Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovei I. I. dėl išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl susidariusios 133,32 Eur vaikų išlaikymo išmokų permokos priteisimo VSDFV iš atsakovės.

Nustatyta, kad atsakovė Fondo administracijai 2012 m. balandžio 5 d. pateikė prašymus gauti išmoką iš Fondo administracijos vaikams E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikyti.

Fondo administracijos direktorius 2012 m. balandžio 26 d. sprendimais Nr. V2-4814 ir Nr. V2-4815 nusprendė nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. išmokėti kiekvienam vaikui po 169,00 Lt (arba 48,95 Eur); nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. kiekvieną mėnesį E. L. išmokėti po 195,00 Lt (arba 56,47 Eur); nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. kiekvieną mėnesį D. L. išmokėti po 195,00 Lt (arba 56,47 Eur); nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 4 d. E. L. išmokėti 35,10 Lt (arba 10,17 Eur); nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 2 d. D. L. išmokėti 19,43 Lt (arba 5,63 Eur).

Fondo administracija 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (V1-671/2012)D2-12687 informavo M. L. apie tai, jog valstybė perima pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka įgyja teisę iš skolininko išsiieškoti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir reikalauti 5% metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko.

Fondo administracija 2014 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (V1-672/2012)D2-24002 informavo atsakovę, jog ji privalo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2016 m. rugsėjo 13 d., Fondo administracijai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymus Nr. 30-2139 ir Nr. 30-2140, kuriais patvirtinta, kad vaikai E. L. ir D. L. patalpinti VšĮ (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

Fondo administracijos direktorius 2016 m. spalio 6 d. priėmė sprendimus Nr. V2-10785 ir Nr. V2-10786, kuriais nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutraukė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą E. L. ir D. L. bei nurodė mokamų vaikų išlaikymo išmokų terminus ir sumas.

Fondo administracijos direktorius 2016 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimus Nr. V2-12648 ir Nr. V2-12650, kuriais 2016 m. spalio 6 d. sprendimus Nr. V2-10785 ir Nr. V2-10786 dalyje dėl Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo terminų ir dydžių, pripažino negaliojančiais, o dalyje dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, pakeitė.

Fondo administracijos direktorius 2016 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimus Nr. V2-12649 ir Nr. V2-12651, kuriais nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. E. L. ir D. L. nutraukė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.

VSDFV 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (V1-671/2012)D2-24100 atsakovė informuota apie priimtus sprendimus, kuriais pakeisti skirtinos išmokos ir jų dydžiai bei nutrauktas išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimas. Atsakovė įpareigota iki 2017 m. kovo 17 d. grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 133,32 Eur. dydžio permoką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16375-391/2017 I. I. ir M. L. neterminuotai apribojo tėvų valdžią vaikų E. L. ir D. L. atžvilgiu.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. sausio 28 d. raštu Nr. (1.57)DV_S-8019 atsakovei išsiuntė pretenziją dėl išmokų gautų iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. kovo 7 d. pakartotinai išsiuntė analogišką pretenziją Nr. (1.57)DV_S-18747 atsakovei.

AB ,,Lietuvos paštas“ grąžino pareiškėjai neįteiktas siųstas pretenzijas atsakovei informuodamas, kad asmuo laiško neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog visuose pagrindiniuose žmogaus teisių apsaugą garantuojančiuose tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas valstybių konsensusas priimant visus sprendimus dėl vaikų svarbiausiu kriterijumi laikyti jų interesus (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2399-756/2020). 1989 m. Vaiko teisių konvencijoje, be kita ko, nustatyta, kad imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidybos organai, svarbiausia – vaiko interesai (3 str. 1 d.); taip pat nustatytas valstybių dalyvių įsipareigojimas teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgiant į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir šiam tikslui imtis atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių (3 str. 2 d.). Konstitucinis Teismas akcentavo, jog Vaiko teisių konvencijoje, inter alia 3, 26, 27 straipsnių nuostatose, yra įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas, kurio paisydama valstybė turi pareigą teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti jam materialinę paramą, tačiau atsižvelgdama pirmiausia į vaiko tėvų, globėjų ar kitų asmenų, kurie inter alia finansiškai atsako už jį pagal įstatymą ir kuriems tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, teises ir pareigas, taip pat į vaiko ir asmenų, turinčių vaiką išlaikyti, išteklius ir galimybes. Pažymėta, kad pagal šią konvenciją valstybės teikiama materialinė parama vaikui, skirta inter alia jam išlaikyti, yra tik pagalba tėvams ar kitiems tokią pareigą turintiems asmenims (27 str. 3, 4 d.) (Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-139-552/2020; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-552/2020).

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 24 straipsnyje numatyta, kad vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą, ir kad visuose viešųjų ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Vaiko interesų pirmumo principas yra vienas iš Sąjungos teisės sistemoje taikomų principų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne vieną kartą yra nusprendęs, kad jis užtikrina pareigos atsižvelgti į Chartijos 24 straipsnio 2 dalyje pripažinto vaiko interesų pirmumo paisymą (2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo R. M., C165/14, EU:C:2016:675, 76–78 punktai; 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo C. V. ir kt., C133/15, EU:C:2017:354, 60 punktas). Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Vaiko teisių konvencija yra privaloma kiekvienai valstybei narei ir kad ji yra vienas iš su žmogaus teisių apsauga susijusių tarptautinių dokumentų, į kuriuos jis atsižvelgia taikydamas bendruosius Sąjungos teisės principus (2006 m. birželio 27 d. sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C540/03, EU:C:2006:429, 37 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad priimant Vaikų išlaikymo fondo įstatymą buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą ir valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko (Civilinio kodekso 3.204 str. 3 d., Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 1 str. 1 d.) (žr., pvz., 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-274-552/2017, 2014 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-97/2014).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymas taikomas asmenims, nesukakusiems 18 metų, taip pat vyresniems negu 18 metų asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kuriems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas (toliau – vaikas), ir vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba globėjui (rūpintojui), kuris kreipiasi dėl išmokų mokėjimo ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, taip pat asmenims, kurie teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Išmokas skiria ir moka išmokų administratorius, vadovaudamasis šiuo Įstatymu ir Nuostatais. Išmokos skiriamos išmokų administratoriaus sprendimu nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Jeigu išmokų mokėjimo laikotarpiu išmokų dydis, nurodytas šio įstatymo 6 straipsnyje, pasikeitė dėl bazinio socialinės išmokos dydžio pasikeitimo, periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos indeksavimo, teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų dydžio pasikeitimo ir (arba) skolininko teikiamo išlaikymo dydžio pasikeitimo, paskirtos išmokos perskaičiuojamos vadovaujantis Nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).

Pagal Įstatymo 12 straipsnį, pareiškėjas (vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba vyresnis negu 18 metų asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas, arba globėjas (rūpintojas), kuris kreipiasi į išmokų administratorių dėl išmokų mokėjimo) privalo: 1) išmokų administratoriui teikiamame prašyme nurodyti išsamią ir teisingą informaciją, įrodančią vaiko teisę gauti išmokas, sąskaitą, į kurią turi būti pervedamos teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos vaiko išlaikymo lėšos, bei pateikti išmokoms gauti būtinus dokumentus; 2) pranešti išmokų administratoriui apie šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–4, 6, 8–11 punktuose nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą; 3) pranešti išmokų administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo dienos; 4) grąžinti neteisėtai gautas išmokas; 5) iki kiekvienų metų kovo 31 d. pateikti išmokų administratoriui šio įstatymo 8 straipsnio 3 punkte nurodytos sąskaitos išrašą ar kitą užsienio valstybės dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas praėjusiais kalendoriniais metais negavo viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo, jeigu vaiko išlaikymo išieškojimas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas nėra vykdomas, nes skolininkas gyvena ne Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis.

Pareiškėja akcentuoja, kad sprendimas skirti iš Vaikų išlaikymo fondo vaikų išlaikymo išmokas vaikams buvo priimtas pagal atsakovės prašymą. Atsakovė, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Fondo administracijos išmokos mokėjimui, raštu apie pasikeitimus Fondo administraciją privalėjo informuoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą, o Fondo administracijos neinformavus apie iš skolininko gaunamas lėšas vaikams išlaikyti, susidariusi permoka, kuri turi būti grąžinama.

Taigi, įvertinus anksčiau minėtas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad išmokų gavėjas privalo pateikti teisingą informaciją ir pranešti reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos išmokai gauti. Už teisingų duomenų pateikimą yra atsakingas pats išmokų gavėjas. Atitinkamai asmenims, gaunantiems išmokas, pateikus neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba laiku nepranešus apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką arba jos dydžiui, gali būti taikomos teisės aktuose nustatytos pasekmės.

Nagrinėjamu atveju aktualus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir (ar) žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad, teikdama prašymą atsakovė pasirašytinai buvo informuota apie pareigą Fondo administracijai pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą, privalo raštu informuoti Fondo administraciją apie pasikeitimus, taip pat apie savo ir/arba vaiko (-ų) išvykimą į užsienį.

Kaip matyti, pareiškėja VSDFV 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (V1-671/2012)D2-24100 informavo atsakovę apie priimtus sprendimus, kuriais pakeisti skirtinos išmokos ir jų dydžiai bei nutrauktas Vaikų išlaikymo išmokų mokėjimas. Atsakovė įpareigota iki 2017 m. kovo 17 d. grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 133,32 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo Fondo administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimų Nr. V2-12649 ir Nr. V2-12651, kuriais nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti Vaikų išlaikymo išmokų mokėjimai. Taip pat atsakovė neginčijo Fondo administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. priimtų sprendimų Nr. V2-12648 ir V2-12650, kuriais 2016 m. spalio 6 d. sprendimus Nr. V2-10785 ir Nr. V2-10786 dalyje dėl Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo terminų ir dydžių, pripažino negaliojančiais, o dalyje dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, pakeitė.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie susidariusią išmokų permoką VSDFV 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (V1-671/2012)D2-24100, bei VSDFV 2022 m. sausio 28 d. raštu Nr. (1.57)DV_S-8019, VSDFV 2022 m. kovo 7 d. raštu Nr. (1.57)DV_S-18747. Nors minėti VSDFV raštai grįžo neįteikti dėl neatsiimtos siuntos per siuntos saugojimo terminą, tačiau pareiškėja nurodė, jog atsakovė papildomai buvo informuota telefonu apie susidariusią išmokų permoką. Teismas neturi pagrindo šia aplinkybe abejoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie susidariusią išmokų permoką, pareigą ją grąžinti, grąžinimo tvarką, byloje nenustatyta, kad atsakovė šią susidariusią išmokų sumą grąžino ar kreipėsi pateikusi priežastis, kodėl laiku negrąžino susidariusios permokos, todėl pareiškėjos prašymas teismine tvarka priteisti atsakovės negrąžintą išmokų permokos sumą yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės negrąžintą 133,32 Eur vaikų išlaikymo išmokų permokos sumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 133,32 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 32 ct) vaikų išlaikymo išmokų permoką.

Apie priimtą sprendimą atsakovę papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.