- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- eI-2182-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00434-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės “duomenys neskelbtini”
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Varėnos rajono savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “duomenys neskelbtini” atstovui advokatui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “duomenys neskelbtini” skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Varėnos rajono savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė “(duomenys neskelbtini)” (toliau – ir pareiškėja, ir UAB “ (duomenys neskelbtini)”) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1. Panaikinti 2018-12-20 Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą Nr. (30.4)-A4-9200; 2. Įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą priimti sprendimą patenkinti pareiškėjo atsakovui pateiktą 2018-02-22 paraišką Nr. S-784 (e. b. 1 t. b. l. 1-6).
Skunde nurodoma, kad 2018-12-31 pareiškėja gavo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau - Agentūra) 2018-12-20 sprendimą Nr. (30.4)-A4-9200 „Dėl UAB “ (duomenys neskelbtini) ” Varėnos didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelės paraiškos taršos leidimui pakeisti“ (toliau - Sprendimas), kuriuo Agentūra nusprendė nekeisti Taršos leidimo UAB (duomenys neskelbtini) didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutinka su tokiu Agentūros Sprendimu, mano, kad jis priimtas netinkamai pritaikant teisės aktų nuostatas, priimtas pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu Agentūros sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas. Skunde nurodoma, kad Agentūra iš esmės atliko neskaidrų ir nemotyvuotą tyrimą, lėmusį neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovo Sprendime nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nulėmę tokio sprendimo priėmimą. Atsakovas sprendime nepateikė išsamių paaiškinimų, o tik formaliai nurodė, kad kreipėsi pagalbos į Lietuvos geologijos tarnybą, prašydama pateikti informaciją dėl Varėnos ginčo aikštelės galimo patekimo į Varėnos miesto požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, o Tarnyba nurodė, kad ginčo aikštelė patenka į Varėnos II vandenviečių apsaugos zonos 3-ąją (a sektorius) cheminės taršos apribojimo juostą. Agentūra Sprendime nenurodė jokių savarankiškų motyvų, nepateikė savo argumentų dėl galimai neteisingų pareiškėjo veiksmų ir argumentų, ignoravo galiojančią 2017-03-07 pačios Agentūros Atrankos išvadą dėl surenkamų atliekų kiekio padidinimo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) mieste, poveikio aplinkai vertinimo, kurioje pažymėjo, kad planuojama ūkinė veikla neturės įtakos nuotekų kiekiui ir nuotekų užterštumui, nes Aikštelės plotas nedidės, veiklos pobūdis nesikeis kad neprivalomas poveikio aplinkai vertinimas. Toks atsakovo neaiškus ir nesuprantamas 2018-12-20 sprendimas eliminuoja pareiškėjui galimybę sužinoti, kokius konkrečius pažeidimus pareiškėjas padarė teikdamas Paraišką ir kitus su tuo susijusius dokumentus, kokia tų pažeidimų esmė, tokiu būdu, atimama galimybė pareiškėjui tinkamai ginti savo teisėtus interesus pateikiant reikiamus įrodymus, atsikirtimus, argumentus ir paaiškinimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Agentūra netinkamai aiškino ir pritaikė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), XX skyriaus 94 (2). 1 papunkčio nuostatas, kurios draudžia įrengti atliekų laikymo aikšteles ir sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Pažymi, kad ginčo Aikštelė egzistuoja ir joje vykdoma veikla nuo 2006 metų, taigi absurdišku laikytinas Agentūros sprendimas Taršos leidimo nekeisti, t.y. neleisti padidinti surenkamų atliekų kiekio didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, tuo pačiu nedraudžiant toliau vykdyti atliekų surinkimo veiklą toje aikštelėje, kuri, Agentūros aiškinimu, patenka į Varėnos II vandenviečių apsaugos zonos 3-ąją (a sektorius) cheminės taršos apribojimo juostą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nesudarė galimybių atsakovui priimti tokio sprendimo. Priimtas nutarimo pagrindu, kai tuo tarpu veiklos ribojimas galimas tik įstatymo pagrindu. Pritaikytas ribojimas neproporcingas. Iš esmės neaišku, kokiu būdu aikštelė yra atsiradusi toje apsaugos zonoje. Apsaugos zona teritorijai nėra nustatyta.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir atsakovė, ir Agentūra) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b.1 t. b l. 166-172).
Atsiliepime nurodoma, kad Agentūra išduodama leidimus, peržiūrėdama leidimų sąlygas, keisdama leidimus ir panaikindama leidimų galiojimą vadovaujasi Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. Dl-259 (toliau - Taisyklės). Taisyklėmis privalo vadovautis ir veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 4.4 p. apibrėžtus įrenginius, ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, teikdamas pastabas ir (ar) pasiūlymus dėl paraiškų leidimams gauti ar pakeisti ir kontroliuojantis leidimų sąlygų laikymąsi.
Nurodo, kad Agentūra įvertinusi tai, kad 2017-06-22 įsigaliojo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pakeitimas, kurio, XX skyriaus 94².1 p. nuostata, draudžianti įrengti atliekų laikymo aikšteles ir sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius II grupės vandenviečių apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektoriuje, atsakovas raštu kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo. Lietuvos geologijos tarnyba nurodė, kad Žemės gelmių registro duomenimis, nurodyta teritorija yra išsidėsčiusi Varėnos I, Varėnos II vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje (a sektorius) cheminės taršos apribojimo juostoje. Minėtos vandenvietės yra III grupės, t.y. atvira požeminio vandens vandenvietė, tiesiogiai arba per išsipleišėjusias vandensparas turintį ryšį su paviršiniais vandens telkiniais, pasipildami atvirų telkinių vandeniu arba atmosferos krituliais. Pagal 2017-06-22 įsigaliojusius Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus pakeitimų 94².2 ir 94'.2.2 p. - yra draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 7 d., atliekų apdorojimas yra įvardijamas kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, o 2 str. 10 d. reglamentuoja, kad atliekų laikymas tai naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos terminų banke esančia termino apibrėžtimi, „įrengimas“ suprantamas kaip įrengimų pastatymas, montavimas, kai kada surinkimas ir derinimas darbo vietoje. Pagal Taisyklių 4.4 p., „įrenginys” yra įvardijamas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Remiantis šiomis teisės normomis ir terminų išaiškinimu, pareiškėjo Įrenginio veiklos praplėtimas yra laikytinas atliekų laikymo aikštelės ir atliekų apdorojimo įrenginio įrengimu, kas yra draudžiama pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Pareiškėjas skunde nepagrindė, kad tokie darbai nėra laikytini atliekų aikštelės ar atliekų apdorojimo įrenginio įrengimu.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovų atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (e.b. 1 t. b.l. 186-187).
Atsiliepime nurodoma, kad raštu Agentūrai informavo, jog Žemės gelmių registro duomenimis, Varėnos didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelės teritorija, (duomenys neskelbtini), yra išsidėsčiusi Varėnos I, Varėnos II vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje (a sektorius) cheminės taršos apribojimo juostoje. Minėtos vandenvietės yra III grupės, t. y. atvira požeminio vandens vandenvietė, tiesiogiai arba per išsipleišėjusias vandensparas turinti ryšį su paviršiniais vandens telkiniais, pasipildanti atvirų telkinių vandeniu arba atmosferos krituliais. Todėl šioje teritorijoje pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 94'.2.2 ir 94².2 punktus (galioja nuo 2017-05-04) yra draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius.
Trečias suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra (e.b. 2 t. b.l. 17-19).
Atsiliepime nurodoma, kad atliekų surinkimo aikštelėje veikla vykdoma nuo 2006 metų. Aikštelėje surenkamų atliekų kiekis nuolat didėja, todėl siekiant skatinti efektyvių gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimo ir naudojimo apimtis, būtina aikštelėje didinti leidžiamus surinkti atliekų kiekius. Rasti kitą sklypą Varėnos mieste, tinkantį stambiųjų atliekų surinkimo aikštelei įrengti ir nepatenkantį į vandenviečių apsaugos zoną nėra galimybių.
Atkreipia dėmesį, kad planuojama didinti bendrą aikštelės pajėgumą nuo 800 t/m iki 1500 t/m, tačiau pavojingų atliekų surenkamas kiekis nedidinamas, t. y. išlieka 20 t/m. Pateiktoje Atrankos išvadoje dėl surenkamų atliekų kiekio padidinimo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo nurodyta, kad surenkamų atliekų kiekio padidinimas neturės įtakos nuotekų kiekiui ir nuotekų užterštumui, nes aikštelės plotas nedidės, veiklos pobūdis nesikeis, jokia papildoma infrastruktūra neplanuojama.
Pažymi, kad Sprendimas priimtas paaiškėjus aplinkybėms, jog ūkinės veiklos teritorija patenka į II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektorių, kuriame, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus 94².1 papunkčio nuostatomis, draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Pastebi, kad šio nutarimo XX skyriaus nauja redakcija (kurioje atsirado 94².1 papunktis) įsigaliojo nuo 2017-05-04, o atliekų surinkimo aikštelė įrengta ir veikla joje vykdoma nuo 2006 m. Remiasi teisės akto negaliojimo atgal principu. Vadovaujantis aktualios redakcijos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus 94².1 papunkčio nuostatomis, draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius, tačiau ginčijamu atveju nauja atliekų laikymo aikštelė nėra įrengiama. Šiuo atveju taip pat aktualu išsiaiškinti, ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje surenkamų atliekų kiekio padidinimas laikytinas atliekų apdorojimo įrenginio įrengimu.
Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-976/2017 išaiškino, jog Taršos leidinių taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, yra tam tikras mechanizmas, technika ir juo negali būti pripažįstama teritorija. Tai suponuoja išvadą, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje surenkamų atliekų kiekio padidinimas neturėtų būti traktuojamas kaip atliekų apdorojimo įrenginio įrengimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą trečias suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra (e.b. 2 t. b.l. 53-54).
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijas pagal savo kompetenciją neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus galiojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 94².1 papunktyje numatytą draudimą II grupės vandenviečių apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektoriuje įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius, mano, kad taršos leidimas ūkinei veiklai, kuri tam tikroje teritorijoje draudžiama imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, neturėtų būti išduodamas.
Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo taisyklių patvirtinimo“ 3.2.1 papunkčiu pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nustatytais pagrindais ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoti, peržiūrėti, keisti taršos leidimus ir panaikinti jų galiojimą. Įgyvendindama šį pavedimą, Agentūra pagal kompetenciją kiekvienu konkrečiu atveju vertina faktines aplinkybes ir priima sprendimus dėl paraiškų gauti ar pakeisti taršos leidimus priėmimo, išduoda, pakeičia taršos leidimus, atlieka šių leidimų sąlygų peržiūrą ir priima sprendimus dėl šių leidimų pakeitimo, sąlygų peržiūrėjimo ar galiojimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos agentūra yra įgaliota pagal kompetenciją vertinti ir priimti sprendimus dėl taršos leidimų išdavimo, peržiūrėjimo, keitimo ir jų galiojimo panaikinimo, prašo ginčą spręsti Teismo nuožiūra, Aplinkos ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2018-12-20 sprendimo Nr. (30.4)-A4-9200 „Dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)” Varėnos didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelės paraiškos taršos leidimui pakeisti“, kuriuo Agentūra nusprendė nekeisti Taršos leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Varėnos didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo bei pagrįstumo (e. b. 1 t. b. l. 1-6). Pareiškėja skunde kelia išvestinį reikalavimą - įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą patenkinti pareiškėjo pateiktą 2018-02-22 paraišką Nr. S-784.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.
Varėnos rajono savivaldybės taryba 2003-01-29 sprendimu Nr.IV-448 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo ir bendrojo plano pakeitimo“ patvirtino Varėnos rajono stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikštelės (duomenys neskelbtini) mieste detalųjį planą (e.b. 1 t. b.l. 55-56).
Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso atliekų surinkimo punktas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris randasi Varėnos rajono savivaldybei priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ir kuris patikėjimo teise perduotas pareiškėjui (e.b. 1 t. b.l. 46-48). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija nustatyta, kad nurodytam žemės sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nėra įregistruotos.
2006-11-24 Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas Varėnos stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikštelei (duomenys neskelbtini), (toliau – ir aikštelė) išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės Leidimą Nr.VR - 18 (II), kuris vėliau buvo kreguotas 2008-10-27 bei 2013-12-04 (e.b. 1 t. b.l. 19-44). Galiojantis leidimas nustatė naudojamų ir (ar) šalinamų atliekų sąrašą, atliekų naudojimo ar šalinimo technologini procesą, stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikštelėje priimamų atliekų kiekis - 800 tonų per metus (iš jų 20 tonų pavojingų atliekų), vienu metu leidžiama laikyti 60 tonų nepavojingų atliekų ir 2 tonas pavojingų.
2007-06-05 Varėnos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr.T-VI-55 „Dėl pavedimo vykdyti atliekų funkcijas ir užduotis“ nusprendė pavesti (kaip privalomą užduotį) UAB (duomenys neskelbtini) centrui eksploatuoti Varėnos rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti atliekų tvarkymo Varėnos rajono savivaldybėje funkcijas (e.b. 1 t. b.l. 7-8). 2007-09-27 pareiškėjas su Varėnos rajono savivaldybe sudarė Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo sutartį Nr.l62a, kuria pareiškėjas įsipareigojo organizuoti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri yra neatskiriama vieningos Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis, užtikrinant jos funkcionavimą, kūrimą ir plėtojimą, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2007-06-05 sprendimu Nr.T-VI-55 (e.b. 1 t. b.l. 9-18).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pareiškėjo pasitelktas konsultantas, parengė planuojamos ūkinės veiklos „Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje surenkamų atliekų kiekio padidinimas“ poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentą (e.b. 1 t. b.l. 57-90). Poveikio atlinkai vertinimo atrankos dokumente, be kita ko, nurodyta kad: 1. planuojamas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje surenkamų atliekų kiekio padidinimas, planuojamą ūkinę veiklą numatomą vykdyti šiuo metu veikiančioje didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 0,3030 ha, tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis nesikeis; 2. nėra duomenų apie nagrinėjam žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, aikštelės paskirtis - surinkti tų komunalinių atliekų, kurios negali būti pilamos į gatvėse statomus konteinerius ir kurias gyventojai bei kiti smulkūs atliekų turėtojai neturi galimybės pristatyti šių atliekų perdirbimo arba šalinimo vietas; aikštelės sklypas nepatenka į Europos ekologinio tinklo NATŪRA 2000 teritorijas ar kitas saugomas teritorijas, artimiausia saugoma teritorija - Derežnos upė už 2,9 km nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos; 3. planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje yra visa reikiama inžinierinė infrastruktūra, kuria bus galima naudotis; aikštelėje yra kontora (šildomas gamyklinis konteinerio tipo statinys, sumontuotas ant gelžbetoninės plokštės tipo pamato), buities pavojingų atliekų priėmimo punktas (nešildomas gamyklinis konteinerio tipo statinys, sumontuotas ant gelžbetoninės plokštės tipo pamato), naudotos buities technikos priėmimo punktas (nešildomas gamyklinis konteinerio tipo statinys, sumontuotas ant gelžbetoninės plokštės tipo pamato); 4. aikštelės pajėgumas 800 t/m, iš jų 20t/m buities pavojingų atliekų; planuojamas metinis pajėgumas - 1500 t/m, iš jų 20 t, pavojingų atliekų (t.y. kiekis nedidinamas); šiuo metu iš aikštelės sunkvežimiai išveža atliekas 2 kartus per savaitę, įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą - iki 4 sunkvežimių per savaitę; 5. projekto pagrindimas ir aktualumas: Vadovaujantis atliekų tvarkymo prioritetais ir siekiant įgyvendinti Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane nustatytas užduotis, vienas iš pagrindinių tikslų ir uždavinių iki 2020 m. yra skatinti efektyvų gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, didinant komunalinių atliekų perdirbimo ir naudojimo apimtis; atsižvelgiant į tai bei į poreikį (2015 m. aikštelėje surinkta apie 712,35 t. atliekų, 2016 m. aikštelėje surinkta apie 830,681 t. atliekų) būtina aikštelėje didinti leidžiamus surinktų atliekų kiekius.
2017-03-07 Aplinkos apsaugos agentūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė Atrankos išvadą dėl surenkamų atliekų kiekio padidinimo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) mieste, poveikio aplinkai vertinimo, kad surenkamų atliekų kiekio padidinimui didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), neprivalomas poveikio aplinkai vertinimas (e.b. 1 t. b.l. 91-95). Išvadoje pažymėta, kad kurioje pažymėjo, jog planuojamą pareiškėjo ūkinę veiklą numatoma vykdyti šiuo metu veikiančioje didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), (bendras sklypo plotas 0,3030 ha); pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita (atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos, todėl dėl planuojamos ūkinės veiklos ji nesikeis; planuojama ūkinė veikla Varėnos miesto teritorijos bendrajame plane numatytiems sprendiniams neprieštarauja; aikštelės dabartinis pajėgumas 800 t/m (iš jų - 20 t/m pavojingų atliekų), planuojama padidinti didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelėje surenkamų atliekų kiekį iki 1500 t/m (iš jų 20 t pavojingų atliekų). Planuojama ūkinė veikla neturės įtakos nuotekų kiekiui ir nuotekų užterštumui, nes aikštelės plotas nedidės, veiklos pobūdis nesikeis.
2018-01-12 pareiškėjas raštu Nr.S-171 „Dėl didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelės, esančios Varėnoje, Taršos leidimo pakeitimo“ kreipėsi į Agentūros Marijampolės ir Alytaus skyrių su Paraiška Taršos leidimą pakeisti (e.b. 1 t. b.l. 96-141). Paraiška buvo siekiama padidinti priimamų atliekų kiekį iki 1500 tonų per metus, iš jų pavojingų - 20 tonų per metus, taip pat didinamas vienu metu leidžiamas laikyti nepavojingų atliekų kiekis iki 90 tonų, o pavojingų iki 5 tonų.
2018-03-08 Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamentas raštu Nr.(28.4)-A4-2189 „Dėl paraiškos Taršos leidimui pakeisti priėmimo“ informavo pareiškėją, kad Varėnos didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelė galimai patenka į vandenviečių apsaugos zoną, todėl dėl planuojamos padidinti surenkamų atliekų kiekio tarnybinės pagalbos kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, klausdami, ar planuojama veikla nepažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriuje nustatytų apribojimų atliekų tvarkymo veikloms ir į kokią požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną minėtos aikštelės teritorija patenka bei nurodė, kad sprendimas bus priimtas gavus atsakymą iš Lietuvos geologijos tarnybos (e.b. 1 t. b.l. 142).
2018-03-12 Lietuvos geologijos tarnyba raštu „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ informavo atsakovą, kad Žemės gelmių registro duomenimis, atliekų surinkimo aikštelė , esanti adresu (duomenys neskelbtini) sav., yra išsidėsčiusi Varėnos I, Varėnos II vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje (a sektorius) cheminės taršos apribojimo juostoje; Minėtos vandenvietės yra III grupės, t.y. atvira požeminio vandens vandenvietė, tiesiogiai arba per išsipleišėjusias vandensparas turinti ryšį su paviršiniais vandens telkiniais, pasipildami atvirų telkinių vandeniu arba atmosferos krituliais bei nurodė, kad tokiu atveju pagal 2017-06-22 įsigaliojusius Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus pakeitimų 94².2 ir 94'.2.2 p. - yra draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius (e.b. 1 t. b.l. 154).
Agentūra ginčijamame Sprendime nurodė, kad vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2015-10-06 įsakymu Nr. D 1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 40 ir 41 punktais, priima sprendimą nekeisti Taršos leidimo pareiškėjo Varėnos didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelei, adresu (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad Sprendimas priimtas paaiškėjus aplinkybėms, jog ūkinės veiklos teritorija patenka į II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-osios juostos 3a sektorių, kuriame, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus 94 (2). 1 papunkčio nuostatomis, draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ir sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius.
Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra netinkamai aiškino ir pritaikė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus 94².1 papunkčio nuostatas, kurios draudžia įrengti atliekų laikymo aikšteles ir sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Pareiškėjo teigimu ginčo aikštelė egzistuoja ir joje vykdoma veikla nuo 2006 metų, todėl nepagrįstas Agentūros sprendimas Taršos leidimo nekeisti, t.y. neleisti padidinti surenkamų atliekų kiekio didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, tuo pačiu nedraudžiant toliau vykdyti atliekų surinkimo veiklą toje aikštelėje, kuri, Agentūros aiškinimu, patenka į Varėnos II vandenviečių apsaugos zonos 3-ąją (a sektorius) cheminės taršos apribojimo juostą. Be to, pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kokiu pagrindu jų eksploatuojama atliekų tvarkymo aikštelė atsirado atsakovo nurodytoje apsaugos zonoje, kai žemės sklypui nėra įregistruotos jokios specialiosios naudojimo sąlygos.
Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra yra viešojo administravimo įstaiga. Taigi, atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos priimtiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) keliami Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Šios nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Atitinkamą teisminę praktiką yra suformavęs ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, kuris ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t.y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (LVAT 2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A-17-174/2007, 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A-5-990/2007 ir kt.). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis vertinimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, jų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys – atitikti teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai įvertinus įrodymus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 1 str. 24 p. nustato, kad taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti šio straipsnio 23 punkte nurodytą leidimą, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnis įtvirtina nuostatas dėl Taršos leidimų išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo. Jame nustatyta, kad Taršos leidimų išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. To pasekoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 buvo patvirtintos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. nurodyta, kad taršos leidimas pakeičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme; 2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti; 3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi; 4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).
Aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. nustato, kad sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo įrodoma teisėtomis priemonėmis, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga informacija; 2) po paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas; 3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
Taigi, Aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. aiškiai apibrėžia sąlygas, kada galima atsisakyti pakeisti Taršos leidimą.
Ginčo atveju atsakovas atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą Taršos leidimą, remdamasis iš Lietuvos geologijos tarnybos gauta informacija, kad aikštelės teritorija, kurioje pareiškėjas vykdo veiklą, patenka į II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektorių, ir pagal Specialiųjų sąlygų XX skyriaus 94².1 papunktį jose draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Atsakovas pareiškėjo atliekų tvarkymo aikštelės veiklos pakeitimą laikė atliekų laikymo aikštelės įrengimu.
Teismo vertinimu Agentūra netinkamai aiškino ir pritaikė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus 94 (2). 1 papunkčio nuostatas, kurios draudžia įrengti atliekų laikymo aikšteles ir sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus 94².1 papunkčio nuostatomis, draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius įsigaliojo tik 2017-05-04. Tuo tarpu ginčo aikštelė egzistuoja ir jame vykdoma veikla nuo 2006 metų, paskutinį kartą Taršos leidimas buvo koreguotas 2013-12-04. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos aikštelės pajėgumas pagal galiojantį taršos leidimą yra 800 tonų iš kurių 20 tonų pavojingų atliekų bus padidintas iki 1500 tonų, pavojingų atliekų kiekis išliks nepakitęs, siekiama padidinti vienu metu laikomų nepavojingų atliekų kiekis nuo 60 tonų iki 90 tonų, o pavijingų nuo 2 tonų iki 5 tonų. Pažymėtina, kad pats atsakovas 2017-03-07 priėmė išvadą, kad planuojama ūkinė veikla neturės įtakos nuotekų kiekiui ir nuotekų užterštumui. Veikla bus vykdoma toje pačioje teritorijoje. Planuojama ūkinė veikla Varėnos miesto teritorijos bendrajame plane numatytiems sprendiniams neprieštarauja.
Vertinant pareiškejo nurodytus argumentus dėl neaiškumo, kokiu pagrindu aikštelės teritorija priskirta Varėnos vandenvietės apsaugos zonai, pažymėtina, kad ši zona, kurią nurodė Lietuvos geologijos tarnyba ir kuria rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą nėra įteisinta teisės aktais nustatyta tvarka. Pagal 1992-05-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 343, kuriuo buvo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, 2.2. punktą nustatyta, kad tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui; 2.3. punktas nustato, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypui, kuriame randasi ginčo aikštelė jokie apribojimai nėra nustatyti ir įregistruoti. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini)“, kuri turi Agentūros išduotą leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir aplinkos tyrimą bei Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą užsiimti žemės gelmių tyrimais, pateikta išvada dėl aikštelės poveikio požeminiam vandeniui (e.b. 2 t. b.l. 23-25, 33).
Teismo vertinimu Agentūra, atsisakydama pakeisti leidimą, pernelyg plečiamai aiškino Specialiųjų sąlygų 94 (1).2.2. punktą, draudžiantį įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Be aiškių ir argumentuotų motyvų pareiškėjo aikštelės veiklos pakeitimą laikė atliekų laikymo aikštelės įrengimu ir atsisakė pakeisti leidimą, nors toks atsisakymo pagrindas nėra nustatytas nei Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje, nei Taršos taisyklėse. Priešingai, įvertinus Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nustatytus atvejus, kada turi būti keičiamas taršos leidimas, o būtent, kai planuojama pakeisti Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti. Taršos taisyklių 4.4 papunktyje apibrėžta, kad įrenginys - tai stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Teismo vertinimu pareiškėjo siekiamo leidimo pakeitimo nėra pagrindo laikyti atliekų aikštelės įrengimu.
Pareiškėjas prašo įpareigoti Agentūra agentūrą priimti sprendimą patenkinti pareiškėjo atsakovui pateiktą 2018-02-22 paraišką Nr. S-784, tačiau šis prašymas atmetamas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Todėl teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos šiuo atveju – Departamento, – kuriam teisės aktais pavesta spręsti dėl taršos leidimų pakeitimo/ atsisakymo pakeisti klausimus, ir teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigoti pakeisti taršos leidimą.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę patenkinti atsakovui pateiktą paraišką negali būti tenkinamas. Tačiau pabrėžtina, kad, panaikintu Sprendimą, yra pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atsakovui pateiktą 2018-02-22 paraišką Nr. S-784 bei priimti naują sprendimą, atitinkantį įstatymų reikalavimus (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau, teismui nusprendus panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigojus atsakovę priimti naują sprendimą, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl jų, kadangi jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4-9200 ir įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą 2018-02-22 paraišką Nr. S-784.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.