Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-13 · Civilinė byla Nr. 2A-337-340/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
2A-337-340/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė (pran.), Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
A. B., R. B.
Atsakovas
V. Š.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-337-340/12Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovui A. B.,atsakovui (apeliantui) V. Š., atsakovo atstovui Š. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovui V. Š., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atstatyti tvorą arba atlyginti jos atstatymo išlaidas bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovams dėl ieškovų įpareigojimo atstatyti tvorą į pirminę padėtį, žemės sklypo ribų nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. C. (ieškovai A. B. ir R. B. – jos teisų perėmėjai) ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovę B. Š. (atsakovas V. Š. – jos teisių perėmėjas) atlaisvinti 2,5 pločio įvažiavimą į kiemą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir atstatyti metalinę tvorą pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą; patikslintu ieškiniu O. C. prašė įpareigoti atsakovę perstatyti tvorą pagal 1995 m. žemės sklypo ribų planą (t.1, b.l. 159). Ieškovai A. B., R. B. ir I. Č. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę B. Š. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita ir jėgomis perkelti tvorą į 1995 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane (t.1, b.l. 10) pažymėtų geodezinių taškų 7, 42, 20 vietą; nustatyti, kad atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo ieškovai turi teisę patys perkelti tvorą atsakovės sąskaita. Atsakovei be teisėto pagrindo perkėlus tvorą arčiau namo, buvo susiaurintas įvažiavimas į žemės sklypą, dėl ko ieškovai negali tinkamai naudotis gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kitais pastatais ir statiniais, prie kurių kito privažiavimo nėra. Susiaurintas pravažiavimas neatitinkąs ir priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, nes prie gyvenamojo namo vidinės pusės, taip pat ūkinio pastato ir kitų pastatų negali privažiuoti priešgaisrinės pagalbos automobiliai.

Atsakovė B. Š. su ieškiniu nesutiko; priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti ją atstatyti tvorą, ribojančią atsakovės ir ieškovės žemės sklypus į pirminę padėtį; nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar 1957 m., kuomet buvo perkamos gyvenamojo namo dalys. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti, kad atsakovės B. Š. ir ieškovės O. C. žemės sklypus riboja atsakovei priklausanti 1959 m. pastatyta ir inventorizacijos byloje Nr. 04881 indeksu „i“ pažymėta tvora. Nurodė, jog net ir patenkinus ieškinį, bus neįmanoma įvykdyti sprendimą, nes natūroje geodezinių taškų 7, 42, 20 nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-11-22 sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovą V. Š. per 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita ir jėgomis perkelti tvorą į 1995 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane (t.1, b.l. 10) pažymėtų geodezinių taškų 7-42-20 vietą; nustatė, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, ieškovai turi teisę patys perkelti tvorą, išieškant iš atsakovo turėtas išlaidas. Teismas priešieškinį atmetė; priteisė ieškovams iš atsakovo V. Š. 3 670,37 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad A. B. ir R. B. nuosavybės teise priklauso 620/953 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikai – 333/953 dalys nurodyto žemės sklypo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-08-06 įsakymu buvo nutarta Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį parduoti jos naudotojai (nuomininkei) B. Š., tačiau valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis ligi šiol nesudaryta. Šiuo adresu yra įregistruoti kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kurių yra ir tvora; kiemo statinių statybos pabaigos metai – 1959 m. Šių statinių 1/3 dalis priklauso atsakovui V. Š., o 2/3 dalys – A. B. ir R. B.. Šioje byloje esminę reikšmę sudaro klausimas, ar tvora, skirianti šalių naudojamus žemės sklypo dalis, yra pastatyta pagal 1995 m. žemės sklypo ribų planą (susitarimą), jei ne – tai kas iš šalių ją perstatė. Iš 1995 m. namų valdos žemės sklypo ribų plano nustatyta, kad E. C., O. C. ir B. Š. pasirašytas ir suderintas 953 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planas, kuriame „A“ ir „B“ raidėmis pažymėtos E. C. ir O. C. naudojamos sklypo dalys (šiuo metu priklausančios ieškovams), o „C“ raide pažymėta B. Š. (šiuo metu atsakovo V. Š.) naudojama žemės sklypo dalis. Tvora eina tiesia linija tarp taškų 7-42-20, o atsakovo naudojamoje dalyje esantis šulinys (pažymėtas „š“ raide objektas) liečiasi kairiu šonu prie bendro naudojimo tvoros. Nors atsakovas nurodo apie 1995 metų plano neteisingumą, tačiau 2008-01-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo priimtas sprendimas, kuriuo B. Š. ieškinys dėl 1995 m. sudaryto žemės sklypo plano, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos su O. C., pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos O. C. vardu panaikinimo, atmestas. 2008-04-25 Vilniaus apygardos teismas 2008-01-25 sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad B. Š. neįrodė, jog 1995 m. spalio mėnesį pasirašytas žemės sklypo ribų nustatymo planas būtų negaliojantis, sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, esminiai pažeidžiant naudojimosi sklypu tvarką. Šis sprendimas turi byloje prejudicinę galią. Teismas konstatavo, jog byloje ginčas spręstinas pagal šį susitarimą, kuris privalomas ir asmenims, vėliau įsigyjantiems sklypus ar jų dalis.

Iš byloje esančio 1999-12-22 surašyto administracinių teisės pažeidimo protokolo, administracinės komisijos posėdžio protokolo ir 2000-01-06 priimto nutarimo nustatyta, kad atsakovė B. Š. administracine tvarka buvo nubausta už savavališkai perkeltą į kitą vietą tvorą. Šis nutarimas nėra panaikintas ir turi byloje prejudicinę galią. Tvoros savavališką perkėlimą patvirtina ir Naujosios Vilnios seniūnijos raštas bei pačios pirminės atsakovės pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų duomenys. Teismas pažymėjo, jog pats atsakovas posėdžio metu pareiškė, kad tvoros faktinė padėtis neatitinka 1995 m. plano.

Ieškinį iš esmės patenkinus, atsakovo priešieškinys ir patikslintas priešieškinys atmesti kaip neįrodyti. Teismas pažymėjo, jog naudojamų žemės sklypo dalių ribos buvo nustatytos 1995 m. namų valdos žemės sklypo plane, pagrindo pakeisti susitarimą ar naudojamų sklypo dalių ribas atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo. Ieškinį iš esmės patenkinus, o priešieškinio reikalavimus atmetus, iš atsakovo ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį atmesti o atsakovės B. Š. priešieškinį tenkinti. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo įpareigojo jį savo sąskaita ir savo jėgomis perkelti tvorą į 1995 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane bei nepagrįstai priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas nei 2000 m., kai ieškovė O. C. kreipėsi su ieškiniu į teismą, nei tada, kai jo sesuo pareiškė priešieškinį, adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, nuosavybės nei žemės, nei pastatams ten neturėjo.

2. Per 10 metų bendraturčiai galėjo taikiai išspręsti ginčą be apelianto dalyvavimo.

3. Apelianto manymu, ginčas atsirado ne iš paskolos, o iš delikto, o tai reiškia, kad deliktiniai veiksmai buvo individualūs, delikto ir deliktinių veiksmų apeliantas negalėjo paveldėti, todėl neturi mokėti atstovavimo išlaidas ieškovams.

4. Sprendimas negalėjo būti priimtas be specialios ekspertizės, nes apelianto sesuo B. Š. fiziškai nebūtų galėjusi perkelti tvorą – išbetonuoti stulpelius, suvirinti metalą, statybos darbų nemokėjo.

Atsiliepimas

Ieškovai A. B. ir R. B. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo trukmė nėra susijusi su ginčijamo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Apeliantas 2010-04-22 pareiškimu priėmęs palikimą perėmė tiek materialinio, tiek procesinio pobūdžio teises ir pareigas po palikėjos B. Š. mirties. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ieškinys kilo iš delikto. Neaiški apelianto pozicija dėl ekspertizės. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš apelianto, kaip paveldėtojo.

Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai vertino visus pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes. Šalių ginčas spręstas pagal tarp jų sudaryto susitarimo, įtvirtinto 1995-10-10 namų valdos žemės sklypo plane nuostatas. Teismas, įvertinęs visus pateiktus byloje įrodymus, konstatavo, kad tvoros buvimo vieta neatitinka plano. Ieškinį iš esmės patenkinus, pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog palaiko teismo sprendime išdėstytą poziciją, jog šalių ginčas spręstinas pagal tarp jų sudaryto susitarimo, įtvirtinto 1995-10-10 namų valdos žemės sklypo plane nuostatas; apeliantas neįrodo, kad žemės sklypo ribų nustatymo planas būtų negaliojantis, sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra; pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors apeliantas prašo išspręsti problemą radikaliai –panaikinti teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą – atmesti ieškinį bei patenkinti priešieškinį, tačiau savo skunde nepateikia argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Apelianto nesutikimas su teismo sprendimu pagrindžiamas keliais argumentais; apeliantas teigia, kad nuo 2000 m., kai buvo pareikštas ieškinys pirminės ieškovės O. C., iki sesers B. Š. mirties jis nebuvo pastatų ir statinių savininkas, todėl teismas negalėjo jį įpareigoti perkelti tvorą ir sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Šis apelianto argumentas atmetamas. 2010 m. balandžio 7 d. mirus atsakovei B. Š., apeliantas V. Š. priėmė palikimą – nuosavybės teises į 3981/10000 dalis gyvenamojo namo po 1/3 dalį ūkinių pastatų ir 1/3 kitų kiemo statinių, butą adresu (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 68-70); 2010 m. liepos 23 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kartu palikėjas perėmė atsakovės B. Š. procesinio pobūdžio prievoles, teises ir pareigas nagrinėjamoje byloje visa apimtimi ir įstojo į bylą atsakovu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 1, 2 d.). Teismo sprendimas buvo priimtas ieškovų naudai, kartu ieškovai įgijo teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą; jos pagrįstai buvo priteistos iš atsakovo, kaip iš bylą pralošusios pusės. Deklaruotos byloje ieškovų patirtos advokato atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų numatytus maksimalius honorarus už atstovavimą tokio pobūdžio ir apimties byloje, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškovų prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo patenkinamas visa apimtimi; pagrindų mažinti atstovavimo išlaidas byloje nėra.

Apeliantas pažymėjo, kad per 10 metu bendraturčiai – ieškovai ir atsakovė B. Š. galėjo išspręsti ginčą taikiai, todėl jis neprivalo atlyginti atstovavimo išlaidų, atsiradusių dėl ilgo bylinėjimosi proceso. Pažymėtina, kad atsakovui įstojus į bylą, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pasiūlė apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę; taikos sutarties atveju šalys galėtų susitarti ir dėl kitokio, nei teismo sprendime, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; tačiau atsakovas V. Š. kategoriškai pareiškė, kad taikos sutarties niekada nebus (t.3, b.l. 109).

Apeliantas be pagrindo mano, kad ginčas atsirado iš delikto ir deliktinių veiksmų, t. y. susijęs su B. Š. asmeniu, todėl apeliantas tokių santykių negalėjo paveldėti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo kad ieškinys ir priešieškinys buvo pareikšti 1964 m. CK 147 str., CK 4.68 str. numatytais pagrindais, t. y. ginčas kilęs iš daiktinių teisių, pareikšti priešiniai reikalavimai iš esmės yra negatoriniai (dėl savininko teisių (nesusijusių su valdymo netekimu) gynimo). Kaip jau buvo paminėta, atsakovės B. Š. nuosavybės teisės į namo, pastatų ir statinių dalis apelianto buvo paveldėtos, jis pagrįstai buvo įtrauktas atsakovu į bylos nagrinėjimą. Dėl analogiškų motyvų atmetamas skundo argumentas, kad teismo sprendimas negalėjo būti priimtas be ekspertizės, nes pati B. Š. fiziškai negalėjo perkelti tvoros; kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi klausimas, ar tvora, skirianti šalių naudojamas žemės sklypo dalis, yra pastatyta pagal 1995 m. žemės sklypo ribų planą (susitarimą); byloje teismas konstatavo, kad tvora buvo perkelta, padidinant atsakovės B. Š. naudojamo žemės sklypo dalį link ieškovų statinių; teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas V. Š. pripažino, jog faktinė tvoros padėtis neatitinka 1995 m. plano ir šalių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Esant tokioms bylos aplinkybėms, apelianto argumentas, kad B. Š. fiziškai negalėjo pati perkelti tvoros, neturi tiesinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusRūta Veniulytė - JankūnienėTatjana Žukauskienė