- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 1S-77/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. Z. (D. Z.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje D. Z. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, o būtent:
D. Z. kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su M. J. ir A. G., 2012 m. gegužės 5 d. apie 03.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, užėjo R. U. ir J. B. už nugaros kartu su M. J., o A. G. priėjo R. U. iš priekio, o J. B. už nugaros, tokiu būdu sudarydami jiems bauginančią situaciją, po ko iš už nugaros R. U. į kaklą buvo įremtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas daiktas ir R. U. buvo įbaugintas bei iš jo tokiu būdu buvo atimta galimybė priešintis, o A. G. pareikalavo R. U. ir J. B. išsitraukti iš kišenių viską ką jie turi, po ko J. B. parodė, kad kišenėse nieko neturi, o R. U. išsitraukė iš kišenės jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Sony Ericsson W500, kurio vertė 200 litų, su SIM kortele, kurios vertė 5 litai, ir M. J. šį telefoną iš jo paėmė, po ko apieškojo jo kišenes ir iš kišenės ištraukė R. U. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Huawei U8650, kurio vertė 400 litų, su SIM kortele, kurios vertė 5 litai, bei nuo R. U. peties nukabino pastarajam priklausančią rankinę 20 litų vertės, kurioje buvo piniginė 20 litų vertės, su 5 litais grynųjų pinigų, 3 raktai, kiekvieno rakto vertė 20 litų, bendros 60 litų vertės, magnetinį raktą 20 litų vertės, po ko A. G. grasindamas, kad peršaus jiems kojas liepė R. U. ir J. B. bėgti ir jie nubėgo, tokiu būdu, atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė R. U. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 735 litai.
2012 m. gegužės 10 d. įtariamasis D. Z. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi D. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi kaltinamajam D. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo D. Z. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Gynėja nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino tik kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę. Skunde pažymima, kad D. Z. kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato ir alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – areštą, be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Gynėja nurodo, kad kaltinamąjį sutinka priimti gyventi pastarojo draugė, su kuria jis gyveno iki sulaikymo. Gynėjos teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. Z. vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde taip pat nurodoma, kad aplinkybė, jog D. Z. praeityje teistas, negali lemti išvados, jog būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių tokią teismo išvadą. Gynėja teigia, kad teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skunde pažymima, kad D. Z. yra laikomas suimtas jau ilgą laiką, t. y. nuo 2012 m. gegužės 10 d.
Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. Z. gynėjos skundas atmetamas.
Skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam D. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. Z. suėmimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jas įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, teismas atsižvelgė į tai, kad D. Z. kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, suimtasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, praeityje teistas. Priešingai nei teigia gynėja, teismas, spręsdamas dėl šio pagrindo buvimo vertino ne tik kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę. Šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kurių visuma sudaro pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, D. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šio pagrindo buvimo nešalina gynėjos nurodyta aplinkybė, kad kaltinamąjį sutinka priimti gyventi pastarojo draugė, su kuria jis gyveno iki sulaikymo. Spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, teismas atsižvelgė į tai, kad D. Z. kaltinamas padaręs BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, kaltinamasis praeityje teistas 6 kartus, tame tarpe ir už plėšimą, kaip jau minėta, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, šioje byloje jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas neseniai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje D. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kaltinamojo D. Z. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.