Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Alonos Romanovienės, teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.J. S. ieškinį atsakovams J. V., M. G., G. G. dėl leidimo rengti statinių projektą be bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2–3 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Bylos duomenims, ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1647 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant žemės sklypo stovi ieškovui ir atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir kiti statiniai, tarp bendraturčių 2008-09-05 nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovas prie savo gyvenamojo namo dalies įsirengė dušą, prailgino koridorių, rekonstravo sandėlį ir ant jam priskirtos žemės sklypo dalies pastatė du pagalbinio ūkio paskirties nesudėtingus pastatus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-12-23 ieškovui surašė savavališkos statybos aktus dėl savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo, dviejų nesudėtingų I grupės pastatų, savavališkai rekonstruoto sandėlio ir pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas, vykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimus – pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. įteisinti savavališką statybą. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 7–8 dalyse. Tarp šių dokumentų nurodyti statinio bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p., 8 d. 5–6 p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo gavimo, tačiau bendraturčiai atsakovai J. V. ir M. G. sutikimą atsisakė duoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovui rengti techninį projektą savavališkai pastatytiems ir rekonstruotiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), įteisinti, ir leido ieškovui rengti techninį projektą savavališkai pastatytiems ir rekonstruotiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), įteisinti be žemės sklypo ir pastatų bendraturčių J. V., G. G. ir M. G. sutikimo.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai leido ieškovui įteisinti jau atiliktus savavališkos statybos darbus be žemės sklypo ir pastatų bendraturčių sutikimo, nes pastatyti pastatai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (žemės sklypas, pastatas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – teisę rekonstruoti bendro daikto dalį ir statyti naują daiktą bendrai priklausančiame žemės sklype (įteisinti savavališką rekonstrukciją ir du nesudėtingus statinius), kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepateikė atsakovui tinkamos informacijos apie norimus įteisinti statybos darbus ir jų mastą, nesupažindino su statinių charakteristikomis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą, siekė gauti bendraturčių sutikimus, siuntė bendraturčiams, taip pat ir atsakovui, prašymus dėl sutikimo gavimo. Be to, šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovas siekia įteistini statybos darbus, kurie jau realiai atlikti, todėl apeliantas visus ieškovo atliktus darbus galėjo realiai įvertinti natūra. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė išsamų dviejų pagalbinės ūkio paskirties pastatų statybos, vieno pagalbinės paskirties ūkinio pastato preliminaraus rekonstravimo eskizinį projektą, jis buvo išsiųstas apeliantui susipažinti ir įvertinti. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovas apeliantui suteikė išsamią informaciją apie pastatytus statinius, jų išorę, vidų. Tuo tarpu atsakovas, tiek realiai matydamas pastatytus pastatus, tiek gavęs ieškovo parengtą projektą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl apeliantas atsisako duoti sutikimą, kaip ir kiek ieškovo statiniai konkrečiai riboja, pažeidžia jo, kaip vieno iš žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių, teises ir interesus (CPK 178 str.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovo statiniai riboja apšvietimą, pažeidžia priešgaisrinius saugumo reikalavimus, be to, dėl ieškovo pastatuose poilsiautojų apgyvendinimo gali kilti triukšmas, o tai pažeidžia jo teises ir interesus, todėl teismas nepagrįstai leido ieškovui įteisinti savavališkos statybos statinius.

Išaiškintina, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva. Dėl to bendraturtis savo poziciją, kad nesutinka su savavališkos statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdamas, kokios jo teisės ir teisėti interesai, o ne viešosios teisės normos pažeistos atlikus statybos darbus.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2009). Apeliantas, neduodamas sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija bei dviejų naujų statinių pastatymas ieškovo žemės sklypo dalyje iš esmės pažeidžia apelianto teises ar įstatymo saugomus interesus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apelianto išdėstytus argumentus dėl galimų jo teisių pažeidimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad ant ieškovo žemės sklypo dalies pastatyti savavališki statiniai ir rekonstruoti pastatai, įvardyti 2009-08-05 savavališkos statybos aktuose, kaip nors pažeidžia jo, kaip žemės sklypo bendraturčio ir gyvenamojo namo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jam naudotis savo žemės sklypo dalimi ar savo statiniais (CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, kad ieškovas savavališkai atliko savo dalies gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų rekonstrukciją ir pasistatė du naujus nesudėtingos konstrukcijos statinius, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos apelianto teisės ir teisėti interesai, nes ieškovo teisė atlikti šiuos darbus kaip tokia, kaip jau minėta anksčiau, negali būti apelianto ginčijama. Be to, šios savavališkos statybos galėjimą įteisinti pripažino ir trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas savo argumentus dėl nesutikimo su ieškovo statyba iš esmės grindžia ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, bet nurodo, kad statiniai neatitinka viešosios teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiama, ar vienas iš bendraturčių pagrįstai atsisako duoti ieškovui sutikimą, kad jis galėtų pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, bet nevertinamas pats statinių projekto teisėtumas ir jų atitiktis įstatymų reikalavimams. Išaiškintina, kad rekonstrukcijos ir statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimą, jos, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavališkos statybos (Statybos įstatymo 23 str. 14–16, 23 d.). Taigi šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina. Teismas patikrina tik, dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktu projektiniu pasiūlymu ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovo pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo atsisakymas duoti sutikimą yra grindžiamas tik prielaidomis, apeliantas neįrodė esminių jo bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jo atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybą. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai leido ieškovui rengti techninį projektą savavališkai pastatytiems ir rekonstruotiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), įteisinti be žemės sklypo ir pastatų bendraturčių sutikimo.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą atlygintinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas patyrė 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 str.), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 9 punkte. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad jos pagrįstos, būtinos, todėl priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovui R. J. S. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.