Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2–4), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau - ir Komisija) 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-229 (2009/03-4R-152) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą Vilniaus apygardos teismą (toliau – ir atsakovas) pranešti, kada bus baigta administracinė procedūra ir priimtas administracinės procedūros sprendimas bei nurodyti akto apskundimo tvarką.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis neatitinka faktinių aplinkybių. Teigė, kad Komisija Sprendime be jokio pagrindo tvirtino, kad atsakovas , kaip subjektas, vykdantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą, neturi kompetencijos savo iniciatyva nagrinėti jo atskirąjį skundą. Pareiškėjas prašė atsakovo pirmininko atlikti tyrimą ir nustatyti, kur yra jo atskirasis skundas. Komisija be jokio pagrindo tvirtino, kad buvo nustatyta, jog šis atskirasis skundas nebuvo perduotas atitinkamam teismui dėl galimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo priimamojo – ekspedicijos darbuotojų darbo drausmės pažeidimo. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2009 m. kovo 10 d. skundą, pateikė 2009 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (CR) 177 „Dėl V. M. skundo“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodė tik tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas informavo, jog pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. T2-141/2007 nebuvo įregistruotas duomenų bazėje „Liteko“, dėl to pradėtas tyrimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo pirmininkas ar teisėjas pavedimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pranešti jam apie atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą dėl jo skundo nedavė. Nurodė, kad iki skundo padavimo momento pradėtas tyrimas nebuvo baigtas, o jam apie administracinės procedūros termino pratęsimą raštu nepranešta. Teigė, kad Sprendime Komisija visiškai neteisėtai ir nepagrįstai tvirtino, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, o ne atsakovas atlieka tyrimą bei priklausomai nuo jo rezultatų priims konkretų sprendimą, todėl pareiškėjo nurodytos pareigos (informuoti apie tyrimą ir kt.) atsakovas neturi. Rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 54 straipsniu, 90 straipsniu. Nurodė, kad paminėtame Rašte šiurkščiai pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Šio įstatymo 31 straipsnyje reglamentuojama, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Pabrėžė, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Europos tinkamo administravimo elgesio kodekse, rėmėsi jo 13 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsniu. Atkreipė dėmesį, jog Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o Viešojo administravimo įstatymo 1 str. sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus, garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Todėl, pareiškėjo nuomone, nurodymas Rašte, kad jis turėtų kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą pats asmeniškai, yra akivaizdus paminėtos Konstitucijos nuostatos nepaisymas, t. y. tokiu būdu siekiama valstybės valdžios institucijų pareigą perkelti asmeniui bei nuslėpti teisme esamą netvarką. Teigė, kad jis visiškai teisėtai ir pagrįstai prašė Komisiją įpareigoti atsakovą nurodyti, kada administracinė procedūra bus baigta ir priimtas administracinės procedūros sprendimas bei nurodyti akto apskundimo tvarką.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. kovo 10 d. pateikė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui skundą, kuriuo prašė atlikti tyrimą ir imtis įstatyme numatytų priemonių, kad jo 2008 m. spalio 20 d. atskirasis skundas „Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. T2-71-141/2007 panaikinimo“ būtų išnagrinėtas ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas, taip pat prašė įstatymų nustatyta tvarka nubausti tuos, dėl kurių kaltės atskirasis skundas nebuvo įregistruotas duomenų bazėje „Liteko“ ir laiku išnagrinėtas. Gavęs pareiškėjo skundą, atsakovas 2009 m. kovo 27 d. raštu Nr. (CR) 128 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkę, prašydamas jam atsiųsti civilinę bylą Nr. T2-71-141/2007. 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (CR) 140 atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkę, nurodydamas, jog pareiškėjas pateikė atskirojo skundo kopiją su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo spaudu, pažyminčiu, kad skundas teisme gautas 2008 m. spalio 21 d., tačiau civilinėje byloje Nr. T2-71-141/2007 pareiškėjo atskirojo skundo nėra. Paminėtu raštu prašyta informuoti, ar Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2008 m. spalio 21 d. buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. T2-71-141/2007 ir, jei buvo gautas, prašė paaiškinti, kodėl šis skundas nebuvo perduotas į paminėtą civilinę bylą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 raštu Nr. S-17147 atsakovą informavo, kad pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutarties nebuvo įregistruotas duomenų bazėje „Liteko“ ir dėl to pradėtas darbo drausmės pažeidimo tyrimas. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjui į jo skundą atsakė Raštu, kuriame nurodė, kad įstatymas nesuteikia teisės aukštesnės instancijos teismui ar jo vadovui inicijuoti atskirojo skundo nagrinėjimą ir išaiškino, kad su atskiruoju skundu pareiškėjas turėtų asmeniškai kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą ir, kad aplinkybės, jog 2008 m. spalio 21 d. pateiktas atskirasis skundas nebuvo užregistruotas „Liteko“ duomenų bazėje ir neperduotas į bylą, sudaro pagrindą prašyti atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas su Vilniaus apygardos teismo atsakymu nesutiko, todėl 2009 m. birželio 8 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Vilniaus apygardos teismą nurodyti, kada administracinė procedūra bus baigta, kada bus priimtas administracinės procedūros sprendimas bei nurodyti akto apskundimo tvarką. Komisija 2009 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2009/02-4R-152-7R-71 pareiškėjui atsakė, kad jo skundą nagrinėti atsisako, nes teismas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjo keliamo ginčo sprendimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė panaikinti paminėtą Komisijos sprendimą ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo 2009 m. birželio 8 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų. Minėtame sprendime teismas, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų Komisijoje buvo atsisakyta nagrinėti motyvuojant tuo, kad teismas yra teisingumą vykdanti valstybės valdžios institucija, jis nėra viešojo administravimo subjektas, todėl, vadovaudamasi ABTĮ 16 ir 29 straipsnių nuostatomis, Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. Teismas, sistemiškai vertindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Teismų įstatymo, ABTĮ nuostatas, padarė išvadą, kad teismas yra teisingumą vykdanti valstybės valdžios institucija, kuri negali būti laikoma viešojo administravimo subjektu tada, kai jo procesiniai veiksmai susiję su teisingumo vykdymu, bylos tyrimu ar su sprendimų vykdymu, t. y. procesiniai ir neprocesiniai teismo veiksmai negali būti tapatinami ir turi būti aiškiai atskirti. Teismai (teismų pirmininkai) gali būti laikomi viešojo administravimo subjektais, jei jų veikla susijusi su administravimo veikla, t. y. vidiniu teismo administravimu, tiksliai nustatant, ar tai procesiniai teismo veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu arba bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ar teismo veiksmai viešojo (vidaus) administravimo srityje. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, kurio Raštą pareiškėjas skundė Komisijai, ginčo atveju veikė ne kaip teisingumą vykdanti valstybės valdžios institucija, bet kaip viešojo (vidaus) administravimo subjektas, todėl skundo dėl tokių jo veiksmų nagrinėjimas yra priskirtinas Komisijos kompetencijai. Komisija, iš esmės išnagrinėjusi pareiškėjo 2009 m. birželio 8 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų, priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas atlikti tyrimą reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininko buvo prašoma atlikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme susiklosčiusios padėties dėl pareiškėjo atskirojo skundo tyrimą. Toks reikalavimas yra susijęs su Vilniaus apygardos teismo vykdomu išoriniu apylinkės teismų administravimu. Komisija, remdamasi Teismų įstatymu, Sprendime pagrįstai konstatavo, jog teismų administravimą sudaro vidinis ir išorinis jų administravimas. Už vidinį administravimą yra atsakingi atitinkamo teismo pirmininkai, jie atlieka jiems pavestas administravimo funkcijas asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti kitiems to teismo teisėjams, todėl atitinkamo teismo pirmininkas yra atsakingas už jo vadovaujamo teismo darbo trūkumų šalinimą. Išorinį apylinkės teismo administravimą atliekantis atitinkamo apygardos teismo pirmininkas yra atsakingas už apylinkės teismo veiklos priežiūrą. Administracinės veiklos priežiūros apimtis nustatyta Teismų tarybos 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 11 „Dėl administravimo teismuose nuostatų“ III skyriuje „Administracinės veiklos priežiūros įgyvendinimas“. Minima veiklos priežiūra apima bylų paruošimo teisminiam nagrinėjimui, ieškinių pareiškimų, skundų ir prašymų priėmimo, apeliacinių skundų priėmimo bei išsiuntimo tvarkos laikymosi priežiūrą, skundų, kurių objektu nėra teisingumo vykdymas, tyrimą, registracijos knygų bei kitų dokumentų vedimo bei duomenų registravimo teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ tvarką. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas elgėsi įstatymų nustatyta tvarka, savo veiksmais atliko visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių tyrimą. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo 2009 m. kovo 10 d. skunde pateiktas reikalavimas atlikti tyrimą Vilniaus apygardos teismo buvo įvykdytas tinkamai. Teismas pažymėjo, kad dėl antrojo pareiškėjo skunde pateikto reikalavimo imtis įstatyme numatytų priemonių, kad jo atskirasis skundas būtų išnagrinėtas ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendime teisingai konstatavo, jog Komisija, taip pat administraciniai teismai negali spręsti dėl teismų procesinių veiksmų. Net Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, vykdydamas išorinį apylinkės teismų administravimą, negali kištis į apylinkės teismų procesinius veiksmus. Be to, nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnį atskirojo skundo priėmimo klausimą gali spręsti tik Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas. Todėl Vilniaus apygardos teismas Raštu pagrįstai konstatavo, kad įstatymas nesuteikia teisės aukštesnės instancijos teismui ar jo vadovui inicijuoti atskirojo skundo nagrinėjimą ir išaiškino, kad su atskiruoju skundu pareiškėjas turėtų asmeniškai kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Išnagrinėjęs trečiajį pareiškėjo skunde pateiktą reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka nubausti kaltuosius, teismas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismui išsiaiškinus, jog atskirojo skundo kopijos į „Liteko“ sistemą neįvedė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo tarnautoja, t. y. dėl to kaltas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo tarnautojas, o ne teisėjas, Vilniaus apygardos teismo pirmininko funkcijos atliekant išorinį administravimą šia apimtimi baigiasi: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo tarnautoją pagal darbo ir (ar) valstybės tarnybos santykius reguliuojančius įstatymus turi teisę drausminti tik būtent šio teismo administracija, o ne Vilniaus apygardos administracinis teismas. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo tarnautojai 2009 m. balandžio 21 d. skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad administracinėje byloje nėra pagrindų, numatytų ABTĮ 89 straipsnyje, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 72–74), prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą ir Komisijos Sprendimą; 2) įpareigoti atsakovą pranešti pareiškėjui, kada administracinė procedūra bus baigta ir priimtas administracinės procedūros sprendimas bei nurodyti akto apskundimo tvarką; 3) pareikalauti, kad Komisija teismo posėdžiui pateiktų visą medžiagą, kurios pagrindu Komisija priėmė skundžiamą Sprendimą.