Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (14.3)-PN-508 panaikinimo ir kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Regionų apygardos administraciniame teisme 2021 m. spalio 15 d. gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (14.3)-PN-508, panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-17865 „Sprendimas dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (14.3)-PN-508“, priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Departamento Sprendimas iš esmės paremtas šiais argumentais: 1) Pareiškėjas privalėjo iki 2020-06-01 ir šiuo metu privalo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygio duomenys realiu laiku būtų pateikiami (saugomi) internete ir būtų viešai prieinami Aplinkos apsaugos agentūros hidroelektrinės interneto svetainėje nurodytame tinklapyje http://vanduo.gamta.lt/, vadovaujantis Tipinių taisyklių 42, 42.1 punktais, 42.1 papunkčiu; 2) kadangi internetinės svetainės http://hidro.lt/duomenys/ duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, yra viešai neprieinami (neskelbiami), todėl teiktos nuorodos į internetinę svetainę neatitinka Tipinių taisyklių 42¹ punkto reikalavimų; 3) kadangi Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. nustatyta, kad HE savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, o Aplinkos apsaugos agentūra šiuos duomenis viešai skelbia tinklapyje http://vanduo.gamta.lt/, Pareiškėjo argumentas, kad Nurodymo reikalavimas užtikrinti, jog (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklapyje http://vanduo.gamta.lt/ nėra įtvirtintas teisės aktuose, dėl to negali būti reikalaujama jį įgyvendinti, atmestinas kaip nepagrįstas; 4) Patikrinimo aktuose ir Nurodyme yra išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jas pagrindžiantys duomenys, nurodyti pažeisti teisės aktų reikalavimai, kurių pagrindu duotas Nurodymas. Pareiškėjo vertinimu, priimant Sprendimą bei Nurodymą buvo netinkamai įvertinta Raštu pateikta informacija, buvo pažeisti pamatiniai viešojo administravimo ir teisinės valstybės principai, Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, netinkamai interpretuotos Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p. nuostatos, dėl ko Sprendimas bei Nurodymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Nurodymas Inspekcijos buvo duotas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. pagrindu bei remiantis Patikrinimo aktų išvadomis, kad Pareiškėjas nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodų į eksploatuojamų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) hidroelektrinių vandens lygių matavimų duomenis, kaip tai numatyta Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje. Skundžiamame Departamento Sprendime Departamentas teigia, kad kadangi Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktos internetinės svetainės http://hidro.lt/duomenys/ duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, yra viešai neprieinami (neskelbiami), todėl teiktos nuorodos į internetinę svetainę neatitinka Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. reikalavimų. Šiuo atveju vertintina, kad LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto pagrindo Inspekcijai duoti Nurodymą nebuvo, atitinkamai nesutiktina ir su Departamento skundžiamame Sprendime dėstomais argumentais, kadangi: pirma, Pareiškėjas Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. reikalavimus yra įvykdęs ir vykdo esamuoju momentu (t.y. realiu laiku viešai teikia (saugo) vandens lygių duomenis). Šiuo atveju Departamentas netinkamai traktuoja Nurodymo bei Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. ir 42¹ p. nurodytų pareigų įvykdymo apimtį. Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. reglamentuota: „pirmą kartą HE Savininkai iki 2020 m. birželio 1 d. pateikia ar patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“. Tipinių taisyklių priedo 42 ir 42.1. p., kurio, kaip teigia Pareiškėjas, Atsakovas neužtikrino, reglamentuota, kad jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą“. Tipinių taisyklių priedo 42¹ p., reglamentuota: „HE Savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“. Taigi, remiantis pastarosiomis trimis teisės aktų nuostatomis, hidroelektrinės savininkas privalo užtikrinti tris sąlygas: jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus (čia nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai); Aplinkos apsaugos agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, pirmą kartą tai turi būti padaryta iki 2020-06-01. Taigi, nors Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. nuostata įpareigoja HE savininkus pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas tik į viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (t.y. iii) sąlyga), tačiau Atsakovas nepagrįstai šią nuostatą apjungia su Tipinių taisyklių priedo 42.1. punkto nuostatos dalimi (t.y. ii) sąlyga), įpareigojančia HE savininkus saugoti duomenis ne trumpiau kaip vienus metus ir nepagrįstai išplečia jos apimtį, reikalaudamas ir ne trumpiau kaip vienus metus saugomus/prieinamus duomenis saugoti/būti prieinamus viešai. Svarbu akcentuoti, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku, tačiau sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta. Taigi, atitinkamai, informacijos (duomenų) prieinamumas (saugojimas) ne trumpiau kaip vienus metus negali būti prilyginamas informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „neatlygintinai“ ar informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „viešai“. Pažymėtina ir tai, kad Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. įtvirtintas reikalavimas pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Taigi, kadangi Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. įtvirtina tris skirtingas sąvokas, darytina išvada, kad tiek logine, tiek gramatine prasme Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. sąvoka „viešai skelbiami“ galėtų būti siejama su Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta sąvoka „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“, kadangi, kaip buvo minėta, Tipinės taisyklės reikalavimą „viešai“ pateikti (saugoti) nustato tik realiu laiku fiksuojamiems duomenims, bet ne trumpiau kaip vienus metus prieinamiems (saugomiems) duomenims. Šiuo atveju Pareiškėjas yra įvykdęs visas tris aukščiau minėtas sąlygas ir apie tai yra informavęs Atsakovą. Vandens lygių (duomenys neskelbtini) HE ir (duomenys neskelbtini) tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/). Šie duomenys pateikiami pagal Tipinių taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Lietuvos hidroenergetikų asociacija dar 2020-07-01 raštu (šio skundo 5 priedas) informavo Inspekciją, kad tvenkinių vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys nuo 2020-06-01 yra viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje http://hidro.lt. Taigi, kadangi Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimus Pareiškėjas yra įvykdęs, Atsakovui neegzistavo Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas teisinis pagrindas apskritai duoti Nurodymą. Antra, Pareiškėjas duomenis interneto svetainėje www.hidro.lt nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/ skelbia realiu laiku viešai ir šie duomenys yra pasiekiami neatlygintinai. Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku. Tuo tarpu sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta. Duomenų pateikimas „realiu laiku“ sietinas su jų pateikimu valandos intervalu, kai duomenys kas valandą yra matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis. Taigi, hidroelektrinės savininkas turi pareigą realiu laiku kas valandą pateikti vandens lygių duomenis viešoje nuorodoje. Šiuo atveju interneto svetainėje Pareiškėjo teikiami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ir jie yra pasiekiami neatlygintinai ir nesijungiant su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, t.y. realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių 42.1. punktas. Taigi, šiuo atveju Departamento Sprendime nurodoma pozicija, jog „internetinės svetainės (http://hidro.lt/duomenys/) duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, yra viešai neprieinami (neskelbiami), todėl teiktos nuorodos į internetinę svetainę neatitinka Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. reikalavimų“ yra nepagrįsta. Trečia, nei Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. nuostata, nei Tipinių taisyklių 42.1. p. ar 42¹ p. nuostata nenumato HE savininkui privalomos sąlygos užtikrinti, kad tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. įtvirtina tik pareigą HE savininkui pateikti ir (ar) patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, bet ne užtikrinti, kad pateiktoje nuorodoje vandens lygių istoriniai duomenys būtų prieinami neatlygintinai ar neprisijungus, juolab ne užtikrinti, kad vandens lygių duomenys būtų prieinami būtent Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. Atkreiptinas dėmesys, kad interneto svetainę (tinklapį) http://vanduo.gamta.lt/ administruoja Aplinkos apsaugos agentūra, dėl ko Pareiškėjas negali užtikrinti, kad jo pateikiama informacija minėtoje interneto svetainėje būtų tinkamai skelbiama ar saugoma. Tai priklauso tik nuo Aplinkos apsaugos agentūros. Taip pat ir prieigą prie minėtos interneto svetainės bei vandens lygio duomenų teikimo atlygintinumą tretiesiems asmenims lemia būtent Aplinkos apsaugos agentūros, o ne Pareiškėjo sprendimai. Būtent Aplinkos apsaugos agentūrai Tipinių taisyklių priedo 42² p. nustato pareigą savo interneto svetainėje skelbti HE savininkų pateiktas internetinės svetainės nuorodas. Dėl šių priežasčių minėtas Tipinių taisyklių priedo 42¹ punkto reikalavimas ir suformuluotas taip, kad HE savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Pati formuluotė, kad duomenys skelbiami vienoje vietoje, o kitam subjektui tik perduodama nuoroda į ten, kur jie skelbiami, yra akivaizdi iš Tipinių taisyklių nuostatos gramatinės ir loginės formuluotės. Kai HE savininkas yra privatus juridinis asmuo, o Tipinės taisyklės reikalauja teikti nuorodas į HE interneto svetaines, akivaizdu, kad tai nėra reikalavimas duomenis laikyti valstybės įstaigos sukurtoje ar administruojamoje interneto svetainėje. Pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi nuorodą į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, šios nuorodos neskelbia savo interneto svetainėje http://vanduo.gamta.lt/, kai pateiktoje HE interneto svetainėje realiu laiku viešai yra pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių (duomenys neskelbtini) HE ir (duomenys neskelbtini) tvenkiniuose ir jų žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių 42.1 punktas. Vadovaujantis Tipinių taisyklių 42² punktu, Aplinkos apsaugos agentūra interneto svetainėje skelbia HE internetinės svetainės nuorodas, kuriose skelbiami vandens lygių duomenys, atitinkamai, darytina išvada, kad agentūra, turėdama informaciją apie (duomenys neskelbtini) HE ir (duomenys neskelbtini) tvenkinių vandens lygius, galimai sąmoningai (vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rašte „Dėl išaiškinimo“ išdėstyta pozicija (6 priedas)) neskelbia agentūros interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) HE ir (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės nuorodos, tuo pažeisdama Tipinių taisyklių nuostatas. Apibendrinant pabrėžtina, kad Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti Pareiškėją užtikrinti reikalavimų, kurie nėra įtvirtinti teisės aktuose, vykdymą. Akivaizdu, kad Atsakovo Sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, kurie nėra niekaip susiję su taikytinų teisės aktų reikalavimų vykdymu. Atitinkamai, Patikrinimo aktuose nurodytas pažeidimas, t.y., kad Pareiškėjas „neužtikrino, kad duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete“ konstatuotas nepagrįstai. Taigi, Nurodymu Atsakovas išplėtė Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. bei Tipinių taisyklių priedo 42.1., 42¹ p. nuostatų apimtį. Pareiškėjo vertinimu, informacijos pateikimas „viešai“ negali būti lyginamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“ ar „neprisijungus“. Nepaisant to, jog įstatymai konkrečiai nereglamentuoja bendrinės sąvokos „viešas skelbimas“, šių žodžių prasmė analizuotina, vertinant artimiausius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Informacijos viešą skleidimą reglamentuoja LR visuomenės informavimo įstatymas, kuris nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Pastarojo įstatymo 2 str. 75 d. reglamentuota, jog viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. To paties įstatymo 6 str. 6 d. reglamentuota, jog valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas. Tuo tarpu, remiantis to paties straipsnio 7 d., kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, politinės organizacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka. Taigi, pastarosios LR visuomenės informavimo nuostatos suponuoja, jog viešoji informacija privalo būti nemokama tik tais atvejais, kai ją teikia valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (su išimtimi dėl mokesčio už paslaugos teikimą ėmimo), tuo tarpu, privatiems juridiniams asmenims nėra numatyta reikalavimo teikti viešąją informaciją apie savo veiklą nemokamai, kas taip pat reiškia, jog viešos informacijos atlygintinumas savaime neapsprendžia tokios informacijos viešumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018-08-07 sprendime byloje C-161/17 yra nurodęs, jog kad kūrinys būtų laikomas „paskelbtu“, pakanka, be kita ko, kad jis būtų pateiktas visuomenei tokiu būdu, kad ją sudarantys asmenys turėtų galimybę su juo susipažinti, o tai, ar jie šia galimybe pasinaudojo, lemiamos reikšmės neturi <...> sąvoka „viešas“ susijusi su neribotu potencialių adresatų skaičiumi, be to, apima pakankamai didelį asmenų skaičių <...>. Nepaisant to, kad pastarasis išaiškinimas pateiktas aiškinant Europos Parlamento ir Tarybos 2001-05-22 Direktyvą 2001/29/EB, kuri skirta suderinti autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje aspektus, manytina, kad atitinkamu išaiškinimu ir jo gairėmis galima vadovautis, sprendžiant dėl bet kokios kitos informacijos viešo paskelbimo. Remiantis aukščiau paminėtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje Nr. C-161/17, galima daryti išvadą, jog „viešu paskelbimu“ laikytina situacija, kurios pagrindu pakanka, kad informacija būtų pateikta visuomenei, t.y. neribotam potencialių adresatų skaičiui, tokiu būdu, kad asmenys turėtų galimybę su tokia informacija susipažinti, nepaisant to, ar jie tokia galimybe pasinaudoja. Atitinkamai, vertinant, kad Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje realiu laiku viešai pateikiamus hidroelektrinių vandens lygių matavimų duomenis gali pasiekti neribotas skaičius asmenų neatlygintinai, o prieiga prie išsamių (saugomų) duomenų suteikiama neribotam skaičiui asmenų, tik su sąlyga, kad tokia galimybe jie naudojasi prisijungdami ir/ar atlygintinai, manytina, kad prisijungimo ar atlygintinumo sąlyga savaime nedaro tokios informacijos viešai neprieinama. Be to, svarbu akcentuoti, kad ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantiems pareigūnams prieiga prie išsamių (saugomų) duomenų suteikiama neatlygintinai, suteikiant jiems prisijungimus prie duomenų. Bet kuriuo atveju, svarbu akcentuoti, kad Tipinėse taisyklėse įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku. Tuo tarpu Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai. Taigi, atitinkamai, informacijos (duomenų) prieinamumas (saugojimas) ne trumpiau kaip vienus metus negali būti prilyginamas informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „neatlygintinai“ ar informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „viešai“. Duomenų pateikimas „realiu laiku“ sietinas su jų pateikimu valandos intervalu, kai duomenys kas valandą yra matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis. Taigi, hidroelektrinės savininkas turi pareigą realiu laiku kas valandą pateikti vandens lygių duomenis viešoje nuorodoje. Šiuo atveju Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje www.hidro.lt/duomenys/ teikiami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ir jie yra pasiekiami neatlygintinai. Pažymėtina, kad realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys, kaip tai numato Tipinių taisyklių priedo 42.1. punktas. Atitinkamai, remiantis aukščiau išdėstyta teisės aktų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimo analize, manytina, kad sąvoka „viešas“ nereiškia būtinumo informaciją teikti neatlygintinai ar neprisijungus, dėl ko, informacijos pateikimas atlygintinai neapibrėžtam subjektų ratui (į kuriuos nepatenka ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantys pareigūnai) laikytinas viešu informacijos pateikimu. Tuo tarpu vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nuorodoje www.hidro.lt/duomenys/ atitinka Tipinių taisyklių reikalavimą „pateikti informaciją realiu laiku viešai“ bei „būti prieinamiems (saugomiems) ne trumpiau kaip vienus metus“, dėl ko Pareiškėjo nuorodos www.hidro.lt/duomenys/ pateikimas Aplinkos apsaugos agentūrai pripažintinas tinkamu Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. reikalavimo įvykdymu. Nagrinėjamu atveju, Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹. p. prieštarauja teisėkūroje taikomiems aiškumo ir proporcingumo principams, reiškiantiems, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 3 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.), kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. bei 42¹. p. suformuluoti neaiškiai, netiksliai ir dviprasmiškai ir sukelia HE savininkams administracinę naštą. Pareiškėjo vertinimu, visi neaiškumai, kylantys iš netiksliai ir dviprasmiškai suformuluotos teisės normos, turi būti aiškinami ūkio subjekto, kurio atžvilgiu teisės norma taikoma (Pareiškėjo), naudai, priešingu atveju būtų pažeidžiami konstitucinis teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principai. Šiuo atveju poįstatyminiu aktu, konkrečiai, Tipinių taisyklių priedo 42.1. ir 42¹ p., HE savininkams, faktiškai buvo sukelta per didelė administracinė našta (įpareigojanti realiu laiku viešai pateikti (saugoti) ir vienerius metus padaryti prieinamus (saugomus) duomenis internete, bet tuo neapsiribojant, nustatanti reikalavimą šiuos duomenis viešai skelbti būtent HE interneto svetainėje) ir suvaržyti HE savininkai daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja būtinumą teisės normas formuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, ginti teise besiremiantį suinteresuotų asmenų pasitikėjimą (teisėtus lūkesčius). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d. ir 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). Pažymėtina, kad viešosios teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų turinys negali būti priklausomas nuo norminio reguliavimo nuostatų vertinimo pasikeitimų konkrečiomis sąlygomis bei konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-02 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A5-367/2004). Kaip Pareiškėjui yra žinoma, Inspekcija ir Departamentas ginčo situacijoje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rašte „Dėl išaiškinimo“ nurodyta pozicija, kurioje tvirtinama, kad aiškinant Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtintą reikalavimą turi būti vadovaujamasi Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašu, patvirtintu 1999-10-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1175 (toliau tekste – Tvarkos aprašas), kurio 26 punkte numatyta: „Institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama“. Pareiškėjas pažymi, kad Tvarkos aprašo 27 p. reglamentuota: „Pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai)“. Taigi, Tvarkos aprašas numato galimybę reikalauti iš pareiškėjo padengti informacijos teikimo sąnaudas. Pakartotina, kad tokią teisę numato ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 6 d., 7 d. Taigi, ginčo situacija negali būti interpretuojama išimtinai remiantis Departamento pozicija, kad internetinės svetainės (www.hidro.lt/duomenys/) duomenys, kai vandens lygių istorijos duomenys gali būti prieinami tik sumokėjus atitinkamą mokestį ar pareigūnams jungiantis su vartotojo vardu ir slaptažodžiu, yra viešai neprieinami (neskelbiami), ir Tvarkos aprašo 26 punktu, eliminuojant aktualų 27 punktą ir įstatymo numatytą galimybę imti mokestį už duomenų teikimą. Duomenis „viešai pateikti“ ir „padaryti prieinamais“ yra du skirtingi dalykai. Kaip matyti, Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkte taip pat yra išskiriamos šios dvi sąvokos: „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“ ir „prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus“. Duomenų „padarymas prieinamais“ interneto svetainėje reikalauja papildomų sąnaudų – t. y. kaupti duomenis reikalingi serveriai, programinė įranga, jų priežiūra, administravimas, taip pat personalo resursai informacijos apdorojimui ir pateikimui ir t.t. Pažymėtina, kad Teisingumo teismas yra išaiškinęs, kad: „2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB 5 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad mokestis už konkrečios rūšies informacijos apie aplinką pateikimą <...> gali apimti bendras išlaidas už šios institucijos darbuotojų darbo laiką, sugaištą atsakant į individualius prašymus suteikti informaciją, į kurias tinkamai atsižvelgta nustatant šį mokestį, jeigu minėto mokesčio bendras dydis neviršija priimtino dydžio“ (2015-10-06 Teisingumo teismo sprendimas byloje C-71/14). Departamentui tapatinant šias sąvokas išeina, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 bei 42¹p. paneigiama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 6 d., 7 d. įtvirtinta atlygintinumo už informacijos pateikimo sąnaudas išlyga. Pažymėtina, kad Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kuri buvo pasirašyta 1998-06-25 Orhuse ir Europos bendrijos vardu patvirtinta 2005-02-17 Tarybos sprendimu 2005/370/EB (toliau tekste – Orhuso konvencija) 4 straipsnio „Teisė gauti informaciją apie aplinką“ 8 dalyje nustatyta, kad „Kiekviena Šalis gali leisti savo valstybės institucijoms imti mokestį už informacijos suteikimą, tačiau šis mokestis neturi būti nepagrįstai didelis. Valstybės institucijos, ketindamos imti mokestį už informacijos suteikimą, pateikia klausėjams kainoraštį, kuriame nurodomos aplinkybės, kada mokesčiai gali būti imami arba kada klausėjai nuo jų atleidžiami, bei atvejai, kai informacija suteikiama reikalaujant mokestį sumokėti iš anksto“. 2003-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB (toliau tekste – Direktyva 2003/4/EB) 5 str. 1 ir 2 d. numatyta: „1. Galimybė susipažinti su pagal 3 straipsnio 5 dalį nustatytais ir saugomais valstybės registrais arba sąrašais ir prašomos informacijos nagrinėjimas in situ neapmokestinamas. 2. Valdžios institucijos gali imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio.“ Taigi, Direktyva 2003/4/EB taip pat numato valdžios institucijoms teisę imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio. Be to, svarbu akcentuoti, kad vadovaujantis Energetikos ministro 2012-10-29 įsakymu Nr. 1-211 „Dėl elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 217.1 p., elektrinės iš Hidrometeorologijos tarnybos turi gauti informaciją, be kita ko, vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius, tačiau tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2015-04-30 įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamų specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologijos paslaugų“ yra mokama. Taigi, susidaro situacija, kai valstybė turi teisę teikti privačioms hidroelektrinėms ir bet kokiems kitiems asmenims vandens lygių duomenis atlygintinai, o hidroelektrinės privalo visiems skelbti juos viešai, t.y. Departamento nuomone, neatlygintinai. Tokia situacija nekoreliuoja su sąžiningumo bei lygybės prieš įstatymą principais, ypač kai įstaigos, turinčios teisę imti atlygį už duomenų teikimą iš hidroelektrinių ir yra išlaikomos iš hidroelektrinių savininkų sumokamų mokesčių. Atitinkamai, spręstina, kad teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą dėl prieigos prie istorinių vandens lygio duomenų atlygintinumo, turi įvertinti tiek Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme, tiek Orhuso konvencijoje, tiek Direktyvoje 2003/4/EB įtvirtintą teisę imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą. Pažymėtina, kad atitinkamas išlaidas susijusias su prašomos informacijos apie aplinką „pateikimu“ patiria ir Pareiškėjas. Atitinkamai, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo bei lygybės prieš įstatymą principais minėtų teisės aktų nuostatose įtvirtintos teisės negali paneigti Departamento ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (kuriai nepriskirtas įstatymų, kitų teisės aktų ir jų taikymo oficialus aiškinimas) nepagrįsta išvada, kad tik nemokamas paskelbimas laikytinas viešu ir tinkamu. Pakartotina, jog vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d. ir 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). Pažymėtina, kad viešosios teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų turinys negali būti priklausomas nuo norminio reguliavimo nuostatų vertinimo pasikeitimų konkrečiomis sąlygomis bei konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-367/2004). Akivaizdu, kad Inspekcija duodama Nurodymą bei savaip interpretuodama Tipinių taisyklių 42.1. p. reikalavimus, neva mokamas duomenų pateikimas neatitinka duomenų viešo prieinamumo esmės, tuo tarpu vienerius metus saugomiems duomenims taip pat taikydama „viešo“ skelbimo privalomumą kai tai nėra numatyta Tipinių taisyklių 42.1. punkte, įtvirtino teisinio reguliavimo netikrumą ir nestabilumą, kas neabejotinai nekoreliuoja nei su gero administravimo, nei su teisinės valstybės principu. Dėl šios priežasties Nurodymas yra naikintinas, kaip pažeidžiantis vieną iš pamatinių LR Konstitucijos garantuojamų principų - teisinės valstybės principą. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. reglamentuota privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai, o 4 punkte nurodyta, kad privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys: „privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą“. Pastebėtina, kad teismų yra aiškinama, kad Departamentas, surašydamas privalomuosius nurodymus, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ir LR viešojo administravimo įstatymo nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1659/2012, 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2006/2012, 2015-11-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2133-662/2015, 2017-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1047-624/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog privalomojo nurodymo turiniui kaip bendroji norma taikytinas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, be kita ko, nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus administraciniam sprendimui. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p. reglamentuota, kad be kitų reikalavimų, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Šiuo atveju vertintina, kad skundžiamas Nurodymas neatitinka privalomajam nurodymui bei administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi jam duoti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, Nurodymo gavimo metu neegzistavo aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Akcentuotina, kad Pareiškėjui tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis neatlygintinai realiu laiku viešai pateikiant (saugant) internete (nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/) ir pateikiant nuorodą į šiuos duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai, Nurodymo davimo momentu jokio pažeidimo nebuvo daroma ir esamuoju momentu nėra daroma. Pagal LR viešojo administravimo įstatymo 30 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą minimalios ir proporcingos ūkio subjektų veiklos priežiūros naštos principą, „ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą“. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 2 p., yra įtvirtintas minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas, reglamentuojantis, kad „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą“; 5 p. įtvirtintas objektyvumo principas, reiškiantis, kad „sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas yra priverstas gintis nuo neteisėtų ir nepagrįstų Inspekcijos nurodymų, dėl ko ne tik trikdoma Pareiškėjo veikla, neužtikrinamas teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas, bet ir pažeidžiami sąžiningumo bei protingumo principai. Šiuo atveju priežiūros institucijai vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir duodant privalomąjį nurodymą dėl Tipinių taisyklių reikalavimų, kuriuos Pareiškėjas jau yra įvykdęs, vykdymo, įtvirtinamas situacijos neapibrėžtumas, Pareiškėjas turi skirti išteklius ginantis nuo nepagrįstų institucijos nurodymų, o privalomasis nurodymas, priimtas nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, laikytinas neobjektyviu ir neteisėtu. Atitinkamai, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principais, vertintina, kad Pareiškėjui įvykdžius ir toliau tebevykdant Tipinių taisyklių reikalavimus dėl vandens lygių duomenų viešo pateikimo ir, atitinkamai, nuorodų Aplinkos apsaugos agentūrai pateikimo, privalomasis nurodymas dėl realiai vykdomų teisės aktų reikalavimų negalėjo būti pateiktas. Priešingu atveju keltinas Inspekcijos nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimo klausimas, kuriuo yra grindžiama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1941-492/2016, yra išaiškinęs, jog administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, jų priežastis bei į taikomą teisinį reglamentavimą ir į teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, spręstina, jog Inspekcijai duodant Nurodymą neįvertinus objektyvių duomenų, kad Nurodyme nurodytų Tipinių taisyklių reikalavimai Pareiškėjo jau yra įvykdyti, ir formaliai nurodžius Pareiškėjui įvykdyti jau Pareiškėjo įvykdytus Tipinių taisyklių reikalavimus, Nurodymas yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ir, kaip administracinis sprendimas, neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Kadangi reikalavimas panaikinti Departamento Sprendimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Nurodymą, pažymėdama, jog, pripažinus Nurodymą neteisėtu ir todėl naikintinu, kartu naikintinas ir Pareiškėjo skundžiamas Departamento Sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte nustatyta, jog jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: 42.1. „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Dėl gedimų nutrūkus vandens lygių automatiniam matavimui ir (ar) duomenų teikimui internete šio papunkčio reikalavimai gali būti nevykdomi ne daugiau kaip 10 parų per metus“. Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42¹ punktas nustato, kad HE savininkai „pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 akcentuojama, kad Įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu nėra nurodomi teisės aktai, kurie reglamentuoja ir nustato visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką. Aplinkos ministerija, kuri teikė Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatų išaiškinimą, nurodė teisės aktus, kurie kalba apie visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų ir organizacijų teisę gauti informaciją apie aplinką (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.; Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175, 26 ir 27 p.).

HE savininkams pareiga kas valandą matuoti ir registruoti vandens lygius automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis bei šiuos duomenis realiu laiku perduoti į duomenų bazę (priklausomai nuo HE galios) atsirado nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. (įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymui Nr. D1-415 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ pakeitimo), t. y. kai buvo nustatyta, kad duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip vienus metus, o HE savininkas turi užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis.

Nuo 2020 m. birželio 1 d., įsigaliojus šiam ginčui aktualiam Įsakymui, minėta pareiga nebepriklauso nuo HE galios, be to, nustatyta, kad nurodyti duomenys turi būti viešai pateikiami (saugomi) internete (. xlsx) arba (. ods) failų formatu pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Pirminio projekto dėl šių aplinkos ministro Įsakymo pakeitimų lydraštyje nurodyta, kad projekto tikslas – neatsižvelgiant į hidroelektrinės galingumą, užtikrinti, kad vandens lygis būtų matuojamas ir registruojamas automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiamas internete. Tačiau daugiau nieko dėl minėtų pakeitimų (juos paskatinusių priežasčių) nepaaiškinta. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išvadoje dėl pirminio projekto atkreiptas dėmesys, kad „projekto lydinčiuosiuose dokumentuose nėra atskleidžiamos teisės akto pakeitimus sąlygojusios priežastys“. Todėl pasiūlyta „taisyti projekto lydinčiuosius dokumentus, nurodant konkrečias priežastis, dėl kurių inicijuotas teisės akto pakeitimas“.

Po gautų išvadų dėl pirminio projekto buvo pateiktas pakoreguotas Įsakymo pakeitimo projektas (kuris ir buvo priimtas), tačiau prie jo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) jokie lydintys dokumentai, kuriuose būtų nurodytos minėtus pakeitimus lėmusios priežastys, taip pat nepridėti.

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 nurodoma, kad „iš Teisės aktų informacinės sistemos matyti, kad 2021 metais buvo rengiamas aplinkos ministro Įsakymo pakeitimas jį išdėstant nauja redakcija (pagal Teisės aktų informacinės sistemos duomenis projekto būsena – derintas, tačiau derinimo data nurodyta iki 2021 m. gegužės 19 d.). Šiame projekte jau numatoma expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyti, kad duomenys pateikiami neatlygintinai. Pastarojo projekto lydraštyje nurodyta, jog: „Projektas rengiamas atsižvelgiant į 2021 m sausio 27 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio (protokolo Nr. 107-P-05) sprendimą „Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį)“. Informuojama, kad 2021 metų pabaigos planuojama parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Vandens įstatymo pakeitimo projektą, siekiant nustatyti aiškias pareigas užtvankų, tvenkinių ir hidroelektrinių valdytojams, žuvų migracijos kelių atlaisvinimo principus, leidimų sistemą visoms hidroelektrinėms. Atsižvelgiant į tai gali keistis Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo projekto nuostatos. Projekto įsigaliojimas numatomas ne anksčiau nei įsigalios Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas.“ Tačiau toks Vandens įstatymo pakeitimo projektas nebuvo pateiktas. Aplinkos ministerija aiškinamajame rašte, kuriuo išvadas dėl ginčo grindė tiek pareiškėjas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 patikslinimas padarytas dėl to, jog vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai teikiami internete, t. y. pasiekiami ir matomi ne tik aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantiems pareigūnams, bet ir visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau nėra detaliai paaiškinta, dėl kokių priežasčių HE savininkai (privatūs asmenys) pagal aplinkos ministro Įsakymą buvo įpareigoti ne tik užtikrinti, jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete, bet ir viešai bei neatlygintinai skelbti šiuos duomenys už vienus metus. Kaip jau minėta, Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nėra nurodyta apie tai, kad HE savininkai turi viešai ir nemokamai skelbti minėtus duomenis visuomenei.“

Nurodytas Orhuso konvencijos nuostatas Europos Sąjungos lygiu, be kita ko, įgyvendina 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB, kurios preambulės 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Valdžios institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti mokestį už informacijos apie aplinką teikimą, tačiau toks mokestis turėtų būti priimtinas. Tai reiškia, kad paprastai mokestis negali būti didesnis už atitinkamos medžiagos pateikimo faktines sąnaudas. Reikalavimas atlikti išankstinį mokėjimą turėtų būti ribotas. Konkrečiais atvejais, jei valdžios institucijos pateikia informaciją apie aplinką komerciniais pagrindais ir jei to būtina siekiant užtikrinti tokios informacijos tolesnį rinkimą ir paskelbimą, atsižvelgiant į rinką nustatytas mokestis laikomas priimtinu; gali būti reikalaujama išankstinio mokėjimo. Mokesčių tarifai ir informacija apie mokesčio rinkimo ar panaikinimo aplinkybes turėtų būti skelbiama ir pateikiama pareiškėjams.“ Atitinkamai Direktyvos 90/313/EEB 5 straipsnis, reglamentuojantis mokesčius už informacijos teikimą, nustato: „1. Galimybė susipažinti su pagal 3 straipsnio 5 dalį nustatytais ir saugomais valstybės registrais arba sąrašais ir prašomos informacijos nagrinėjimas in situ neapmokestinamas. 2. Valdžios institucijos gali imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio. 3. Kai imamas mokestis, valdžios institucijos paskelbia ir pateikia pareiškėjams tokių mokesčių tarifus bei informaciją apie aplinkybes, kuriomis mokestis gali būti imamas arba nuo jo gali būti atleidžiama.“ Vyriausybė, be kita ko, įgyvendindama Direktyvą 2003/4/EB, Tvarkos aprašo 26 punkte nustatė, kad „Institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama“. Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, „Pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai)“.

2022 m. liepos 22 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo pareiškimas dėl rašytinių paaiškinimų ir dokumentų prijungimo, kuriame nurodoma, kad teismui pateiktame skunde yra išdėstyti argumentai žodžio „viešas“ reikšmės, t.y., kad informacijos pateikimas „viešai“ negali lyginamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“. Atitinkamai, Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tvenkinio ir (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nurodytoje www.hidro.lt/duomenys/ atitinka Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 nurodoma, kad lingvistiškai aiškinant Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas, negalima daryti vienareikšmiškos ir aiškios išvados, jog HE savininkai yra įpareigoti ne trumpiau kaip vienus metus prieinamus (saugomus) duomenis pateikti viešai ir neatlygintinai visuomenei. Pagal Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas: 1) HE savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metu (nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai); 3) Agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (viešai skelbiami tik realiu laiku gauti duomenys).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovui duodant Nurodymą pareiškėjai neįvertinus objektyvių duomenų, kad Nurodyme nurodytų Tipinių taisyklių reikalavimai Pareiškėjo jau yra įvykdyti, ir formaliai nurodžius Pareiškėjui įvykdyti jau Pareiškėjo įvykdytus Tipinių taisyklių reikalavimus, ginčijamas Nurodymas buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl yra naikintinas. Taip pat naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimas, kuriuo buvo revizuotas Nurodymas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjos atstovas prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Iš byloje pareiškėjos atstovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja advokatui už teisinę pagalbą 2021 m. lapkričio 8 d. sumokėjo 1452 Eur (nurodyta, kad ši pinigų suma sumokėta už dokumentų analizę, skundo dėl privalomojo nurodymo panaikinimo projekto parengimą), 2021 m. gruodžio 7 d. advokatui už prašymo sustabdyti bylą parengimą sumokėjo 363 Eur. Taip pat 2021 m. spalio 15 d. sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis

Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Pažymėtina, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje apskaičiuojant pareiškėjos patirtas advokato atstovavimo išlaidas remiamasi 2021 m. II ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1566,4 Eur) apskaičiuojant patirtas advokato išlaidas.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. 2-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1566,4 Eur bei į Rekomendacijų 2.1-2.2 punktus, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma 1452 Eur suma už 2021 m. spalio 15 d. skundo parengimą neviršija galimos (maksimalios) 3916 Eur sumos, todėl priteistina.

2021 m. lapkričio 5 d. teisme gautas prašymas dėl bylos sustabdymo. Rekomendacijų 8.16 numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. 2-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1566,4 Eur bei į Rekomendacijų 2.1-2.2 punktus, darytina išvada, kad pareiškėjos prašoma 363 Eur suma už 2021 m. lapkričio 5 d. prašymo parengimą neviršija galimos (maksimalios) 626,56 Eur sumos, todėl priteistina.

Pareiškėjai taip pat priteistinas 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus apskaičiavimus iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso priteistina 1837,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsnio 4 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (14.3)-PN-508 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-17865 „Sprendimas dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (14.3)-PN-508“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1837,50 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.