- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- e2-929-723/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00236-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Atsakovas
- J. O., V. B.
- Ieškovas
- UAB „Jurisdictus“
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams V. B. ir J. O. dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Jurisdictus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų V. B. ir J. O. 1 527,00 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (įskaitant 34,00 Eur žyminį mokestį ir 2,34 Eur kitų išlaidų).
1.Ieškinyje nurodė, kad UAB „Sauda“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str., bei remdamasi Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr.11/6 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 24-170 tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“), 2016‑09-19 dieną perleido reikalavimo teisę UAB „Jurisdictus“. Pagal šią sutartį UAB „Jurisdictus“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – transporto priemonė) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio mėn. 27 d. nutarimu Nr. 1426 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo, 2014-12-24 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5 straipsniu, policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. UAB „Sauda“ vadovaudamasi 2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės paėmimo protokolu, protokolo surašymo dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos. Vadovaujantis 2001 m. gegužės mėn. 04 d. sutartimi tarp Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“, bei atsižvelgiant į 2007 m. spalio mėn. susitarimą dėl 2001 m. gegužės mėn. 4 d. sutarties Nr. 32, devinto punkto aiškinimo, transporto priemonė saugoma nuo jos pastatymo į saugojimo aikštelę dienos. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą, iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 262,41 Lt mokestis už nuvežimą. Už transporto priemonės saugojimą, už pirmą saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) po 15 Lt mokestis už kiekvieną parą, ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-01-01 valstybinė Lietuvos Respublikos valiuta iš lito buvo pakeista į eurą, bei tai, jog transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta dar iki 2015-01-01, skolos suma apskaičiuota litais ir tik galutinę reikalavimo sumą konvertuota į eurus pagal nustatytą kursą. Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2014-12-24) iki skolos perdavimo UAB „Jurisdictus“ dienos (2016-09-19), įsiskolinimo suma skolos perleidimo UAB „Jurisdictus“ dieną sudarė 5 272,41 Lt (262,41 Lt + (30 d.*15 Lt)+((20 mėn.-1 mėn.)*240 Lt). Transporto priemonės savininkas ir valdytojas automobilio taip ir neatsiėmė bei skolos neapmokėjo. Viešame transporto priemonių registre VĮ „Regitra“ transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra nurodytas atsakovas J. O.. Pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktą raštą apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus ginčo automobilį pažeidimo metu galimai vairavo atsakovas V. B.. R. S. eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) 33 str. 6 d., išlaidas ūkio subjektui, už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. SEAKĮ 20 str. 1 d. nustato, kad Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.
2.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsisakė reikalavimų atsakovo J. O. atžvilgiu, nes jis paliudijo automobilį pardavęs, o atsakovas B. patvirtino, kad automobilį nusipirko iš dar kito asmens. Likusioje dalyje prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pagal teismo nutarimą automobilį valdė V. B. ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka.
Šalies argumentai
3.Atsakovas J. O. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal oficialius duomenis jis yra automobilio savininkas. Perdavė automobilį pažįstamam asmeniui. Sutarė, kad perka iš jo automobilį. Tuo metu jam sumokėjo 400 litų. Nepamena asmens vardo, pavardės, kažkur turi tuos duomenis. Buvo savaitgalis ir numatė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį vėliau. Tai buvo kažkur 2014 metais. Atidavė automobilio dokumentus.
4.Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilį nusipirko už 1000 Lt iš pažįstamo, ne J. O.. Nesidomėjo, iš kur tas automobilis. Žinojo apie administracinę bylą. Buvo nuvažiavęs pas ieškovą į administraciją, tačiau sužinojo, kad neatgaus, pasakė jam ieškoti savininko. Į aikštelę nevažiavo. Automobilio dokumentai turėtų būti pas jį. Kol gavo dokumentus praėjo 1,5 - 2 metai. Sutiktų sumokėti nuo tos datos, kai gavo laišką apie skolą. Nesirūpino, nes automobilis nebuvo „ant jo užrašytas“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
5.Ieškovas teismo posėdžio metu pareiškė atsisakymą nuo ieškinio dalyje atsakovo J. O. atžvilgiu. Teismas, nustatęs, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno interesų, ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies priima ir byla dalyje atsakovo J. O. atžvilgiu nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).
6.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Sauda“ 2001-05-04 sudarė sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“, pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal minėtos sutarties 4.4 ir 4.5 punktus UAB „Sauda“ įgijo teisę imti sutartyje nurodytą užmokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Iš 2014‑12-24 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos pateiktos informacijos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015‑06‑04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-16-851/2015 nustatyta, kad iš atsakovo V. B. buvo paimta jam priklausanti ir jo valdyta transporto priemonė Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. B. teisme patvirtino, kad automobilį įsigijo už 1000 litų sumą iš pažįstamo asmens, kurio duomenų teismui nepateikė. Ši transporto priemonė buvo saugoma UAB „Sauda“ aikštelėje. Remiantis transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainiais, patvirtintais UAB „Sauda“ direktoriaus, už minėtos transporto priemonės saugojimą ir nuvežimą buvo priskaičiuota 1 527,00 Eur (5 272,41 Lt) suma.
2012-09-07 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/6 pradinis kreditorius UAB „Sauda“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“). Apie reikalavimo perleidimą atsakovą informavo registruotu laišku. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimus apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau byloje nėra duomenų ir ginčo, kad atsakovas būtų įsiskolinimą sumokėjęs ((duomenys neskelbtini) str.).
7.Teisme atsakovas V. B. patvirtino, kad gavo ieškovo siųstus raginimus, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nes automobilis oficialiai buvo registruotas kito asmens vardu. Teismo vertinimu, tokia atsakovo pozicija nepagrįsta. Atsakovas patvirtino, kad jis yra automobilio faktinis savininkas, todėl jam tenka iš nuosavybės kylančios ne tik teisės, bet ir pareigos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nėra grąžinęs ieškovo reikalaujamos 1 527,00 Eur sumos už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Nors atsakovas su ieškiniu ir reikalaujam priteisti suma nesutiko, tačiau savo sutikimo nepagrindė jokiais pagrįstais argumentais ir įrodymais (CPK 12, 178 str.). Atsakovo argumentai, kad skola už saugojimą turėtų būti skaičiuojama tik nuo reikalavimo paštu jam įteikimo dienos yra nepagrįsti, nes automobilis buvo paimtas būtent iš paties V. B. ir jis nuo pat 2014-12-24 žinojo, kad jam priklausanti transporto priemonė yra priverstinai nuvežta saugoti, tačiau jokių veiksmų dėl operatyvaus automobilio susigrąžinimo nesiėmė.
Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Sauda“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Sauda“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovas neatsiskaitė nei su pirminiu kreditoriumi, nei su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1 527,00 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą.
8.CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9.Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 34,00 Eur žyminio mokesčio bei kitos 2,34 Eur su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, iš viso 36,34 Eur (CPK 80 str. 1 d., 7 d., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškovo UAB „Jurisdictus“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovo J. O. atžvilgiu priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Jurisdictus“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 527,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 00 ct) įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 527,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,34 Eur (trisdešimt šešis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.