Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Violetai Grigalavičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei V. M., atsakovei G. N., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, trečiųjų asmenų: Kauno savivaldybės Vaikų globos namų atstovei J. U., Vaikų gerovės centro „Pastogė” atstovei I. B., trečiajam asmeniui M. N., išvadą duodančios institucijos VTAT byloje atstovei V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1291-752/2010 pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovei G. N., tretieji asmenys Vaikų gerovės centras „Pastogė“, Kauno savivaldybės vaikų globos namai, M. N., išvadą duodanti institucija byloje: Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaikų globos ir rūpybos, išlaikymo vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti atsakovei G. N. tėvų valdžią sūnaus M. N. ir dukterų E. N. ir L. N. atžvilgiu, nustatyti joms nuolatinę globą, o M. N. – nuolatinę rūpybą, Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namus skirti E. N. ir L. N. nuolatiniu globėju, o M. N. nuolatiniu rūpintoju, visų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namuose, priteisti iš G. N. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės ir bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 155-160). Nurodė, kad atsakovė G. N. turi keturis vaikus. Vienas iš jų, V. N., gimęs 1988 m. jau yra pilnametis, o kiti trys vaikai: M. N., gimęs (duomenys neskelbtini), E. N., gimusi (duomenys neskelbtini) ir L. N., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai. Visi vaikai nesantuokiniai, jų tėvystė nenustatyta. Atsakovės šeima nuo 1995 metų įrašyta į Vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų įskaitą. Atsakovė netinkamai rūpinosi vaikais, palikdavo juos be priežiūros, mušdavo juos, žiauriai elgėsi, dėl ko M., būdamas labai išsekęs, 1995-08-21 buvo apgyvendintas kūdikių namuose, kur gyveno iki 1996-12-21. Situacija nepasikeitė ir 1998-05- 01 gimus E. Vaikų gyvenimo ir buities sąlygos netinkamos, butas apleistas, netvarkingas, vaikai buvo nešvarūs ir apleisti. Dėl motinos žiauraus elgesio su vaikais, nepriežiūros, vyresnysis sūnus V., dar būdamas nepilnamečiu, pradėjo bėgti iš namų, daryti nusikaltimus. Vėliau iš namų pradėjo bėgti ir sūnus M. Socialinių paslaugų centro darbuotojų paslaugų G. N. kategoriškai atsisakė. M.ir E. N. laikinoji globa buvo nustatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-06-26 įsakymu Nr. A-785. Po kelių mėnesių vaikai grąžinti motinai, bet G. N. ir toliau nevykdė motinos pareigos tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl 2004-04-13 kreiptasi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl neterminuotos valdžios apribojimo G. N. į vaikus M. ir E. N.. Kauno miesto apylinkės teismas 2004-12-22 sprendimu laikinai (vieneriems metams) apribojo motinos valdžią G. N., kuri nesutikdama su teismo sprendimu, apskundė apeliacine tvarka teismo sprendimą. Kauno apygardos teismui, palikus galioti Kauno m. apylinkės teismo 2004-12-22 sprendimą, kreipėsi kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. 2005-10-19 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė palikti Kauno m. apylinkės teismo sprendimą ir Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistus. G. N., tuo metu jau turinti dar vieną vaiką - dukrą L., gim. (duomenys neskelbtini), piktybiškai vengė bendrauti su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais ir neleido vykdyti teismo sprendimo. G. N., nenorėdama prarasti vaikų, sutvarkė namų aplinką, nupirko vaikams baldus, sudarė vaikams geras sąlygas poilsiui ir 2006 metais pati kreipėsi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. 2006-09-05 Kauno miesto apylinkės teismas G. N. prašymą tenkino. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenis apie tai, kad G. N. neturi pakankamai įgūdžių nuolat rūpintis vaikais, teismas pripažino, kad šią šeimą dėl vaikų auklėjimo ir priežiūros būtina stebėti. Tačiau atsakovė nuo teismo 2006 metų sprendimo visiškai nepakeitė gyvenimo būdo taip, kad galėtų pati auklėti ir rūpintis vaikais, nesudarė saugių sąlygų vaikų gyvenimui ir vystymuisi.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. d. sprendimu (2 t. b. l. 13-26) laikinai apribojo atsakovei G. N. tėvų valdžią į vaikus - M. N., E. N., L. N., nustatė M. N., nuolatinę rūpybą, E. N. ir L. N. nuolatinę globą, skyrė M. N. nuolatiniu rūpintoju Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), skyrė E. N. ir L. N. nuolatiniu globėju Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nustatė vaikų gyvenamąsias vietas Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namuose, esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės G. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 135 Lt, nuo 2009 m. birželio 15 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo išieškotoju paskyrė Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namus. Teismas nurodė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai, apribojus tėvų valdžią laikinai, atsakovei G. N. sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatė, jog 2006-09-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu panaikinus tėvų valdžios apribojimą, G. N. nesudarė vaikams tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, juos apleido ir tinkamai nesirūpino, nors privalėjo tai daryti. Teismas laikė, kad minimu laikotarpiu atsakovė nevykdė savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, jog G. N. visiškai nesirūpino vaikais, todėl jiems pagrįstai 2008-02-08 buvo nustatyta laikinoji globa ir jų gyvenamoji vieta Vaikų gerovės centre „Pastogė”. Sprendžiant apie tėvų valdžios apribojimo rūšį (neterminuotą ar laikiną), teismas įvertino, ar nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsižvelgė į duomenis apie motinos ir vaikų ryšius jiems esant globoje, taip pat laikotarpiu, kai vaikai M. ir E. atsakovei buvo grąžinti, objektyvius motinos veiksmus vaikų atžvilgiu, bei subjektyvias priežastis ir sąlygas, lemiančias motinos nesirūpinimą vaikais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad apgyvendinus vaikus „Pastogėje”, atsakovė vėl ėmė rūpintis vaikais. Ji nuolat, faktiškai be didesnių pertraukų juos lankė, pagal savo supratimą rūpinosi jais, nešė jiems vaišes ir drabužėlius, tegul ir ne tokius, kokių tikėjosi vaikai ar socialinės darbuotojos, lankė ir slaugė juos sergančius ligoninėje, rūpinosi dukros neįgalumo nustatymu. Panaikinus laikinąją globą ir vaikus M. ir E. grąžinus atsakovei, ji taip pat jais rūpinosi, leido į mokyklą, domėjosi jų mokymusi, ugdymu. Gyvendami sodyboje su atsakove, vaikai buvo tinkamai aprengti, švarūs, gerai mokėsi, lankė būrelius. Jų nepriežiūros atvejų nenustatyta, išskyrus 2009-02-27 įvykį, kai atsakovė buvo rasta girta, sumušta ir nebesugebėjo tinkamai pasirūpinti iš mokyklos grįžusiais vaikais. Po šio atvejo vaikai vėl pateko į globą. Tačiau šis atvejis yra vienkartinis. Daugiau panašių atvejų ar duomenų apie atsakovės girtavimą ar kitokį amoralų elgesį nėra pateikta. Apklausos metu vaikai M. ir E. išreiškė stiprų norą gyventi su mama, tvirtino, jog mama juos myli ir jais rūpinasi. Iš liudytojo V. N. parodymų, G. N. paaiškinimų, pateiktų apžiūrai mokesčių kvitų nustatyta, kad paskutiniu metu G. N. vėl dirba, nors ir neoficialiai, iš sutaupytų pinigų po truputį dengia mokesčių skolas, išsivalė namus, jos gyvenamajame kambaryje nėra nereikalingų daiktų ir dėžių, jos pastangų dėka butui atnaujintas elektros energijos tiekimas. Liudytojo V. N. paaiškinimu, antrasis kambarys, kuriame buvo sukrauti įvairūs daiktai, šiuo metu ištuštintas, parengtas remontui. Tai, kad atsakovės buitinės gyvenimo sąlygos vis dar yra sudėtingos (dėl girtaujančio senelio, nesuremontuoto kambario), negali būti pagrindu taikyti griežčiausią tėvų valdžios apribojimo būdą. Surinkti duomenys apie G. N. nepakankamą vaikų fiziologinių ir emocinių poreikių suvokimą dėl jos pačios sunkios vaikystės ar kitų psichologinių priežasčių ir motinystės įgūdžių trūkumų, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji kalta dėl ne visuomet tinkamai suprantamų ir vykdomų tėvystės pareigų.

Teismas nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai nesuponuoja išvados, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2008-02-08 iki šiol darė ir daro ypatingą žalą vaikams ar visiškai jais nesirūpina. Kadangi neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), o Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (sprendimas Johansen v. Norway, § 78), teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, nustatė laikiną atsakovės tėvų valdžios apribojimą, taikydamas kaip sankciją už vengimą rūpintis ir auklėti savo vaikus laikotarpiu po tėvų valdžios apribojimo panaikinimo 2006-09-05, iki laikinosios globos jiems nustatymo 2008-02-08. Be to pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė turi keisti savo elgesį, bendrauti su pagalbą jai teikiančių institucijų darbuotojais, nuosekliai bendrauti su vaikais ir jais rūpintis, materialiai išlaikyti, baigti sutvarkyti savo buitį, kad vaikai galėtų sugrįžti į šeimą.

Atsakovė G. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą -ieškinį atmesti (2 t. b. l. 54-55). Nurodė šiuos motyvus:

1. Teismas nustatė laikiną tėvų valdžios apribojimą, taikydamas kaip sankciją už vengimą rūpintis ir auklėti vaikus laikotarpiu po tėvų valdžios apribojimo panaikinimo 2006-09-05 iki laikinosios globos jiems nustatymo 2008-02-08. Tokia teismo išvada yra grindžiama ieškovo, trečiojo asmens ir išvadą duodančios byloje institucijos pavieniais atvejais paremtais parodymais (b. l. 28, 29, 31, 33, 34-41, 48, 49-54), neatsižvelgiant į atsakovės pastangas rūpintis ir auklėti vaikus (CK 3.165 str.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. vasario mėn. pati apeliantė parašė prašymą laikinai, 6 mėn. nustatyti laikinąją globą, kol susitvarkys buitį ir išspręs tėvo problemą (b. l. 42, 45-47). Taip pat, teismas nustatė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vaikus apgyvendinus „Pastogėje“, apeliantė juos lankė, rūpinosi dukros L. sveikatos būkle jai susirgus, pati pasisiūlė ir lydėjo ją į 2-ąją ligoninę, o mergaitę paguldžius, liko su ja. 2008-06-17 atsakovė kreipėsi į VTAT su prašymu nutraukti vaikų atžvilgiu laikinąją globą, kadangi ketino gyventi (duomenys neskelbtini) L. B. sodyboje, kur manė, kad bus sąlygos gyventi su vaikais (b. l. 55). Šios ir kitos aplinkybės nėra vengimas rūpintis vaikais (CK 3.165 str.). Tuo labiau, kai teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog visada stengėsi ir šiuo metu stengiasi pagal išgales rūpintis vaikais. Todėl teismas neteisingai pritaikė materialinę teisės normą - CK 3.180 str. 1 d..

2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nors ir išklausė atsakovės poziciją, jog vaikams gyventi globos namuose nėra gerai, jie nori namo, išklausė vaikų, sugebančių išreikšti savo pažiūras, t. y. išklausė 15-mečio sūnaus M. ir 12-metės dukros E., ir išsiaiškino jų norus gyventi su atsakove, tačiau į tai neatsižvelgė, tuo labiau kad Vaikų globos namų atstovė teismo posėdyje pareiškė, kad su M. nesusitvarko, jis neina į mokyklą, būdamas pas motiną sūnus mokyklą lankė. CK 6.177 straipsnyje imperatyviai yra nurodyta - teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Todėl padarytas materialinės teisės normos - CK 3.177 str. pažeidimas, dėl kurio neteisingai išspręsta byla (CK 330 str.).

3. Teismas, tenkindamas ieškinį dalinai, neatsižvelgė į aplinkybę, kad tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės Vaikų globos namai turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, remiantis 1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) [...] vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Dėl šios priežasties teismo posėdžio metu išsakyta trečiojo asmens atstovės pozicija, neva atsakovė vaikais nesirūpina, neugdo ir nelavina, jie visapusiškai apleisti, vertintina kritiškai. Juo labiau, kai trečiojo asmens atstovė pati pripažino, jog vaikus atsakovė lankė dažnai. Tai, jei iš tikro vaikai atsakovei nerūpėtų ir ji jais nesirūpintų, to nebūtų. Šis trečiojo asmens atstovės pozicijos ir atsakovės elgesio prieštaringumas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Todėl teismo sprendimas, laikinai apriboti atsakovei tėvų valdžią į vaikus, nėra teisingas ir negali būti teisėtas.

4. Kadangi teismas neteisingai taikė CK 3.180 str. 1 d., visiškai netaikė CK 3.177 str., ir atsižvelgiant į 2010 m. balandžio 7 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-10-P-1924-1063, kuriuo apeliantei buvo pakeistas advokatas, bei į atsakovės ir jos sūnaus V. N. paaiškinimus apie tai, kad atsakovės pastangų dėka butui atnaujintas elektros energijos tiekimas, kambarys, kuriame buvo sukrauti įvairūs daiktai, šiuo metu ištuštintas, parengtas remontui, apeliacinės instancijos teisme spręstinas klausimas dėl CK 3.179 str. taikymo šioje byloje (CPK 312 str., 314 str.).

Ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t. b. l. 59-60). Nurodė, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovai apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Tretysis asmuo M. N. prašė apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Teismas, patikrinęs apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą, daro išvadą, kad jis atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos atsiranda tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė, nesant tėvų kaltės dėl įstatyme įtvirtintų pagrindų riboti tėvų valdžią, vaikas turėtų būti atskiriamas nuo tėvų, taikant CK 3.179 straipsnio nuostatas. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Bylos duomenimis, atsakovė šių įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdo, neprižiūri vaikų, nesirūpina jų sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jiems vystytis sudarymu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-02-23 Dainavos PK vyr. tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, jog G. N. ir jos nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini), gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, kaimynų tikinimu, bute pilna tarakonų, vaikai utėlėti, dukra E. keletą parų negrįžo į namus, bet motina tuo nesidomi (t.1, b. l. 31); 2007-05-16 Kauno m. VTAT išvadose pažymima, jog tarnyba kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorę, prašydama nustatyti socialinių paslaugų poreikį bei išsiaiškinti šioje šeimoje esančias problemas, informuodama, jog tarnybai yra žinoma, jog G. N. šeimai yra atjungta elektra, o mokytojų teigimu, vaikai ateina į mokyklą murzini, nepailsėję, neturi reikiamų priemonių. (b. l. 28-29); Kauno m. Dainavos policijos komisariate atsakovės pilnamečio sūnaus V. N. 2007-10-23 paaiškinime užfiksuota, jog mama jo neįsileidžia į namus ir nespėja tinkamai pasirūpinti jo broliu ir sesėmis. Butas tvarkomas tik tuomet, kai atvyksta VTAT. Dėl nešvaros namuose priviso tarakonų. E. užsikrėtė utelėmis, ji nežinia kur lankosi, keletą parų negrįžo nakvoti. Mama į tai nereaguoja. Mamai taip pat neaktualu, kur ji būna po pamokų, ar ruošia pamokas. Mama dirba dviejuose darbuose ir laiko vaikams mažai teturi. Būna, kad L. būna namuose paliekama su seneliu, o kelioms valandoms ir viena (t.1, 33 b. l.). V. N. paaiškinime nurodyti faktai pasitvirtino Dainavos PK pareigūnams ir nepilnamečių reikalų inspektorei 2007-10-24 nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareigūnai išsiaiškino, jog tą dieną L. buvo palikta girto senelio P. N. priežiūrai. Bute buvo pilna dėžių, atliekų, rakandų, per kuriuos į butą buvo sunku įpatekti. Visi pasieniai nukrauti dėžėmis, virtuvėje stalas apkrautas neplautais indais, visur netvarka, antisanitarinės sąlygos. G. N. pareigūnams į kitus kambarius įeiti neleido, nekreipė dėmesio į verkiančią dukrą. Mergaitė basa bėgiojo nešluotomis grindimis. Pamatę tokį vaizdą pareigūnai sprendė, jog tokios sąlygos gyventi vaikams yra antisanitarinės, o dviejų metukų mergaitei – ir nesaugios (t. 1, 34 b. l.). Gavusi informacijos, Kauno m. savivaldybės VTAT 2008-01-30 organizavo pakartotinį šeimos aplankymą. Dalyvaujant Dainavos policijos komisariato inspektorei, VTAT specialistei ir socialinei darbuotojai, apsilankius G. N. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog namuose didžiulė betvarkė, pilna šiukšlių ir senų baldų, prikrauta dėžių, tvyro nemalonus kvapas, šaldytuvas išjungtas, maisto produktai – tiktai bulvės ir kruopos. Sūnus M. pradėjo valkatauti, negrįžti į namus, mažoji L. vizualiai atrodė liesa, išbalusi, „suposi“. Akte nurodyta, kad po 2007-11-26 peržiūros, G. N. buvo pradėjusi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau po dviejų savaičių viskas tekėjo sena vaga. Todėl buvo nutarta skubiai organizuoti šios šeimos priežiūros vertinimą, svarstyti vaikų globos klausimą, kadangi šeimoje vaikams nesaugu, motina nevisai suvokia vaikų poreikius (t. 1, 38 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, jog atsakovė nurodytu laikotarpiu nevykdė savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 8 d. sprendimu pagrįstai nustatyta laikinoji globa Vaikų gerovės centre „Pastogė“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ir po to, kai 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo nutraukta vaikų M. ir E. laikinoji globa ir jie grąžinti mamai, G. N. elgesys iš esmės nepasikeitė. 2009-03-13 Vaikų gerovės centras „Pastogė" pranešime apibendrinęs socialinį darbą su G. N. šeima konstatavo, kad G. N. nevykdė savo įsipareigojimų: atsisakė bendrauti su „Pastoge", su socialiniais darbuotojais, ribotai suvokia vaikų poreikius, nepakeitė požiūrio į juos, jai trūksta motinystės įgūdžių, retai lankė dukrą globojamą L., pakeitė kelias gyvenamąsias vietas, paskutiniu metu gyveno su girtaujančiu, agresyviu sugyventiniu, nesudarė vaikams saugių gyvenimo sąlygų, dėl fizinio smurto panaudojimo prieš „Pastogės" auklėtoją pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl buvo pasiūlyta nutraukti socialinį darbą su G. N. dėl vaikų M., E., L. susigrąžinimo, tęsti vaikų globą ir kreiptis dėl G. N. neterminuoto valdžios ribojimo vaikams.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gauti papildomi įrodymai, iš kurių matyti, kad Kauno miesto socialinio paslaugų centro darbuotojams su atsakove G. N. pavyksta susitikti retai, kviečiama į Paramos šeimai tarnybą ji neatvyksta. G. N. neįvardina kokiame pašte dirba ir kokios jos gaunamos pajamos, moteris vengia bendrauti ir neįsileidžia į namus, todėl tikėtina, kad slepiamos tikrosios šeimos problemos (t. 2, 77 b. l.). Tik kolegijai įpareigojus pateikti įrodymus, jog ji dirba, apeliantė pateikė 2011-01-14 darbo sutartį, sudarytą su AB Lietuvos paštas, iš kurios matyti, kad apeliantė nuo 2011-01-17 dirba Kauno regiono laiškininke pagal terminuotą sutartį iki grįš iš kasmetinių atostogų laiškininkė V. Ž. ( 2 t. b. l. 135-137).

Kauno miesto socialinio paslaugų centro darbuotojams 2010 m. rugsėjo 23 d. apsilankius G. N. bute, jautėsi nemalonus (išmatų, šlapimo, prakaito, priplėkusių, supelijusių rūbų ir t t.) tvaikas. Prieškambaryje pasienyje sudėti tušti degtinės ir alaus buteliai, kartoninės dėžės, sukrautos plytos. Virtuvėje sukrauti nešvarūs indai, nevalytos, apskretusios spintelės ir dujinė viryklė. Kambaryje sukrauti šiukšlių maišai, visur primėtyta nereikalingų daiktų, išmėtyti, suversti rūbai, sulūžę lovos, suvelta patalynė, ant žurnalinio staliuko mėtosi maisto likučiai, stiklainis su nuorūkomis, grindys nešluotos. Lovoje gulėjo E. N.. pokalbio metu teisinosi, kad socialiniai darbuotojai ateina jos neperspėję ir ji nespėja susitvarkyti namų. Patikrinimo aktą surašę darbuotojai konstatavo, kad būstas, kuriame gyvena šeima, neatitinka higienos normų, priešgaisrinės saugos reikalavimų, būstas netvarkingas, neužtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos vaikams (t. 2, 78-79 b. l.). 2009-09-27, 2010-10-04 ir 2010-10-05 aktuose esanti pilnamečio sūnaus, kaimynų pateikta informacija parodo, kad atsakovė savaip supranta saugią vaikų aplinką ir tinkamą jų priežiūrą (t. 2, 80-82 b. l.). Byloje taip pat yra Kauno savivaldybės vaikų globos namų 2010-12-17 įvykio peržiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apie 17 val. G. N. atėjo pasiimti dukros E. Tuo metu vyko renginys, kuriame dalyvavo studentai, ir dukra atsisakė vykti su mama. Tarp mamos ir dukros kilo konfliktas. Mama pradėjo stumdyti dukterį, užveržė jai ant rankos diržą ir kaip šuniuką tempė prie durų. E. priešinosi, tada mama peiliuku nupjovė kuokštą plaukučių (t. 2, 104 b. l.). Po šio incidento dukra kategoriškai atsisakė vykti namo pas mamą (t. 2, 105 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl atsakovės 2010 m. spalio 7 d. įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi, atmetė nuteistosios G. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal BK 178 str. 1 d. už vagystę (t. 2 113-115 b. l.). Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ,atsakovė kitoje baudžiamojoje byloje Nr.1-13-347/2011, nagrinėjamoje Kauno miesto apylinkės teisme, yra kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. padarymu (t.1, 116 b. l.). Kolegijos nutartimi į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu M. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jis niekur nesimoko, nedirba ir nenori mokytis, o apeliantė patvirtino, kad ji negali priversti sūnaus mokytis.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes (G. N. nepakankamą vaikų fiziologinių ir emocinių poreikių suvokimą, nesugebėjimą bent minimaliai susitvarkyti buities, elgesį su vaikais, teistumą ir pan.) teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinai apribojo atsakovei tėvų valdžią į vaikus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nebeturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimui.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos 12 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės G. N. priteisti 12 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.