuotekų valymo kainą už padidėjusią ir savitąją taršą, kai nustatomas didesnis leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas neviršijant nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių (Projekto 19 p.). Pateikdama Projektą, atsakovė išsamiai paaiškino ieškovei dėl kokių priežasčių ieškovei negali būti taikoma atsiskaitymo už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą tvarka.

Ieškovė 2016-06-06 raštu Nr. (01-41)-91 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties projekto (ofertos) akceptavimo kitomis sąlygomis“ pateikė atsakovei Nesutarimų protokolą su Projekto nuostatų pakeitimais, pagal kuriuos ieškovė pasiūlė sutartyje numatyti abonento atsiskaitymą už nuotekų tvarkymą pagal faktinį nuotekų užterštumą, kuris būtų nustatomas nuotekų mėginius imant abonento įsirengtu nuotekų mėginių ėmimo indu PP2002 (semtuvu) ir šiuos mėginius perduodant tirti laboratorijoje.

Atsakovė 2016-06-20 raštu Nr. 15V(1.19)-208 „Dėl nesutarimų protokolo“ pateikė ieškovei atsakymą dėl ieškovės Nesutarimų protokole pasiūlytų Projekto pakeitimų, kuriuo iš dalies sutiko su jais. Atsakovė nurodo, kad esant abejonėms, jog ieškovės įsirengtas nuotekų mėginių ėmimo indas PP2002 neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų nuotekų faktinį užterštumą nustatančioms sistemoms, 2016-06-20 raštu Nr. 15V(1.19)-208 pateiktoje 2016-06-17 lentelėje nurodė ieškovei, kad poziciją dėl sutarties sąlygų, susijusių su nuotekų faktinio užterštumo nustatymo sistema ir atsiskaitymu pagal ją, praneš, gavusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir VKEKK atsakymus į šioms institucijoms pateiktus klausimus. Atsakovė 2016-06-20 raštu Nr. 15V-(1.19)-210 „Dėl faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistemos“ kreipėsi ir į VKEKK. Buvo pateiktas prašymas paaiškinti, kas pripažįstama nuotekų faktinį užterštumą nustatančia sistema, kokius teisės aktus turi atitikti mėginių ėmimo indas, kas turi nuspręsti, kiek kartų geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi paimti vidutinių paros mėginių per ataskaitinį laikotarpį, kas turi apmokėti už nuotekų mėginių ėmimo indu paimtų nuotekų mėginių laboratorinius tyrimus. VKEKK klausimus persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Ieškovė apie tai buvo informuota 2016-07-07 raštu Nr. 15V-(1.19)-235 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016-08-08 rašte Nr. (19-2)-D8-6176 „Dėl faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistemos“ nurodė, kad, jeigu įrenginio naudojimosi instrukcijoje nurodyta, kad mėginių ėmimo indas PP2002 skirtas mėginiams, kurie bus tiriami laboratorijoje, imti nustatytu režimu ir (arba) tam tikrų teršalų parametrams nenutrūkstamai matuoti, tai būtų faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistema. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento nuotekų laboratorinės kontrolės metodiniuose nurodymuose nurodyta, kad mėginių paėmimo, konservavimo, saugojimo būdai turi užtikrinti, jog mėginių cheminė sudėtis nepakistų per laikotarpį nuo mėginio paėmimo iki analizės. Vadovaudamasi GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nurodė, kad abonentas privalo pateikti duomenis (ištirtų mėginių rezultatus), pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti mokestį už nuotekų tvarkymo paslaugas. Be to, minėtame rašte buvo pažymėta, kad GVTNTĮ 17 straipsnyje nustatyti sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principai. Paimtų mėginių tyrimo sąnaudos neįtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, todėl, jeigu už mėginių ištyrimą mokėtų paslaugų tiekėjas, nebūtų įgyvendintas sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principai.

Atsižvelgdama į tai, kad, gavus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016-08-08 raštą Nr. (19-2)-D8-6176, vis dėlto liko abejonių, jog nuotekų mėginių ėmimo indas PP2002 neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistemai, atsakovė 2016-08-30 paklausimu Nr. 15V-(1.19)-370 „Dėl faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistemos“ kreipėsi į Lietuvos metrologijos inspekciją prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.

Ši institucija, atsakydama į paminėtą atsakovės raštą, 2016-09-22 rašte Nr. 13SR-370 nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ir žalos atlyginimo dydis, taip pat aplinkosaugos, darbų saugos ir kt. Šioms matavimo priemonėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, taikomas teisinis metrologinis patvirtinimas (tipo įvertinimas ir patvirtinimas, pirminė, periodinė ir kt. patikra). Be to, inspekcija nurodė, kad mėginių ėmimo indai neįrašyti į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523 patvirtintą Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašą, jiems nenustatytas patikrų periodiškumas, todėl mėginių ėmimo indai nėra teisinio reglamentavimo objektai ir jiems teisinis metrologinis patvirtinimas neatliekamas.

CK 6.184 straipsnis reglamentuoja viešųjų sutarčių sudarymo, o ne sutarčių keitimo ypatumus. Vertinant ginčo santykius teisėtumo aspektu, turi būti atsižvelgta į viešosios sutarties instituto turinį - jis atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnė sutartinio santykio pusė - transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Nagrinėjamos bylos ginčo santykių pobūdis nelemia poreikio ginti ieškovės, kaip silpnesnės santykių pusės, kadangi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga ieškovei yra prieinama - geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir yra vykdoma. Be to, sutarties pakeitimai, dėl kurių kilo ginčas, buvo inicijuoti atsakovės, o ne ieškovės. Todėl ieškinio išvada, neva atsakovė pažeidė CK 6.184 straipsnyje įtvirtintą tvarką, yra formalaus pobūdžio, padaryta neįvertinus tikrosios faktinės padėties bei ieškovės taikomo teisinio reglamentavimo tikslų. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra išimtinai privataus pobūdžio - jiems taikomas imperatyvus teisinis reglamentavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą. Ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą - žinodama, kad dėl sutarties pakeitimo nuostatų atitikties teisės aktų reikalavimams kyla abejonių, ji kreipėsi į teismą, nesulaukusi atsakymų iš kompetentingų institucijų.

GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalis nustato, kad abonentams, savo lėšomis įsirengusiems teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų apskaitos, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotam atstovui šias sistemas patikrinus ir užplombavus bei tai užfiksavus akte, kurį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pateikia susipažinti ir pasirašyti abonentui, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatomas vadovaujantis abonentų lėšomis įrengtų nuotekų apskaitos ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančių prietaisų duomenimis.

Atsiskaitymo tvarkos aprašo 2.3 p. apibrėžiama, kad faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistema - tai sistema mėginiams, kurie bus tiriami laboratorijoje, imti nustatytu režimu ir (arba) tam tikrų teršalų parametrams nenutrūkstamai matuoti.

Kainų skaičiavimo aprašo 6 p. nustato, kad abonentas, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše nustatyta tvarka, už padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų valymą gali atsiskaityti pagal faktinį nuotekų užterštumą, jei abonentas, suderinęs su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, savo lėšomis įsirengia, eksploatuoja, prižiūri nuotekų apskaitos ir faktinį jų užterštumą nustatančias sistemas, reikalingas faktiniam nuotekų užterštumui nustatyti, taip pat atlieka jų metrologinę patikrą teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistemos įsirengimą ir eksploatavimą savo lėšomis sieja su šiais įrenginiais: 1) jos įsirengtu automatiniu mėginių semtuvu PP2002; 2) jos įsirengta gamybinio vandens ir nuotekų sumaišymo įranga, susidedančia iš dviejų talpyklų ir automatinio procesų valdymo sistemos SIEMENS KTP900, 3) atsakovės įrengtu ir užplombuotu, atitinkamai atsakovei priklausančiu nuotekų apskaitos prietaisu PROMAG51W, NR. H202F019000. Šie prietaisai atsakovės vertinimu nelaikytini faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistema ar jos dalimi, kadangi jie nėra skirti nei nuotekų mėginiams, kurie bus tiriami laboratorijoje, imti nustatytu režimu, nei tam tikrų teršalų parametrams nenutrūkstamai matuoti. Be to, gamybinio vandens ir nuotekų sumaišymo įranga nėra patikrinta ir užplombuota atsakovės kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, kaip to reikalauja GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalis.

Pastebėtina ir tai, kad nuotekų apskaitos prietaisas PROMAG51W, NR. H202F019000 priklauso ne ieškovei, bet atsakovei. Taigi, ieškovė taip pat neturi savo lėšomis įsirengtos nuotekų apskaitos, kaip tai nustato GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalis.

Atsakovės įsitikinimu, ieškovės įsirengto indo - automatinio mėginių semtuvo PP2002 atliktas kalibravimas negali būti prilygintas teisiniam metrologiniam patvirtinimui. Lietuvos metrologijos inspekcija 2016-09-22 rašte Nr. 13SR-370 nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ir žalos atlyginimo dydis, taip pat aplinkosaugos, darbų saugos ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalis numato galimybę mokestį už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatyti vadovaujantis abonentų lėšomis įrengtų nuotekų apskaitos ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančių prietaisų duomenimis, iš Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto seka, kad tokiai sistemai turi būti taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Lietuvos metrologijos inspekcija 2016-09-22 rašte Nr. 13SR-370 nurodė, kad mėginių ėmimo indams teisinis metrologinis reglamentavimas neatliekamas, kadangi jie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523 patvirtintą Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patiktų sąrašą.

Ieškovės teiginys, kad joks teisės aktas nenustato reikalavimo taikyti nepertraukiamą teršiančiųjų medžiagų matavimą gamybinėms nuotekoms, išleidžiamoms į nuotekų tvarkymo įmonės (šiuo atveju atsakovės) nuotakyną, atsižvelgiant į jos siekį, kad jai būtų taikoma atsiskaitymo pagal faktinį nuotekų užterštumą tvarka, yra nepagrįstas, nes tam, kad ieškovės turima sistema būtų laikoma faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistema, ji turi užtikrinti nepertraukiamą teršiančiųjų medžiagų matavimą, kaip tai apibrėžta Atsiskaitymo tvarkos aprašo 2.3 p. Atsakovė pažymi, kad ieškovės 2016-06-06 raštu Nr. (01-41)-91 pateiktame Nesutarimų protokole nurodytos sąlygos tiek dėl nuotekų mėginių ėmimo periodiškumo, tiek dėl mėginių ištyrimo bei šių mėginių tyrimų apmokėjimo, neatitinka atsiskaitymo už nuotekų valymą pagal faktinį nuotekų užterštumą esmės. Nesutarimų protokole ieškovė Projekto 10 p. pakeičia taip: „Nuotekų mėginius (vidutinius paros) ima Vandens tiekėjo laboratorija savo nuožiūra ne rečiau kaip 10 kartų per mėnesį, išskyrus tuos atvejus, kai Abonentas pateikia rašytinį prašymą paimti pakartotinį nuotekų mėginį“. Atsakovė nesutinka su tuo, nes vos 10 kartų per mėnesį paimtų ieškovės išleidžiamų nuotekų mėginių duomenys neatspindės faktiškai ieškovės išleidžiamų nuotekų užterštumo, kadangi tuo metu, kai automatinis nuotekų semtuvas nėra nustatytas imti vidutinį paros mėginį, ieškovė gali išleisti tokio užterštumo nuotekas, kurios keltų grėsmę atsakovės eksploatuojamiems Šilutės nuotekų valymo įrenginiams ar netgi sutrikdytųjų veiklą.

Prejudicinėje byloje priimtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog „Ieškovė 2009-07-28 aktu nutraukė atsakovės nuotekų priėmimą į magistralinius tinklus. Sutarties 3.3 p. buvo nustatyta, kad tiekėjas gali nutraukti abonentui vandens tiekimą ir nuotekų priėmimą į nuotekų tinklus teisės aktuose nurodytais atvejais ir tvarka, o 3.13 p. nustatyta, kad tiekėjas turi teisę nutraukti nuotekų priėmimą, jei abonento išleidžiamos nuotekos trikdo normalų nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Šilutės vandenys“ nuotekų valymo įrenginių darbas buvo sutrikdytas ir ieškovė objektyviai negalėjo kurį laiką priimti nuotekų. <...> vertinant byloje surinktus įrodymus teisėtumo aspektu, darytina išvada, kad atsakovė dažnai išleisdavo didesnės nei sutartyje deklaruota taršos nuotekas, neįrengė vietinių nuotekų valymo įrenginių, todėl ieškovė neturėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, kad atsakovės veiksmai pasikeis ir, esant ekstremaliai situacijai, kai net ir menkiausias padidintos taršos nuotekų tiekimas į nuotakyną kėlė grėsmę aplinkai, Šyšos upei, ieškovė nutraukė atsakovės nuotekų priėmimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų ir nepažeidė sutarties nuostatų, atsisakydama priimti atsakovės nuotekas dėl to, kad, esant jų padidintai taršai, buvo trikdomas normalus valymo įrenginių darbas ir svarbiausia - keliama žalos aplinkai grėsmė“.

Analogiškai prejudicinėje byloje padarytai išvadai, atsakovė taip pat neturi pagrindo pasitikėti ieškove, kad ji laikysis nustatytų reikalavimų. Tuo labiau, kad ieškovė disponuoja tokio užterštumo nuotekomis, kurios netgi gali būti prilygintos atliekomis.

Atsakovė nurodo, kad net jeigu teismas pripažintų, jog ieškovės įsirengtas automatinis mėginių semtuvas PP2002 atitinka faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistemai nustatytus teisės aktų reikalavimus, esminė sutarties sąlyga turėtų būti nepertraukiamas ieškovės išleidžiamų nuotekų mėginių ėmimas paminėtu semtuvu, t. y. ne 10 kartų, bet nenutrūkstamai kasdien.

Atsakovė nesutinka su ieškovės Nesutarimų protokolo nuostatomis dėl nuotekų mėginių ištyrimo išlaidų. Pagal ieškovės suformuluotą Projekto 14 p. ieškovė turėtų mokėti tik už jos prašymu atlikto pakartotinio nuotekų mėginio ištyrimą. Tuo tarpu Nesutarimų protokole ieškovė, keisdama atsiskaitymą iš Projekte numatyto pagal abonento deklaruotą nuotekų užterštumą į atsiskaitymą pagal faktinį nuotekų užterštumą, ieškovė nenustatė Projekto nuostatų, susijusių su nuotekų mėginių tyrimo duomenų ištyrimu, išlaidų už šių mėginių laboratorinius tyrimus apmokėjimu ir mėginių tyrimų duomenų pateikimu, t. y. tomis nuostatomis, kurias lemia atsiskaitymo pagal faktinį nuotekų užterštumą esmė. Paimtų mėginių tyrimo sąnaudos neįtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, todėl, jeigu už mėginių ištyrimą mokėtų paslaugų tiekėjas, nebūtų įgyvendintas sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principai. Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad ieškovės įsirengtas automatinis mėginių semtuvas PP2002 atitinka faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistemai nustatytus teisės aktų reikalavimus, esminė sutarties sąlyga turėtų būti ta, kad ieškovė apmoka už visų nepertraukiamai paminėtu semtuvu paimtų ieškovės išleidžiamų nuotekų mėginių laboratorinius tyrimus.

Atsakovė nurodo ir tai, kad Nesutarimų protokole ieškovė Projekto 19 p. siūlo numatyti, kad už nuotekų tvarkymo paslaugas, kai faktinis nuotekų užterštumas (pagal atskirus taršos elementus) mažesnis už bazinį/-ius taršos dydžius, už paslaugas apmokama pagal faktinį nuotekų užterštumą (pagal atskirus taršos elementus). Šis siūlymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms nuotekų tvarkymo kainų nustatymą ir taikymą. Teisės aktai nenumato galimybės taikyti mažesnę už bazinę nuotekų tvarkymo kainą, net jeigu abonentas yra įsirengęs nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas. Pažymi, kad ieškovė priskirtina abonentų kategorijai, numatytai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos (toliau - Metodika) 41.2.4 p., kuriai priskiriami abonentai, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas buities ir komerciniams poreikiams bei perkantys geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti ir tiekiamą abonentams. Vadovaujantis GVTNTĮ 34 straipsnio 18 dalimi, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Taigi ieškovės išskyrimas iš abonentų, priskiriamų Metodikos 41.2.4 p. nurodytai abonentų kategorijai, ir individualios kainos nustatymas šiai bendrovei pažeistų paminėtą imperatyvią įstatymo normą.

Atsakovė taip pat pažymi, kad dėl kiekvieno Nesutarimų protokolo punkto ji pasisakė prie 2016-06-20 rašto Nr. 15V(1.19)-208 „Dėl nesutarimų protokolo“ pridėtoje lentelėje.

Į ieškovės argumentą, kad Projekte nenumatyta galimybė keisti sutartį šalių sutarimu, atsakovė pažymi, jog GVTNTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešųjų sutarčių sudarymui, keitimui ir nutraukimui taikomas CK, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas, GVTNTĮ ir Viešosios sutarties standartinės sąlygos. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Be to, tokia galimybė reglamentuota ir Viešosios sutarties standartinių sąlygų 14 p., o pagal Projekto 24 p., sutartyje nenumatytos vandens tiekėjo ir abonento teisės ir pareigos nustatytos, be kita ko, ir Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėse sąlygose.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta sutartis yra viešoji, kad jų santykius reglamentuoja tokie teisės aktai, kaip Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-10 nutarimu Nr. 990 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-10 nutarimu Nr. 989 pakeistas 2007-01-31 nutarimu Nr. 127 patvirtintas Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas, VKEKK 2011-07-29 nutarimu Nr. 03-217 ir 2015-11-19 nutarimu Nr. 03-601 nauja redakcija suformuluotas Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas su vėlesniais pakeitimais.

Atsakovė 2016-05-23 raštu Nr. 15V-(1.19)-171 pateikė ieškovei siūlymą pasirašyti naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 001-00249-001-04 projektą, kaip rašte nurodoma, parengtą atsižvelgiant į pasikeitusius teisės aktus, įgyvendinant GVTNTĮ, esminiais sutarties pakeitimais nurodant, kad ieškovė nėra įsirengusi faktinio nuotekų užterštumą nustatančios sistemos, todėl atsiskaitymui už nuotekų valymą privalo deklaruoti leidžiamo išleidžiamų nuotekų užterštumą ir pagal jį atsiskaityti. Taip pat, vadovaujantis Viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 22 p., apibrėžta abonento teisė į palyginamųjų mėginių ėmimą ir gautų rezultatų taikymas padidėjusios taršos kainų skaičiavime (1 t., 66-72 b.l.). Ieškovė nesutiko su kai kuriomis pasiūlytomis sutarties sąlygomis ir parengė bei 2016-06-06 raštu Nr. (01-41)-91 pateikė atsakovei Nesutarimų protokolą, kuriame nurodė kitas sąlygas (1 t., 73-78 b.l.). Atsakovė, gavusi Nesutarimų protokolą, 2016-06-20 raštu Nr. l5V(1.19) 208 pateikė atsakymą, kuriuo su dalimi pasiūlytų pakeitimų sutiko, dalį atmetė, dėl kitų pasisakė spręsianti, gavusi VKEKK atsakymą į paklausimą (1 t., 79-89 b.l.).

Ieškovė nurodo negavusi atsakovės atsakymo, todėl kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atsakovę sudaryti sutartį pagal 2016-06-06 raštu Nesutarimų protokole suformuluotas naujas sąlygas.

Bylos eigoje, šalims ir toliau vedant derybas, sąlygos kito, ieškovė paskutiniame teismo posėdyje pateikė minėtų derybų metu pasiektą sutarties sąlygų derinimo variantą, tačiau, įvertinus tai, kad ieškovė ieškinio netikslino, reikalavimų neatsisakė, ginčas nagrinėtinas pagal ieškinyje nustatytas ribas.

Sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovės nurodyti prietaisai nelaikytini faktinio nuotekų užterštumo nustatymo sistema ar jos dalimi, kadangi jie nėra skirti nei nuotekų mėginiams, kurie bus tiriami laboratorijoje, imti nustatytu režimu, nei tam tikrų teršalų parametrams nenutrūkstamai matuoti. Be to, gamybinio vandens ir nuotekų sumaišymo įranga nėra patikrinta ir užplombuota atsakovės kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, kaip to reikalauja GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalis. O ir nuotekų apskaitos prietaisas PROMAG51W, NR. H202F019000 priklauso ne ieškovei, bet atsakovei. Vadinasi, ieškovė taip pat neturi savo lėšomis įsirengtos nuotekų apskaitos, nors yra investavusi lėšas į tai, kad sistema veiktų, kaip tai nustato GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalis.

Ieškovė siūlo sutarties 10 p. sąlyga (Nesutarimų protokolo 13 p.) nustatyti, kad nuotekų mėginiai (vidutiniai paros mėginiai) būtų imami ne rečiau kaip 10 kartų per mėnesį, išskyrus atvejus, kai abonentas pateikia rašytinį prašymą paimti pakartotinį nuotekų mėginį. Atsakovė nurodo, kad nepertraukiamumas (nenutrūkstamumas) reiškia mėginių ėmimą kasdien, kas iš esmės būtų teisinga, atsižvelgiant į atsakovės paminėtos prejudicinės bylos aplinkybes ir joje priimtus sprendimus. Tačiau, ieškovė, siekianti atsiskaityti už nuotekų tvarkymo paslaugas pagal faktinį užtreštumą, neįrodė, kad siūlomas mėginių ėmimo periodiškumas atitiktų faktinį nuotekų užterštumą nustatančios sistemos sąlygą - tam tikrų teršalų parametrų matavimą nenutrūkstamai. Pažymėtina, kad šiame kontekste „nenutrūkstamumo“ sąvokos neapibrėžė ir neįrodė ir atsakovė.

Be to, atsakovės Nesutarimų protokolu siūlomos mėginių paėmimo ir ištyrimo sąlygos, nenumatant jų apmokėjimo tvarkos, prieštarauja GVTNTĮ 17 straipsnyje nustatytų sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principų.