- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- e1-997-633/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34015-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- D. B.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis
pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. B. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis ir neregistruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimo, 2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 8 mėnesiams laisvės apribojimo, 3) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, bausmes atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis D. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. apie 13.00 val. šeimos bute, (duomenys neskelbtini), mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį sugyventinę V. B. – tyčia suko rankas bei alkūne vieną kartą sudavė į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis D. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas
2. Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d., nuo 11.00–12.00 val. jis su buvusia sutuoktine V. B. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi dar iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tai greitai apgirto ir tiesiog nieko neatsimena. Jis tikrai neneigia, kad galėjo būdamas girtas suduoti smūgius buvusiai žmonai Vilmai, pilnai sutinka, kad galėjo ją tampyti už plaukų, suduoti smūgį. (b. l. 65-66).
3. Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. šeimos bute, (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis su savo draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jie susipyko, jai netgi teko juos skirti, ji priekaištavo sugyventiniui dėl tokio jo elgesio, dėl nuolatinio girtavimo. D. B. įpykęs pradėjo trankytis, mėtyti daiktus, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, vijo iš namų, ji pradėjo viską filmuoti telefonu. Sugyventinis bandė atimti telefoną, jai stengiantis išsaugoti telefoną, kaltinamasis visaip suko rankas ir sudavė vieną kartą alkūne į veidą, prakirto lūpą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Jai bėgant iš namų, kad išsikviestų policiją, sugyventinis griebė už palaidinės ir ją suplėšė. Smurto atvejų yra buvę ir anksčiau, bet jie vis susitaikydavę. (b. l. 16, 21-22).
4. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje yra nustatyta, kad nukentėjusioji V. B. nurodė, jog konflikto metu D. B. suplėšė jos drabužius, suduodamas alkūne į veidą „praskėlė“ lūpą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, buvo nustatyta kraujuojanti žaizda lūpoje (b. l. 6-9).
5. 2020 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Laiptinėje, kairėje pusėje yra laiptai į antrą aukštą, dešinėje – plastikinės durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje priešais yra spintelės, televizorius, kairėje pusėje dujinė viryklė, šaldytuvas, toliau priešais įėjimas į svetainę, kurioje kairėje pusėje yra dušas, krosnelė, dešinėje pusėje sofa, stalelis, sekcija, televizorius, priešais yra miegamasis kambarys, buto aplinka tvarkinga. (b. l. 10-14).
6. 2020 m. rugpjūčio 24 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad V. B. yra 1,80 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Ant veido, ties smakru, matosi nuo apatinės lūpos nubėgusio, sudžiūvusio rusvos spalvos skysčio, ant krūtinės taip pat matyti sudžiūvusio rusvos spalvos skysčio, dešinėje pusėje ties pažastimi įplėšta jos geltonos spalvos palaidinė (b. l. 35-40).
7. 2020 m. rugpjūčio 24 d. savanoriško daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad V. B. pateikė geltonos spalvos palaidinę. Palaidinė berankovė, su užrašu „Zumba“, dėvėta, dešinės pažasties vietoje netaisyklingai perplėšta, palaidinės priekinėje dalyje yra rudos spalvos netaisyklingos formos dėmės, panašios į sudžiūvusio kraujo (b. l. 42, 45-48)
8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARKB-0286, kaltinamajam D. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. 16.57 val. nustatytas sunkus 3,14 promilių girtumas, nukentėjusiajai V. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. 15.59 nustatytas lengvas 0,85 promilių girtumas (b. l. 51-53).
9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia suko nukentėjusiosios rankas, rankos alkūne sudavė vieną kartą į veidą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. B..
II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas
Motyvuojamoji dalis
10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sukdamas rankas ir suduodamas alkūne į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, rankų sukimas ir smūgis alkūne į veidą, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, kitų pašalinių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji anksčiau buvo susituokę, šiuo metu gyvena faktinėje šeimoje, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.
III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai
11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo minimalus (suduotas 1 smūgis), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso sugyventinių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.
13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės labiau neigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau teistas už trijų tyčinių analogiškų savo pobūdžiu smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumai už kuriuos dar neišnykę ir nepanaikinti (b. l. 77-83), per paskutiniųjų 5 metų laikotarpį buvo penkiskart nubaustas už administracinius nusižengimus (b. l. 82-88), jis yra visiškai darbingas, tačiau nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo, pragyvenimo šaltiniai neaiškūs, analogiško pobūdžio kaltinamojo tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusiosios (buvusios sutuoktinės, o šiuo metu sugyventinės) atžvilgiu kartojasi – Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui (tai pačiai V. B.) (dėl 2 nusikalstamų veikų epizodų), Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu jis ir vėl buvo pripažintas smurtavęs prieš šeimos narį – V. B.. (b. l. 77-83), tačiau reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų kaltinamasis nepadarė, netgi arešto bausmė už ankstesnes nusikalstamas veikas nuo naujo nusikaltimo jo nesulaikė, jis ir vėl, šį kartą praėjus vos 3 savaitėms po arešto bausmės atlikimo, nusikalto prieš tą patį asmenį.
14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojama : 1) jo apsvaigimas nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas), 2) nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistu – turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, nors veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu bei esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, tačiau konstatavus dvi esmines atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus (punktas 13), yra teisinga kaltinamajam, kaip pakartotinai ir analogiškai tyčia nusikaltusiam recidyvistui, paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 60 parų arešto bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 40 parų arešto. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui.
16. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. – už 1 parą skiriamos jam arešto bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam D. B. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-69) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.
17. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – palaidinė (sugadinta), laikinai saugoma Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (b. l. 50), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimčia) parų arešto, bausmę atliekant Marijampolės pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę D. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto.
Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) parą jam paskiriamos arešto bausmės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Daiktinį įrodymą – palaidinę, laikinai saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo pats prisistatyti skiriamos arešto bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolės m.) arba darbo dienomis ir įstaigos darbo valandomis dėl bausmės atlikimo susisiekti su pataisos įstaigos administracija.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio D. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.