Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. (M. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 d. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2009 m. rugpjūčio 11 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam M. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. vasario 9 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis M. A. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį, priimti naują nutartį patvirtinant Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.Skunde keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nutartis, nuteistojo nuomone, nėra pakankamai teisiškai argumentuota, be to teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, Komisijos vertinamas kaip nepriekaištingo elgesio, o pirmosios instancijos teismas nutartyje nuteistąjį taip pat charakterizavo teigiamai, tačiau nurodė, kad viso to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skunde nuteistasis remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsnio 9 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 36 straipsnio nuostatomis, nurodant, jog nuteistojo turėtos administracinės nuobaudos yra nebegaliojančios. Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis jau penkerius metus neturi administracinių nuobaudų, elgesio rizikos vertinimas pagal OASys sumažėjęs nuo 28 iki 16 balų, atlikta bausmės dalis yra beveik devyni metai iš paskirtų vienuolikos, nuteistasis iš gaunamo atlyginimo dengia civiliniais ieškiniais priteistas sumas, turi žmoną pas kurią gyvens kai bus paleistas iš pataisos įstaigos, turi vidurinį išsilavinimą, lanko lietuvių kalbos kursus bei į tai, kad jį paleidus lygtinai nuteistasis iškart gautų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – šias aplinkybes, nuteistojo nuomone, teismas vertino netinkamai. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog teismas negalėjo vertinti padarytos veikos pobūdžio bei pavojingumo, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos to nereikalauja ir atkreipia dėmesį į tai, jog lygtinio paleidimo taikymas skatintų nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, padėtų nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu būtų užtikrintas BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas.Nuteistojo M. A. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, požiūris į darbą teigimas –pataisos įstaigoje dirba, kas mėnesį perveda nedideles pinigų sumas finansiniams įsipareigojimams vykdyti, lanko lietuvių kalbos kursus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką aštuonis kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką buvo ir dešimt kartų pažeidęs nustatytus vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimus (paskutinį kartą 2017 m. balandžio 28 d. nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje), devynis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors šiuo metu nuobaudos yra nebegaliojančios, tačiau šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, patvirtina, kad nuteistasis M. A. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, M. A. atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito nuo 28 balų sumažėjo iki 16 balų (pagal OASys). Apylinkės teismas pripažino, kad pastebimi nuteistojo tam tikri teigiami pokyčiai, tačiau vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu toks nuteistojo elgesys ir turėtų būti.Nors nuteistasis M. A. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, kuris jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo sąlygos, lėšų tvarkymas ir pajamos, taip pat, nustatyti artimi kriminogeniniams veiksniai – praeityje atsidurdavo rizikingose situacijos dėl savo veiklos ir draugų rato, mąstymas ir elgesys. Taigi, pritariant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo M. A. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo M. A. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. A. (M. A.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.